Žemaitijos kolegija studijų nebevykdys. Švietimo ir mokslo ministerija ragina administraciją ir dėstytojus ne tik laukti sprendimų „iš aukščiau“, bet ir patiems ieškoti išeičių

Sausio 29 dieną Studijų kokybės vertinimo centras priėmė sprendimą neakredituoti Žemaitijos kolegijos.

Aukštosios mokyklos veikla neigiamo vertinimo dėl strateginio valdymo trūkumų buvo sulaukusi jau 2012 metais. Padėtis nepasikeitė ir per pakartotinį vertinimą. 2015 metais ekspertai nustatė, kad per trejus metus esminiai trūkumai nepašalinti ir neįgyvendinta dauguma jų pateiktų rekomendacijų.
Koks Žemaitijos kolegijos, jos fakultetų ir čia dirbančių dėstytojų bei studentų likimas, situaciją paprašėme pakomentuoti Žemaitijos kolegijos direktoriaus Jono Bačinsko.
Kol kas nieko konkretaus nežada ir Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Šiuo metu svarstomi įvairūs situacijos sprendimo variantai.
Aurelija SERVIENĖ
– Gerbiamas J. Bačinskai, Žemaitijos kolegija 2012 m. buvo sulaukusi įspėjimų dėl valdymo trūkumų, tačiau padėtis nepasikeitė ir per pakartotinį vertinimą 2015 m. Dėl kokių trūkumų kolegija nebuvo akredituota? Kokios priežastys trukdė pašalinti trūkumus?
– Pirmojo vertinimo metu buvo atkreiptas dėmesys į vis mažėjantį studentų skaičių ir didelį jų „nubyrėjimą“. Studentų skaičius iki 2009 m. buvo 2 400. Tikrinant kolegijos veiklą 2012 m., studentų dar buvo apie 900. Šiuo metu studentų skaičius yra šiek tiek didesnis negu 600.
Studentų mažėjimą regioninėse kolegijose lėmė 2009 m. įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas, nauja studijų finansavimo tvarka, naujos studentų priėmimo sąlygos, mažėjantis gyventojų (pirmiausia jaunimo) skaičius ir didėjanti jaunimo emigracija.
Šiuo metu studentai mieliau renkasi studijas didžiųjų miestų aukštosiose mokyklose, nes tai toliau nuo tėvų, ten yra daugiau galimybių praleisti laisvalaikį, lengviau galima įsidarbinti studijų metu. Tokių galimybių, kokias turi Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar Šiauliai, mūsų rajoniniai miestai neturi.
Studentai anksčiau laiko nutraukia studijas dėl to, kad pirmiausia jiems trūksta lėšų užsimokėti už studijas, ir todėl vyksta į užsienį uždarbiauti ar įsidarbina Lietuvoje, tačiau dažnai nesuderina mokslo ir darbo. Kai kurie studentai mano, kad ne tokias studijas pasirinko. Nedidelė „nubyrėjusių“ studentų dalis meta studijas, nes nemaloniai nustemba sužinoję, jog čia reikia daug dirbti, kad studijų rezultatai būtų geri.
Tikrintojai ieškojo kolegijos veikloje trūkumų, pagrindžiančių mažėjantį studentų skaičių ir didelį „nubyrėjimą“. Kiekvienoje institucijoje esant tokiai situacijai, kai nevertinamos išorinės sąlygos, nustatoma, kad strateginis valdymas yra blogas.
Kadangi išorinės sąlygos nepasikeitė, nepaisant kolegijos pastangų, studentų skaičius ir toliau mažėjo, ir toliau nesikeitė studentų „nubyrėjimas“. Tikrintojai, pakartotinai vertindami, traktavo, kad kolegija nesiėmė veiksmų, jog minėti trūkumai būtų pašalinti. Tačiau ir vėl nebuvo atkreiptas dėmesys, kad išorinės sąlygos liko lygiai taip pat nepalankios regioninėms kolegijoms kaip ir anksčiau.
– Kolegijoje šiuo metu studijuoja apie 600 studentų ir dirba nemažai dėstytojų. Koks jų likimas?
