Žemaitija saugo Lietuvos etninio ir kultūrinio regiono vardą

Parašė:  2012-07-12

Žemaičių žemė – etninis regionas, išugdęs tautinį tapatumą, išsaugojęs kultūrinį palikimą, vietos tradicijas ir savastį. Apie žemaitiškumo tradicijų puoselėjimą ir išsaugojimą kalbinome Telšių rajono savivaldybės kultūros centro direktorę Birutę Juozapavičienę.
– Kaip išsaugojamos etninio tapatumo – žemaitiškumo – tradicijos?
– Žemaitijos etninio regiono sostine laikomi Telšiai. Dauguma Žemaitijos gyventojų kalba lietuvių kalbos žemaičių tarme, kurią dalis žemaičių linkę laikyti atskira žemaičių kalba. Siekiant stiprinti tautos vienybę, pilietiškumą, toleranciją, bendrinės kalbos ir tarmių kultūrą, 2013-ieji metai paskelbti Tarmių metais. Mūsų gimtoji kalba yra seniausia gyvoji indoeuropiečių kalba, o jos tarmės, patarmės, šnektos – labai svarbi tautos kultūros paveldo dalis, kurią Lietuva turi atskleisti pasauliui ir Europos Sąjungos daugiakultūrei visuomenei. Tarmių amžius – apie 1000 m., todėl jos yra svarbus šaltinis tautos ir ypač kalbos istorijai. Išlaikant lietuvių kalbos tarmių gyvąją tradiciją, Tarmių metų programoje turėtų būti tarmiškos kūrybos koncertai, paminėjimai, tyrimai, jų sklaida, mokinių, studentų konkursai, vakarai.
Kiekvieną dieną nesugrįžtamai tolstame nuo epochos, kurioje mūsų patyrimas ir netgi mąstysena buvo artimai susiję su liaudies papročiais ir tradicijomis (dažnai pamirštame susiformavusių papročių, tradicijų pirminę prasmę). O kultūros ir meno darbuotojai stengiasi išlaikyti, puoselėti ir saugoti lietuvių liaudies papročius, tradicijas bei perduoti juos augančiai kartai. Lietuvos kultūros centrai, tarp jų – ir Telšių rajono savivaldybės kultūros centras, savo veikla puoselėja etninę kultūrą, organizuoja kalendorinių švenčių paminėjimus, plėtoja kultūrinę, edukacinę veiklą, sudaro sąlygas etninės kultūros sklaidai, populiarina senąsias kultūros tradicijas, papročius, garantuoja etninės kultūros perimamumą, organizuoja liaudies amatų vystymąsi ir etninės kultūros globą, jos kūrybinę veiklą.
Žemaitija – bene vienintelis regionas, kurio žmonės aktyviai palaiko savo tapatumą, pabrėždami tarminį, kultūrinį savitumą.
– Kiek Telšių kultūros centre yra meno kolektyvų, puoselėjančių žemaitiškumą?
– Telšių rajono savivaldybės kultūros centre autentišką žemaičių folklorą – tradicijas ir papročius – sėkmingai puoselėja dainų ir šokių ansamblis „Mastis“ (choras, kapela, šokių grupė), pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Džiugas“, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vad. Rita Macijauskienė), vaikų folkloro studija „Lininukai“ (vad. Jolanta Veitaitė-Norvilienė) bei suaugusių žmonių folkloro ansamblis „Spigėns“ (vad. Arvydas Bomblauskas). Liaudies tradicijos puoselėjamos ir per amatų demonstravimą, tautodailės parodas, tautodailininkų (M. Šilinsko, S. Kamino, P. Dužinsko, A. Gedvilo) jubiliejinius autorinius vakarus. Telšių kultūros centras kartu su Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriumi (organizatorė S. Dacienė) organizavo įvairaus pobūdžio parodas. Siekiant skatinti kryptingą jaunų žmonių užimtumą, praturtintą savo regiono istorinės pažintinės veiklos, rugpjūčio mėn. bus organizuojama jaunimo ekspedicija „Pažinkime savo kraštą“ (projekto vadovė J. Veitaitė-Norvilienė).
– Kokie saviti, giliomis žemaitiškomis tradicijomis paremti renginiai vyksta Telšiuose?
– Telšių kultūros centras organizuoja tradicinius – laiko patikrintus ir prigijusius – festivalius, kurie kas antri metai keičia vienas kitą. Tai vaikams ir jaunimui organizuojamas tarptautinis folkloro festivalis „Aš pasiejau vėina popa“ (projekto vad. R. Macijauskienė ir J. Veitaitė-Norvilienė), o suaugusiems – tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis „Rėktėngiausė mozėkonta“ (projekto vad. R. Macijauskienė, J. Veitaitė-Norvilienė, L. Ulkštinas). Rugsėjo mėn. Telšiuose įvyksiantis tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėina popa“ bus rengiamas IX kartą, o 2013 m. festivalis „Rėktėngiausė mozėkonta“ vyks VII kartą.
– Ar tarp darbuotojų puoselėjate žemaitišką šneką?
– Kadangi esame valstybinė institucija (biudžetinė įstaiga), oficialiai vartojame valstybinę – lietuvių – kalbą, o neformaliai, be abejo, kalbame tarmiškai – žemaitiškai. Organizuodami kalendorines šventes, įvairaus pobūdžio liaudiškus renginius, puoselėjame žemaičių tarmę ir kalbame žemaitiškai.
