Bankrutuojančios įmonės skola verslininką stumia į aklavietę ir atskleidžia įstatymų spragas

Ekonominis sunkmetis dar labiau išryškina įstatymų spragas, o bankrutuojančios įmonės į bedugnę tempia ir kitus verslininkus. Tokią išvadą būtų galima padaryti po istorijos, kurią mums papasakojo gerai žinomas visuomenės narys, verslininkas Vytautas Rakickas.
Situacijos, kurioje šiandien atsidūrė gerai žinomas ne tik Telšiuose, bet ir visoje Lietuvoje visuomenės veikėjas, Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas, tikriausiai nepavydėtų niekas. Dar 2007 metais vienai Telšių įmonei jo vadovaujamas ŽŪPK „Nerimdaičiai“ pardavė 71,5 ha miško sklypą, tačiau iki šiol visų pinigų už jį negavo. „Kai 2007 metais pardavėme UAB „Ramaudra“ sklypą, sutarėme, kad ji per 2 mėnesius atsiskaitys, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo V. Rakickas. – Iš pradžių mums buvo pervesta dalis sumos, o po kiek laiko visi mokėjimai sustojo.“
Pasak ŽŪPK „Nerimdaičiai“ vadovo, minėtą miško sklypą buvo sutarta parduoti už 484 tūkst. Lt. Iš jų valstybei V. Rakickas sumokėjo 73 962 tūkst. Lt pridėtinės vertės mokesčio, pati įmonė gavo tik 140 tūkst. Lt, likusi dalis – 315 tūkst. Lt – šiandien kabo nežinioje, nes… UAB „Ramaudra“ 2009 metų kovo mėnesį iškelta bankroto byla. „Esu įsitikinęs, jog mums buvo sąmoningai meluota, kad pinigus sumokės, esą įmonei apie 1 mln. Lt skolinga viena prancūzų bendrovė. Tačiau, iškėlus bankroto bylą, matome, jog, suvedus visus įmonės skolininkus, nieko panašaus nėra, – kalbėjo V. Rakickas. – Bendra UAB „Ramaudra“ skola siekia per 4 mln. Lt, o ilgalaikis turtas įvertintas 2,76 mln. Lt. Tačiau pastarasis yra arba lizinguotas, arba užstatytas bankui. Vienintelis mūsų parduotas miško sklypas nėra užstatytas.“
V. Rakicko teigimu, kyla įtarimų, kad UAB „Ramaudra“ savo bankrotą inicijavo dirbtinai: „Tokias prielaidas galima padaryti atsižvelgus į tai, jog vienas tos pačios bankrutuojančios įmonės savininkų buvusiose tos pačios įmonės patalpose, kurios tam savininkui ir priklauso, atsidarė naują įmonę, kuri iš principo verčiasi tokia pat veikla kaip ir UAB „Ramaudra“. Pagal LR įstatymus, uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, iškėlus bankroto bylą, neatsako savo turtu, šiuo atveju patalpomis, kuriose buvo įkurta bankrutuojanti įmonė. Tačiau peršasi nuomonė, kad visgi reikėtų įstatyme numatyti tokį dalyką, juolab kad patalpos buvo suremontuotos UAB „Ramaudra“ lėšomis. Aišku, pardavus patalpas, neužtektų pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais, kurių šiandien yra dešimtys, tačiau, kada iš viso nėra ko parduoti, išskyrus minėtą miško sklypą, dar blogiau.“ Kitas dalykas, verčiantis susimąstyti, yra tas, kad „Ramaudrai“ skolingų įmonių sąrašuose yra ir tokių, kurių šiandien neįmanoma rasti. „Kas galėtų paneigti, jog tai ne fiktyvios įmonės?“ – svarstė V. Rakickas.
Pašnekovas tvirtino, kad nesąžininga ir tai, kad jo parduotas miškas, už kurį ŽŪPK „Nerimdaičiai“ visų pinigų negavo, nėra traktuojamas kaip lizinginis: „Tai taip pat spraga įstatymuose: jei nėra sumokėta už įsigytą turtą, jį reikėtų laikyti kaip įsigytą lizingo būdu. Juolab kad tą turtą šiandien pardavus, gauti pinigai visų pirma būtų skirti žmonių atlyginimams, „Sodrai“ ir pan. Praktiškai kreditoriams nieko nebelieka.“ V. Rakickas tikino, kad tie negauti 300 tūkst. Lt už parduotą miško sklypą ŽŪPK „Nerimdaičiai“ pastatė į nepavydėtiną finansinę situaciją: „Tokiai mikroįmonei, kaip mano, tie 300 tūkst. Lt – rimti pinigai, o juos praradę, atsiduriame sunkioje padėtyje. Galima sakyti, jog tokios bankrutuojančios įmonės praktiškai gilyn tempia kitas įmones.“
Kita, anot V. Rakicko, didžiulė problema yra ta, kad šiandien bankroto administratoriai nedirba kreditorių naudai: „Bankroto administratorių paskiria teismas ir jo priedermė būtų išieškoti kuo daugiau pinigų iš bankrutuojančios įmonės ir kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau šiandien matomi visai kiti interesai – bankroto administratoriams visiškai nusišvilpti, kas bus kitiems, juos paskiria teismas, jie už savo paslaugas pasidaro didžiules sąmatas ir, pardavę bankrutuojančios įmonės turtą, pirmiausia pasiima savo kąsnį.“ Pašnekovo žodžiais, tokia dabartinė bankroto administratorių pozicija dar labiau pablogina kreditorių situaciją: „Įsivaizduokite, jog ir taip dėl bankrutuojančios įmonės prarasti pinigai, o iš to, kas liko, dar yra šeriamas bankroto administratorius.“
V. Rakickas tvirtino, kad UAB „Ramaudra“ bankroto bylos administratorius už savo paslaugas pasiims 88 507 tūkst. Lt, iš jų, be transporto, pašto, kt. išlaidų, – 50 tūkst. Lt savo atlyginimui ir keisčiausia – 21 600 Lt plius VSD įmoką sargams, saugantiems patalpas, kuriose šiandien veikia vieno bankrutuojančios UAB „Ramaudra“ savininkų įkurta nauja įmonė. „Mano nuomone, įstatymuose reikėtų numatyti, kad bankroto administratoriui valstybė moka kažkokią dalį pinigų, o likusi alga priklausytų nuo to, kiek jis išieškos lėšų iš bankrutuojančios įmonės, pavyzdžiui, 10 proc. nuo visos išieškotos sumos. Taip, mano manymu, būtų žymiai sąžiningiau, – „Telšių ŽINIOMS“ kalbėjo V. Rakickas. – Aš tikrai šį ir kitus klausimus, kurie kelia spragas Įmonių bankroto įstatyme, inicijuosiu svarstyti Telšių rajono verslininkų asociacijoje. O ji, tikiu, pateiks pasiūlymus reikiamoms institucijoms, kad būtų kuo greičiau parengtas įstatymų paketas šiems reikalams išspręsti. Juolab kad tai bus naudingiau ne tik kreditoriams, bet ir pačiai valstybei.“