Degaičių seniūnijos bendruomenė su seniūnu Antanu Kontrimu visada pagerbia garbius jubiliejus švenčiančius senjorus. Šįkart sveikintojai pasibeldė į devyniasdešimtmetį mininčios degaitiškės Zofijos Prišmontienės namus.
Devynios dešimtys metų Z. Prišmontienei buvo turiningi ir dosnūs. Iš Plungės rajono kilusi mergina gražiausiais jaunystės metais ranką ir širdį pažadėjo kaimynui Juozui. Darnios poros meilės vaisius – šešios atžalos.
Šiandieną ilgaamžė negali pamiršti balto aplinkinių pavydo dėl puikių jos ir sutuoktinio santykių – vyras savo išrinktąją ypatingai mylėjęs, gerbęs ir ant rankų nešiodavęs.
Visgi sklandžiai klostęsis Prišmontų gyvenimas paženklintas skaudžia netektimi – kūdikystėje mirė jų sūnus. Vieninga ir tvirta pora nepalūžo ir, tikėdama šviesesne ateitimi, bendru gyvenimo keliu žengė iki išskyrė mirtis. Jau beveik dvidešimt metų vyro Juozo akys Zofiją stebi tik iš nuotraukos virš lovos.
Gyvenimo saulėlydį Zofija pasitinka apsupta artimų žmonių – ja rūpinasi sūnus Albinas ir kiti namiškiai. Aplanko ir anūkai, kurių – visas būrys. Senjorė šypsosi, jog anūkėlius sunku ir suskaičiuoti – jų apie dvidešimt.
Visą gyvenimą verpusios, audusios ir kitais rankdarbiais užsiiminėjusios degaitiškės nepamiršta ir Degaičių seniūnijos bendruomenė. Lydimi armonikos garsų, sveikintojai apjuosė jubiliatės krūtinę 90-mečio juosta ir rieškučiomis žarstė linkėjimus. Braukdama ašaras, Z. Prišmontienė vylėsi sveikatos linkinčių sveikinimų išsipildymo: jau kurį laiką senjorė nekyla iš lovos dėl negyjančių kojos žaizdų. Degaičių seniūnas A. Kontrimas įkvėpė jubiliatei vilties, jog pašlijusi sveikata pasitaisys, ir su ligone pasidalijo patirtimi, jog žaizdas puikiai gydo ūso lapai.
Atsisveikindami su devyniasdešimtmete, degaitiškiai pažadėjo sušokti valsą jos šimtojo gimtadienio proga.