Že­mai­tės dra­mos teat­ras kvie­čia į prem­je­rą: B. Tse­re­dia­ni su nau­jais ak­to­riais pri­sta­to ro­man­ti­nę ko­me­di­ją

Tel­šių Že­mai­tės dra­mos teat­ro kū­ry­bi­nė gru­pė nau­jus me­tus pa­si­ti­ko in­ten­sy­viai ruoš­da­ma­si spek­tak­lio ,,De­ko­ra­to­rius“ prem­je­rai (re­ži­sie­rius Bad­ri Tse­re­dia­ni), ku­ri Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je bus pri­sta­ty­ta sau­sio 21 die­ną 18 va­lan­dą. Spek­tak­lis bus kar­to­ja­mas sau­sio 27 d. 18 val.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pa­vy­ko įgy­ven­din­ti idė­ją

Že­mai­tės teat­ro di­rek­to­rius Dei­vi­das Ra­jun­čius ti­ki­si, kad nau­ja­sis spek­tak­lis su­do­mins tel­šiš­kius ir vi­sus at­vyks­tan­čius teat­ro lan­ky­to­jus.

Anot di­rek­to­riaus, pir­mo­sios re­ži­sie­riaus idė­jos apie šią pje­sę teat­re sklan­dė jau ga­na se­niai: „Re­ži­sie­rius Bad­ri su šia pje­se pas ma­ne lan­kė­si dar ma­no dar­bo pra­džio­je, ta­čiau tą­kart tu­rė­jo­me įvai­rių ki­tų su­ma­ny­mų, tad ati­dė­jo­me į šo­ną. Re­ži­sie­rius tu­rė­jo idė­ją, kad spek­tak­ly­je vai­dins pro­fe­sio­na­lūs ak­to­riai, ja gy­ve­no ir šian­dien ją įgy­ven­di­no. Teat­re tu­ri­me tris pro­fe­sio­na­lius ak­to­rius, ku­rie vai­di­na spek­tak­ly­je „De­ko­ra­to­rius“, – ti­ki­no teat­ro va­do­vas.

Pa­sak D. Ra­jun­čiaus, re­ži­sie­riui tai bu­vo di­džiu­lis iš­šū­kis, nes te­ko dirb­ti su vi­siš­kai nau­jais žmo­nė­mis. Prie jų pri­si­jun­gė ir dar du svar­būs as­me­nys – sce­nog­ra­fė Emi­li­ja Glo­by­tė ir re­ži­sie­riaus asis­ten­tė Jur­gi­ta Ru­dė­nai­tė.

Prem­je­ra

B. Tse­re­dia­ni spek­tak­ly­je ieš­ko at­sa­ky­mo į klau­si­mą ,,Ar įma­no­ma de­ko­ruo­ti mei­lę?“ – tam pa­si­tel­kia Do­nal­do Čer­či­lio, žy­maus ang­lų dra­ma­tur­go, pje­sę „De­ko­ra­to­rius“, kur at­si­sklei­džia dau­giap­la­niai per­so­na­žai, jų gy­ve­ni­mai ne­sto­ko­ja kar­čių pa­tir­čių, ver­čian­čių ne­ti­kė­ti tik­ra mei­le. Ak­to­rių ku­ria­mi per­so­na­žai tam ne­pa­si­duo­da ir ak­ty­viai sie­kia sa­vo tiks­lų, sten­gia­si tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mus, ras­ti išei­tis iš su­dė­tin­giau­sių si­tua­ci­jų. O svar­biau­sia vi­si pa­pras­čiau­siai ieš­ko sa­vų bū­dų bū­ti pa­ste­bė­tais, priim­tais ir my­li­mais. Ro­man­ti­nės ko­me­di­jos sce­nos sod­rios tik­ro gy­ve­ni­mo pa­vyz­džių, ne­su­sip­ra­ti­mų bei juo­ko. Jos drą­siai kvie­čia žiū­ro­vą kar­tu ke­liau­ti per­so­na­žų pa­sau­lių la­bi­rin­tais.

Že­mai­tės dra­mos teat­re ket­vir­tą spek­tak­lį ku­rian­tis re­ži­sie­rius B. Tse­re­dia­ni pa­sa­ko­jo, jog pje­sė „De­ko­ra­to­rius“ la­bai gar­si ir la­bai di­de­lės apim­ties, tad prem­je­ro­je žiū­ro­vai iš­vys tik da­lį šio kū­ri­nio.

Nau­ji pro­fe­sio­na­lūs ak­to­riai

Prem­je­ro­je pa­ma­ty­si­me tris nau­jus pro­fe­sio­na­lius ak­to­rius: Va­len­ti­no Ma­sals­kio mo­ki­nes, Klai­pė­dos ,,Taš­ko“ teat­re su­kū­ru­sias ne po vie­ną vaid­me­nį, fes­ti­va­lių or­ga­ni­za­to­res ir da­ly­ves Sol­vei­gą Rėk­lai­ty­tę, Ve­ro­ni­ką Ta­ra­se­vi­čiū­tę – Šiau­ly­tie­nę ir Do­mą Šiau­ly­tį, ran­kų še­šė­lių teat­ro ,,Bud­ru­ga­na Lie­tu­va“ vie­ną iš įkū­rė­jų, ku­ris re­to ama­to su­bti­ly­bių mo­kė­si Sa­kart­ve­le, be to ak­ty­viai ku­rian­tį me­no erd­vę ,,Vi­lei­šio 18“.