– Ar kultūros centro renginių lankytojai mėgsta žemaitiškus renginius?
– Kažkas yra pasakęs, kad „nepripažinęs praeities – neturėsi ateities“. Manau, kad liaudies tradicijos, papročiai, mūsų gimtoji kalba – tai mūsų šaknys, o be šaknų neauga ir džiūsta medis. Taip ir žmogus, kuris nepripažįsta savo krašto istorijos, papročių, šnekos, yra tarsi tas medis be šaknų. Manau, kad telšiškiai, kaip ir daugelis Lietuvos gyventojų, labai mėgsta ir vertina liaudiškus renginius, didžiuojasi esą žemaičiai, nesivaržydami kalba gimtąja – žemaičių – šneka, net ir Lietuvos sostinėje Vilniuje. Nors iš jaunuolių ne kartą esu girdėjusi, kad žemaičių kalba esanti labai šiurkšti ir viešai kalbėti žemaitiškai ne Žemaitijoje – nelabai smagu.
– Rašote eiles. Ar esate sukūrusi žemaitiškai?
– Aš, galima sakyti, eilių nekuriu, tik pagal Telšių kultūros centro meno vadovo Roberto Tekoriaus „užsakymus“ esu parašiusi tekstų grupės „Gramofonas“ atliekamoms dainoms. Rašydavau žodžius įvairioms vaikiškoms dainelėms, kurios skambėdavo Dainų šventėse, Kalėdų ir kituose renginiuose. Turbūt geriausiai visiems žinomi mano sukurti žodžiai dainai „Himnas Telšiams“ (muzika R. Tekoriaus).
Jeigu gaučiau „užsakymą“ kažką sukurti žemaitiškai, bandyčiau, nes gal kas ir išeitų.
– Kaip respublikiniuose renginiuose reprezentuojate Žemaitijos sostinę?
– Respublikiniuose renginiuose Žemaitijos sostinę – Telšius, kaip atskirą regioną, dažniausiai pristato tautodailininkai, demonstruodami amatus, savitus, originalius savos kūrybos darbus, bei folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, dainų ir šokių ansambliai, tautinių šokių kolektyvai, kurie per tautinį kostiumą, muziką, dainą, šokį, žemaitišką šneką atskleidžia savo regiono ypatumus.
Šių metų kovo mėn. Vilniuje vykusioje Kaziuko mugėje telšiškiai garbingai pristatė Žemaitijos sostinę: atsivežėme Telšių simbolį – grandiozinę Mešką, daug Žemaitijos ir Telšių vėliavų, pinigų kalimo mašiną (į apyvartą paleidome „savo valiutą“ – žemaitiškus grašius), koncertavo folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, skambėjo tik žemaitiška šneka. Net ir bažnyčioje šv. Mišios vyko žemaičių kalba.
– Kokias tendencijas dėl žemaitiškumo įžvelgia Telšių kultūros centras? Ar jaunajai kartai svarbios mūsų krašto tradicijos ir jų tąsa?
– Manyčiau, kad savo krašto savasties išsaugojimas (kalbos, tradicijų, papročių) yra labai rimtas ir kompleksinis darbas: jeigu nuo mažens vaikų lopšeliuose-darželiuose, mokyklose, kultūros centruose nebus diegiami etninės kultūros pamatai, vien žemaičių kultūros draugijos atstovų, folkloro ansamblių, tautodailininkų, keleto Telšių kultūros centro etnokultūros specialistų pastangų tikrai nepakaks. Žinia, vaikų imlumas dainai, muzikai, šokiui ankstyvojoje vaikystėje yra pats didžiausias ir didelė tikimybė, kad etnokultūros pasėtas grūdas tikrai išleis daigus ir etnokultūros medis sužaliuos. Todėl būtina populiarinti etninės kultūros sklaidą, plėsti kultūros darbuotojų, mokytojų žinių bagažą etnokultūros srityje. Gal Telšiuose reikėtų įkurti amatų centrą, kuriame galėtų dirbti kvalifikuoti etnokultūros specialistai. Mano nuomone, šeimose reikėtų didinti prieraišumą prie gyvosios etnokultūrinės tradicijos – tai padėtų stiprinti šeimos ryšius.
– Ar Jums svarbu, kad Telšiai ir toliau būtų Žemaitijos sostinė bei regiono centras? Kodėl?
– Turbūt kiekvienam sveikai mąstančiam žmogui labai svarbu, kad Telšiai kaip ir buvo, taip ir išliktų Žemaitijos sostine bei Žemaitijos regiono centru. Tai mūsų pasididžiavimo, mūsų garbės reikalas – išlaikyti mūsų protėvių garbingą praeitį, etnografinio regiono savitumą, tradicijas, papročius. Telšiai – išskirtinis miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, jo centre tyvuliuoja gražuolis Masčio ežeras. Tai menininkų kalvė, švietimo, kultūros, religijos ir turizmo centras, savo grožiu pranokstantis daugelį respublikos miestų. Tegul jo istorinė praeitis neleis sustoti vietoje, o padės sparčiai žengti progreso ir Žemaitijos sostinės suklestėjimo link.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
http://tzinios.lt/prenumerata/
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

AR kaupiate pensiją privačiuose pensijų fonduose?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2018 tzinios.lt