– Visi kolegijoje studijuojantys baigiamųjų kursų studentai studijas pabaigs kaip ir numatyta – Žemaitijos kolegijoje.
Kiti studentai studijuos toliau, ten, kur studijuoja ir dabar, tik pasikeistų institucijos pavadinimas.
– Koks Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto likimas?
– Švietimo ir mokslo ministrė savo įsakymu sudarė Darbo grupę, kuri turėtų pasiūlyti ministrei kolegijos tolimesnės veiklos modelį. Kiekvieno fakulteto tarybos, įvertinusios savo darbuotojų nuomonę, turėtų siūlyti jiems priimtinus variantus. Žinoma tik tiek, kad savarankiškai dirbti, kaip ligi šiol, nei Telšių fakultetas, nei visa kolegija negalės. Galutinius atsakymus netrukus turės pateikti sudaryta Darbo grupė.
Atsisakė komentuoti
Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto dekanė Janina Reinienė situacijos nekomentavo, tikindama, jog dar nieko konkretaus pasakyti negalinti: „Kol kas vyksta tik derybos.“
Ministerija svarsto įvairius situacijos sprendimo variantus
Švietimo ir mokslo ministerijos Studijų skyriaus vedėjas Antanas Levickas „Telšių ŽINIOMS“ priminė, jog 2012 m. vykusio vertinimo metu Žemaitijos kolegijos veikla buvo įvertinta neigiamai dėl strateginio valdymo trūkumų.
2015 m. atlikto pakartotinio vertinimo metu nustatyta, kad kolegija per trejus metus nepašalino esminių savo veiklos trūkumų ir neįgyvendino daugumos pateiktų rekomendacijų, todėl strateginio valdymo trūkumai neigiamą įtaką padarė ir kitoms aukštosios mokyklos veiklos sritims. Ekspertai pateikė siūlymą neigiamai vertinti strateginio valdymo bei studijų ir mokymosi visą gyvenimą sritis.
Pakartotinio vertinimo metu veiklos neigiamą vertinimą gavusi aukštoji mokykla neakredituojama ir studijų vykdyti nebegali. Jos veikla gali būti tęsiama nebent kitomis formomis – kaip profesinės mokyklos ar kitos kolegijos filialo.
„Žemaitijos kolegijai itin trūksta regiono poreikių atspindėjimo ir glaudaus bendradarbiavimo su vietos darbdaviais. Kolegija patiria sunkumų dėl susidariusios demografinės situacijos – potencialių studentų skaičiaus mažėjimo, jaunimo migracijos, ekonominės būklės“, – teigė A. Levickas.
Pasak Studijų skyriaus vedėjo, studentų skaičiaus mažėjimas daro įtaką ne tik Žemaitijos kolegijai, bet ir viso Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklo situacijai, dėl susidariusios demografinės situacijos universitetų ir kolegijų skaičiaus mažėjimas bus neišvengiamas.
A. Levickas informavo, jog Žemaitijos kolegijos klausimui spręsti švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės įsakymu yra sudaryta Darbo grupė. Konkretūs sprendimai paaiškės Darbo grupei išnagrinėjus situaciją, tačiau jau dabar galima patvirtinti, kad visiems dabar studijuojantiems bus sudarytos sąlygos baigti studijas. Dėstytojų darbo klausimas spręsis priklausomai nuo bendrų reorganizacijos sprendimų.
„Labai svarbu, kad Žemaitijos kolegija, jos administracija ir dėstytojai ne tik lauktų sprendimų „iš aukščiau“, bet ir patys aktyviai ieškotų išeičių ir teiktų Darbo grupei pasiūlymus matydami savo galimybes“, – tvirtino vedėjas.
ŠMM duomenimis, šiuo metu svarstomi įvairūs situacijos sprendimo variantai. Vienas iš jų – Žemaitijos kolegijos reorganizavimas, ją prijungiant prie Klaipėdos valstybinės kolegijos, kuri vykdo analogiškas studijų programas. Svarstoma, kad Telšių filialas galėtų kooperuotis su Šiaulių valstybine kolegija.