Do­mas pa­sa­ko­jo, jog su­si­gy­ven­ti su nau­ju vaid­me­niu ne­bu­vo la­bai sun­ku, nors tai yra vie­nas iš pir­mų ko­me­di­ji­nio žan­ro spek­tak­lių jo teat­ri­nė­je veik­lo­je: „Esu vai­di­nęs ne­ma­žai vai­kiš­kų, dra­mi­nių ir šo­kio spek­tak­lių, bet jie la­biau vi­di­niai, įei­nan­tys į pa­są­mo­nės bū­se­ną. Tad čia bu­vo šiek tiek ir iš­šū­kis, ir iš­ban­dy­mas kaž­ko nau­jo.“

Ve­ro­ni­ka da­li­jo­si min­tims, apie spek­tak­lio me­tu vy­ku­sius ban­dy­mus at­ras­ti po­žiū­rį į ko­me­di­ją per rim­tą­ją pu­sę, kad ji ne­lik­tų to­kia lėkš­ta. O jos vaid­mens tiks­las yra tie­siog at­ras­ti tie­są ir nors kar­tą gy­ve­ni­me bū­ti my­li­mai.

Sol­vei­ga sa­vo per­so­na­žą pri­sta­tė, kaip la­bai pa­to­giai gy­ve­nan­čią as­me­ny­bę, ku­rios gy­ve­ni­me vis­kas aiš­ku, bet vie­ną die­ną vis­kas griū­va, ta­čiau ji ne­pa­si­duo­da…

Mer­gi­nai kū­ry­bi­nis pro­ce­sas at­ne­šė la­bai daug ge­rų emo­ci­jų: „Su­si­for­ma­vo toks bend­ra­dar­biau­jan­tis mū­sų san­ty­kis su re­ži­sie­riu­mi. Ir vie­ni, ir ki­ti tar­si tu­rė­jo­me vie­nas ki­tam kaž­ką įro­dy­ti. Ir taip mes ko­vo­jo­me. Su­si­ti­ko dvi ug­nys, dvi jė­gos ir gi­mė tie­sa!“

Sce­nog­ra­fi­ja

Prie šios šau­nios ko­man­dos ku­riant spek­tak­lį pri­si­dė­jo ir jau­na, kū­ry­bin­ga me­ni­nin­kė, bal­dų di­zai­ne­rė, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių fa­kul­te­to IV kur­so stu­den­tė Emi­li­ja Glo­by­tė, su­kū­ru­si sce­no­vaiz­dį ir kos­tiu­mus. Ji sa­vo idė­jas įgy­ven­di­no pa­de­da­ma de­ka­no Ra­mū­no Ba­nio.

„Sce­nog­ra­fi­ją su­da­ro, at­ro­do, pa­pras­ti ir ele­men­ta­rūs da­ly­kai, ko­kia ir yra ta de­ko­ra­to­riaus ap­lin­ka. Vy­rau­ja na­tū­ra­li me­die­na, konst­ruk­ci­jos leng­vai iš­ren­ka­mos ir su­ren­ka­mos, ant jų ka­bo po­pie­riaus ru­lo­nai, iš­ties­tas au­di­nys. Su­kur­ta pa­to­gi erd­vė ju­dė­ti ak­to­riams. Tuo pa­čiu tai tar­si iliu­zi­ja į na­mų, į tam tik­rų kam­ba­rių erd­vę, kur vy­rau­ja šiek tiek chao­so“, – pa­sa­ko­jo Emi­li­ja.

Įdo­mus kū­ry­bi­nis pro­ce­sas

Re­ži­sie­riaus asis­ten­te šia­me kū­ry­bi­nia­me pro­ce­se ta­po jau­na re­ži­sie­rė Jur­gi­ta Ru­dė­nai­tė, iki šiol sa­vo pa­tir­tį rin­ku­si įvai­riuo­se Lie­tu­vos teat­ruo­se, dir­bu­si prie įvai­rių edu­ka­ci­nių-kū­ry­bi­nių pro­jek­tų.

Jur­gi­ta bu­vo pa­ke­rė­ta spek­tak­lio kū­ri­mo pro­ce­so, ku­rio pa­grin­di­nė da­lis bu­vo su­si­kal­bė­ji­mas: „Čia su­si­ti­ko skir­tin­gos mo­kyk­los, skir­tin­gos kul­tū­ros, skir­tin­gos kal­bos. Ak­to­riui Do­mui bu­vo la­bai di­de­lis svo­ris vis­ką ves­ti, nes čia išėjo to­kia kal­bų miš­rai­nė: ru­sų, ang­lų, lie­tu­vių. Bu­vo daug nuo­mo­nių, daug tie­sios ieš­ko­ji­mų, di­de­lis mo­ky­ma­sis.“