Žemaitijos turtas – kultūros paveldo objektai

Parašė:  2012-07-04

Žemaitija – turtingas kraštas, garsus ne tik savo kalvomis, bet ir praeitimi. Senovę čia mena kultūros paveldo objektai, kurių skaičiuojama per pusantro tūkstančio.
Apie kultūros paveldą pasakoja Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vyresnioji specialistė, papildomai atliekanti vedėjo funkcijas, Aurelija Perminaitė.

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu.
Paveldosaugininkės teigimu, Žemaitijoje apstu kultūros paveldo objektų: jų čia – 1 532. Daugiausia – 536 – Telšių rajone, 475 – Mažeikių, 411 – Plungės ir 110 – Rietave.
Tiesa, ne visos vertybės įtraukiamos į Kultūros paveldo objektų registrą. Tarkime, Biržuvėnų dvare rasti ginklai, porcelianas, rankraščiai yra eksponuojami muziejuose.
Žemaitijoje gausu paminklų, prieš keletą metų jų padaugėjo, mat Vyriausybės nutarimu į sąrašą buvo įtraukti nauji objektai. „Reikšmingesni kultūros paveldo paminklai: Telšių bernardinų vienuolyno ir kunigų seminarijos statinių kompleksas, kurį sudaro Šv. Antano Paduviečio katedra, vienuolyno namas, kunigų seminarija, šventoriaus vartai. Taip pat: Biržuvėnų, Plungės, Renavo, Plinkšių dvaro sodybos, Pašatrijos piliakalnis su gyvenviete, Šaukštelio piliakalnis, vad. Sprūdės kalnu, Gandingos piliakalnis su gyvenviete ir daugelis kitų“, – vardijo A. Perminaitė.
Objektų skirstymas
„Pagal daikto prigimtį kultūros paveldo objektai yra skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius“, – supažindina A. Perminaitė. – Nekilnojamasis kultūros paveldas skirstomas pagal sandarą ir pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį. Skirstant pagal sandarą – tai pavieniai objektai, kompleksiniai objektai ir vietovės. Pagal reikšmingumą, lemiantį vertingųjų savybių pobūdį ar jų derinį, nekilnojamasis kultūros paveldas gali būti archeologinis, mitologinis, architektūrinis, urbanistinis, etnokultūrinis, istorinis, memorialinis, dailės ir kt.“ Pašnekovės teigimu, kilnojamasis kultūros objektas – tai antikvarinis daiktas, kilnojamoji kultūros vertybė ar kitas kilnojamasis daiktas, turintis kultūrinę vertę: „Tai gali būti archeologiniai radiniai (pvz., kirvukai, žiedai, sagos ir pan.), meninių, istorinių ar religinių objektų dalys (pvz., paveikslai, stacijos, skulptūros, kryžiai ir pan.), dokumentai, muzikos instrumentai, ginklai, ordinai, medaliai ir kt.“
Kultūros paveldo objektai pagal jų svarbumą, retumą, unikalumą ir reikšmingumą skirstomi į registrinius, valstybės saugomus ir paminklus: „Atrenkant nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurioms reikalinga teisinė apsauga, įrašant jas į Kultūros vertybių registrą, yra atliekamas objektų ar vietovių vertinimas. Viena iš vertinimo proceso sudedamųjų dalių yra amžiaus cenzo nustatymas (pvz., vertintiniems architektūrinio, mitologinio, urbanistinio, memorialinio, dailės vertingųjų savybių pobūdžio objektams ar vietovėms – daugiau nei 50 metų).“
Objektų apsauga
Viena iš Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio funkcijų – tikrinti kultūros paveldo objektus. Pasitaiko, kad kilnojamieji kultūros paveldo objektai dingsta. „Daug skulptūrų iš koplytėlių ir koplytstulpių dingo 1970–1980 m.“, – pasakojo pašnekovė. – Pasitaiko, kai vertybes iš vienos bažnyčios į kitą perkelia klebonai. Būna, kad kilnojamieji objektai dėl buvusios labai blogos fizinės būklės ir tinkamai neprižiūrėti sunyksta, todėl neberandame.“
Paveldosaugininkė informavo, kad kultūros paveldo objektų apsaugą reglamentuoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kt. įstatymai ir poįstatyminiai aktai.
Pastatų remonto subtilybės
Daugelis kultūros paveldo objektų yra gyvenamieji namai ir pastatai. Norint juos remontuoti, reikia laikytis atitinkamų paveldosaugos reikalavimų.
A. Perminaitė pasakojo, kad neseniai Telšių mieste naujam gyvenimui prikeltas pastatas Respublikos g. 9: „Jis buvo apleistas, beveik avarinės būklės. Pastatą įsigiję naujieji savininkai jį restauravo pagal paveldosaugos reikalavimus ir todėl gavo dalinį finansavimą iš valstybės.“
Kultūros paveldo objektų remontui atlikti būtini atestuoti specialistai. Kaip teigė pašnekovė, reikalavimai specialistams skiriasi, atsižvelgiant į tai, ar pastatas registrinis, valstybės saugomas, ar paminklas: „Norint restauruoti, remontuoti ar rekonstruoti pastatą, esantį Telšių senamiestyje, būtina pasidaryti projektą, suderinti su Kultūros paveldo departamento Telšių teritoriniu padaliniu bei kitomis įstatymų numatytomis institucijomis.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Kur pietaujate?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt