ARNOTAS
Arnotas – katalikų liturginis rūbas, vilkimas per šv. Mišias ant albos. Autorius ir dirbtuvė nežinomi. 19 a. pab.–20 a. pr. Šilkas, medvilnė, metaliniai siūlai, audimas, siuvimas.
Pristatome baltos liturginės spalvos arnotą, neoklasicistinių formų, pasiūtą iš trijų rūšių audinių. Nugaros kryžius austas šiam arnotui specialiai, pagrindinis akcentas – Nekaltai pradėtoji Švč. Mergelė Marija, stovi ant žemės sferos, užmynusi žalčio galvą. Virš galvos šešių žvaigždžių aureolė simbolizuoja Nekaltai pradėtosios džiaugsmus. Marijos figūra įkomponuota geltonų lelijų šakų ovale. Arnoto šonai pasiūti iš balkšvos spalvos reljefinio audinio, dekoruoti augaliniais ornamentais. Šilkiniai arnoto siūlai vietomis sudilę, fragmentai suardyti. Pamušalas – geltonos medvilnės, su juostele priekyje bei juodo rašalo įrašu MIC/7 – tai rodo galimai buvusią arnoto priklausomybę Marijonų ordino vienuoliams.
Žemaičių vyskupystės muziejaus inf.
Loading ...
