Žemaitijos turtas – kultūros paveldo objektai
Žemaitija – turtingas kraštas, garsus ne tik savo kalvomis, bet ir praeitimi. Senovę čia mena kultūros paveldo objektai, kurių skaičiuojama per pusantro tūkstančio.
Apie kultūros paveldą pasakoja Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vyresnioji specialistė, papildomai atliekanti vedėjo funkcijas, Aurelija Perminaitė.
Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
Paveldosaugininkės teigimu, Žemaitijoje apstu kultūros paveldo objektų: jų čia – 1 532. Daugiausia – 536 – Telšių rajone, 475 – Mažeikių, 411 – Plungės ir 110 – Rietave.
Tiesa, ne visos vertybės įtraukiamos į Kultūros paveldo objektų registrą. Tarkime, Biržuvėnų dvare rasti ginklai, porcelianas, rankraščiai yra eksponuojami muziejuose.
Žemaitijoje gausu paminklų, prieš keletą metų jų padaugėjo, mat Vyriausybės nutarimu į sąrašą buvo įtraukti nauji objektai. „Reikšmingesni kultūros paveldo paminklai: Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas, kurį sudaro Šv. Antano Paduviečio katedra, vienuolyno namas, kunigų seminarija, šventoriaus vartai. Taip pat: Biržuvėnų, Plungės, Renavo, Plinkšių dvaro sodybos, Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete, Šaukštelio piliakalnis, vad. Sprūdės kalnu, Gandingos piliakalnis su gyvenviete ir daugelis kitų“, – vardijo A. Perminaitė.
Objektų skirstymas
„Pagal daikto prigimtį kultūros paveldo objektai yra skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius“, – supažindina A. Perminaitė. – Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Skirstant pagal sandarą – tai pavieniai objektai, kompleksiniai objektai ir vietovės. Pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, nekilnojamasis kultūros paveldas gali būti archeologinis, mitologinis, architektūrinis, urbanistinis, etnokultūrinis, istorinis, memorialinis, dailės ir kt.“ Pašnekovės teigimu, kilnojamasis kultūros objektas – tai antikvarinis daiktas, kilnojamoji kultūros vertybė ar kitas kilnojamasis daiktas, turintis kultūrinę vertę: „Tai gali būti archeologiniai radiniai (pvz., kirvukai, žiedai, sagos ir pan.), meninių, istorinių ar religinių objektų dalys (pvz., paveikslai, stacijos, skulptūros, kryžiai ir pan.), dokumentai, muzikos instrumentai, ginklai, ordinai, medaliai ir kt.“
Kultūros paveldo objektai pagal jų svarbumą, retumą, unikalumą ir reikšmingumą skirstomi į registrinius, valstybės saugomus ir paminklus: „Atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga teisinė apsauga, įrašant jas į Kultūros vertybių registrą, yra atliekamas objektų ar vietovių vertinimas. Viena iš vertinimo proceso sudedamųjų dalių yra amžiaus cenzo nustatymas (pvz., vertintiniems architektūrinio, mitologinio, urbanistinio, memorialinio, dailės vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų).“
Objektų apsauga
Viena iš Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio funkcijų – tikrinti kultūros paveldo objektus. Pasitaiko, kad kilnojamieji kultūros paveldo objektai dingsta. „Daug skulptūrų iš koplytėlių ir koplytstulpių dingo 1970–1980 m.“, – pasakojo pašnekovė. – Pasitaiko, kai vertybes iš vienos bažnyčios į kitą perkelia klebonai. Būna, kad kilnojamieji objektai dėl buvusios labai blogos fizinės būklės ir tinkamai neprižiūrėti sunyksta, todėl neberandame.“
Paveldosaugininkė informavo, kad kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kt. įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Pastatų remonto subtilybės
Daugelis kultūros paveldo objektų yra gyvenamieji namai ir pastatai. Norint juos remontuoti, reikia laikytis atitinkamų paveldosaugos reikalavimų.
A. Perminaitė pasakojo, kad neseniai Telšių mieste naujam gyvenimui prikeltas pastatas Respublikos g. 9: „Jis buvo apleistas, beveik avarinės būklės. Pastatą įsigiję naujieji savininkai jį restauravo pagal paveldosaugos reikalavimus ir todėl gavo dalinį finansavimą iš valstybės.“
Kultūros paveldo objektų remontui atlikti būtini atestuoti specialistai. Kaip teigė pašnekovė, reikalavimai specialistams skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar pastatas registrinis, valstybės saugomas, ar paminklas: „Norint restauruoti, remontuoti ar rekonstruoti pastatą, esantį Telšių senamiestyje, būtina pasidaryti projektą, suderinti su Kultūros paveldo departamento Telšių teritoriniu padaliniu bei kitomis įstatymų numatytomis institucijomis.“
- PASAULIO ŽEMAIČIŲ DIENA MOLAVĖNŲ PILIAKALNIŲ KOMPLEKSE
- Jaunimo reikalų koordinatorė: Žemaitiškai bendraujančių jaunuolių yra dauguma
- „SamogitiART“ – Žemaitijos meno ambasada
- S. Kasparavičius: Jeigu tau sako, kad esi tikras žemaitis, tai už tave tvirtesnis tik Viešpats Dievas
- V. Benešienė: Gėdydamiesi savo kilmės bei prigimtinės šnekos, prarasime žemaitiškumą ir tapsime tik lietuvaičiais
- Žemaitiškumas vis dar gyvas liaudies mene
- Varniuose pristatoma žemaitiškumu alsuojanti ekspozicija
- E. Mažeikienės šeimos tradicijų lobynas
- Turtinga Žemaitijos istorija
- E. Arnašius: Pirmiausia esu žemaitis
- Antanas Kontrimas – žemaitiškumo puoselėtojas
- Žemaičiai padėjo pamatą tarptautinei žmogaus teisei
- Šatrija – mėgstamiausia visų Žemaitijos raganų susirinkimo vieta
- Piliakalnis bus pritaikytas turizmui
- Žemaitija saugo Lietuvos etninio ir kultūrinio regiono vardą
- Žemaitijos turtas – kultūros paveldo objektai
Lapkričio 29 dieną Telšių Žemaitės dramos teatre vyko tradicinė – jau dvidešimt aštuntoji – Telšių rajono […]

Krepšinio klubas „Telšiai“ naują Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezoną pradėjo skindamas pergales. Namuose spalio 3 d. […]
Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.