Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Varnių regioninis parkas yra tikras gamtos lobynas, kurį verta atrasti kiekvienam gamtos mylėtojui. Vienas iš šio parko lobių – Debesnų botaninis takas, kuriame lankytojai gali pasinerti į unikalų žemapelkės pasaulį. Tai viena iš nedaugelio Žemaitijoje išlikusių didesnių pelkių su santykinai natūralia kalkingoms žemapelkėms ir tarpinio tipo pelkėms būdinga augalija.
Laura MOCKUTĖ
Debesnų botaninio tako ypatumai
Debesnų botaninis takas skirtas lankytojams, norintiems susipažinti su įspūdinga žemapelkės augalijos įvairove, dominuojančiomis rūšimis ir jų bendrijomis. Ši pelkė – tai kalkinga žemapelkė su tarpinio tipo ir aukštapelkės fragmentais, kuri plyti Varnelės upės slėnyje, prie jos ištakų iš Lūksto ežero, šalia Varnių miesto.
Vienas Debesnų botaninio tako galas yra Vytauto gatvėje (Varniuose) ties Varnelės upeliu, o kitas – maždaug už kilometro prie to paties kelio. Maršruto ilgis siekia apie 2 km, o pačiame maršrute įrengta 12 stotelių, kuriose pateikiami pelkėje augančių augalų aprašymai ir jų iliustracijos. Iš viso Debesnų telmologiniame draustinyje aptikta beveik dvi dešimtys augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Šalia tako pradžios pastatytas Debesnų apžvalgos bokštas. Pažintinis takas nuklotas medinių lentelių danga ir yra pritaikytas neįgaliesiems.
Debesnose aptinkama gana daug įvairių augalų. Tai – viksvynai, plaukuotieji ir liekniniai beržai, šaltekšniai, apskritalapės ir ilgalapės saulašarės, tuklės, skendeniai, ajerai, nendrės, nuodingosios nuokanos, strėlialapės papliauškos. Čia taip pat randami į Raudonąją knygą įrašyti augalai: dėmėtosios, baltijinės, gelsvosios, raudonosios, raibosios, aukštosios, siauralapės, plačialapės, žaliosios gegūnės, vyriškosios, šalmuotosios gegužraibės, dvilapiai purvuoliai, pelkinės laksvos.
Debesnose ganėsi apie 200 karvių ir arklių
Debesnų botaninis takas su informacine sistema suprojektuotas ir įrengtas dar 1999 m. įgyvendinant paramos programos PAF/MPP projektą. Tuo metu buvo atlikti botaniniai tyrimai, paruošta Debesnų pelkės tvarkymo schema. Jos pagrindu, padedant vietos gyventojams, Debesnų plynėje buvo kertami krūmai, šienaujama, inicijuotas galvijų ganymas, įrengtas Debesnų botaninis takas. Prieš beveik 40 metų Debesnose ganėsi apie 200 karvių ir arklių, o tai neleido užželti krūmynams. 2015 m. pagal Norvegijos finansuojamą projektą pavyko rasti ūkininkus, kurie prisiėmė visą 28 herefordų veislės galvijų bandą ir ganyti bei šienauti Debesnų pelkę. Šitaip tvarkoma 125 ha pelkės.
Tako rekonstravimo darbai
Per pastaruosius dešimtmečius Debesnų botaninis takas tapo populiaria Varnių regioninio parko vieta, tačiau, kaip ir kiekvienai natūraliai teritorijai, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir atnaujinimas. Siekiant užtikrinti lankytojų saugumą, buvo įgyvendinta keletas rekonstrukcijos projektų.
Vieni iš svarbiausių tako rekonstravimo darbų pabaigti dar šiais metais, kai buvo atnaujinta tako danga, įrengtos naujos informacijos lentelės, atnaujintas apžvalgos bokštas, takas pritaikytas žmonėms su negalia.
Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas sako, kad tako rekonstrukcija turėjo būti atlikta per kelis mėnesius, bet užtruko kiek daugiau kaip pusantrų metų. „Rekonstravimo darbai strigo dėl rangovo sukeltų problemų – buvo labai sunku išsireikalauti reikiamos kokybės“, – priduria jis. Dabar takas pasiekė tokį momentą, kai yra šalinamas brokas, kuris buvo paliktas tako įrengimo metu. „Taką mes dabar esame atidarę, bet dar yra nepašalinti visi trūkumai – dažai buvo parinkti netinkami dažyti medines lenteles“, – teigia A. Bajorūnas.
Varnių Debesnų botaninis takas jau yra atidarytas, saugus ir paruoštas lankymui, dar labiau pritaikytas įvairių poreikių lankytojams, o žmonės čia po ilgo rekonstrukcijos laiko gausiai lankosi.