Že­mai­čių mu­zie­jui „Al­ka“ – 90

Tar­pu­ka­ris
Prieš 90 me­tų, 1932 m. va­sa­rio 16 d., 15 val., Bi­ru­tės gat­vė­je, Tel­šiuo­se, Al­bi­no Hol­šans­kio nau­jo me­di­nio na­mo iš­nuo­mo­ta­me bu­te, tri­juo­se kam­ba­riuo­se, bu­vo ati­da­ry­tas Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“. Mu­zie­jaus va­do­vu pa­skir­tas Se­no­vės my­lė­to­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas tel­šiš­kis poe­tas Pra­nas Ge­nys. Ta­čiau me­di­nis pa­sta­tas dėl gais­ro grės­mės mu­zie­jui ne itin ti­ko, be to, bu­vo ato­kiau nuo mies­to cent­ro. To­dėl jau 1932 m. spa­lio 1 d. mu­zie­jus per­kel­tas į Pre­zi­den­to A. Sme­to­nos (da­bar – Res­pub­li­kos) gat­vė­je, pa­čia­me mies­to cent­re, esan­tį Pra­no Gird­vai­nio mū­ro na­mą – pir­mo­jo aukš­to ke­tu­riuo­se kam­ba­riuo­se įreng­ta eks­po­zi­ci­ja.
1931 m. rugp­jū­čio 14 d. gru­pė gim­to­jo Že­mai­čių kraš­to pa­trio­tų su­si­bū­rė į Se­no­vės my­lė­to­jų drau­gi­ją „Al­ka“, ku­rios tiks­las – puo­se­lė­ti že­mai­čių kul­tū­rą, kal­bą, is­to­ri­ją. Ne vie­nam že­mai­čiui in­te­li­gen­tui skau­dė­jo šir­dį ma­tant, kaip že­mai­čių me­no, is­to­ri­jos ir kul­tū­ros ver­ty­bės iš­ke­liau­ja į Lie­tu­vos ir pa­sau­lio mu­zie­jus ar pa­ten­ka į pri­va­čių ko­lek­ci­nin­kų ran­kas ar­ba tie­siog nai­ki­na­mos. To­dėl ap­si­spręs­ta pa­tiems įkur­ti mu­zie­jų, juo­lab kad mu­zie­jaus iš­ta­kos Tel­šiuo­se – 1922 m. ati­da­ry­to­je mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jo­je, kur di­rek­to­riaus Juo­zo Ged­mi­no ini­cia­ty­va pra­dė­tos rink­ti mu­zie­ji­nės ver­ty­bės. De­ja, 1930 m. mo­kyk­la bu­vo per­kel­ta į Plun­gę ir tik Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais vėl grą­žin­ta į Tel­šius. Mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos mu­zie­jaus eks­po­na­tai, drau­gi­jos na­rių su­rink­tos ver­ty­bės ir ta­po pa­grin­du įkur­ti mu­zie­jų Tel­šiuo­se. Ta­čiau įkur­tą mu­zie­jų rei­kė­jo iš­lai­ky­ti, to­dėl drau­gi­ja kas­met kreip­da­vo­si į Tel­šių ir Že­mai­ti­jos sa­vi­val­dy­bes, pa­vie­nius au­ko­to­jus, Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ją, kvies­da­ma pri­si­dė­ti prie mu­zie­jaus iš­lai­ky­mo ir to­les­nio jo vys­ty­mo. Pa­vyz­džiui, 1932 m. Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja mu­zie­jaus veik­lai pa­rem­ti sky­rė 500 Lt, Tel­šių mies­to sa­vi­val­dy­bė – 500 Lt, ki­tos sa­vi­val­dy­bės – nuo 10 iki 100 Lt, o štai 1933 m. mu­zie­jui 10 Lt sky­ru­si Švėkš­nos sa­vi­val­dy­bė dar 30 ct iš­skai­tė pi­ni­gų per­siun­ti­mo iš­lai­doms pa­deng­ti.
Tai­gi, dau­gė­jant eks­po­na­tų, nuo­mo­ja­mos pa­tal­pos mu­zie­jui grei­tai pa­si­da­rė per ankš­tos ir jau 1933 m. Se­no­vės my­lė­to­jų drau­gi­ja „Al­ka“ nu­ta­rė rink­ti au­kas ir sta­ty­ti mu­zie­jų ant Ža­lio­jo kal­no. 1934 m. ir Tel­šių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė pri­ta­rė ši­tam drau­gi­jos spren­di­mui. Ar­chi­tek­tas Ste­po­nas Stul­gins­kis ne­mo­ka­mai pa­ren­gė mo­der­niz­mo sti­liaus mu­zie­jaus pa­sta­to pro­jek­tą. Tie­sa, ar­chi­tek­tas siū­lė drau­gi­jai ieš­ko­ti vie­tos mu­zie­jaus sta­ty­bai mies­to cent­re, kad pri­trauk­tų dau­giau lan­ky­to­jų, nes Ža­lia­sis kal­nas tuo me­tu bu­vo pa­čia­me mies­to pa­kraš­ty­je. Ta­čiau drau­gi­ja, ku­ri pla­na­vo sta­ty­ti di­de­lį Že­mai­čių is­to­ri­jos mu­zie­jų, o ša­lia dar įkur­ti Že­mai­ti­jos kai­mo mu­zie­jų, ne­su­ti­ko keis­ti pla­nų, juo­lab kad jau ta­da tel­šiš­kiai bran­di­no pla­ną – nu­ties­ti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­kus pa­lei Mas­čio eže­ro pa­kran­tę nuo mies­to cent­ro iki Dirks­te­lių dva­ro par­ko, be to, bu­vo bai­mi­na­ma­si mies­tą vis siau­bu­sių gais­rų. Prie Mas­čio eže­ro, gre­ta bū­si­mo mu­zie­jaus esan­čio­je aikš­tė­je, vyk­da­vo mies­to di­džio­sios šven­tės, o mies­to plėt­ros pla­ne bu­vo nu­ma­ty­ta, kad Nau­ja­mies­ty­je, gre­ta gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lo ir mo­kyk­los, tu­rė­tų iš­kil­ti ir mies­to sa­vi­val­dy­bės bei ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­sta­tai, for­muo­tis dar vie­nas mies­to trau­kos cent­ras.
Drau­gi­jai „Al­ka“ su­kau­pus da­lį mu­zie­jaus sta­ty­bai rei­ka­lin­gų lė­šų ir Tel­šių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bei įsi­pa­rei­go­jus skir­ti pu­sę rei­kia­mų lė­šų, ant Ža­lio­jo kal­no, bu­vu­sio Dirks­te­lių dva­ro že­mė­je, ku­rią mu­zie­jui pa­sky­rė Tel­šių mies­to sa­vi­val­dy­bė, pra­dė­ti mu­zie­jaus sta­ty­bos pa­ren­gia­mie­ji dar­bai. Bu­vo su­da­ry­tas mu­zie­jaus sta­ty­bos ko­mi­te­tas, ku­riam pir­mi­nin­ka­vo Dan­tės „Die­viš­ko­sios ko­me­di­jos“ į lie­tu­vių kal­bą ver­tė­jas, dip­lo­ma­tas prel. Jur­gis Nar­jaus­kas, sta­ty­bos rei­ka­lų glo­bė­ju su­ti­ko bū­ti švie­ti­mo mi­nist­ras Juo­zas Ton­kū­nas, sta­ty­bos ko­mi­te­to rei­ka­lų ve­dė­ju iš­rink­tas ap­skri­ties gy­dy­to­jas Jo­nas Mi­kuls­kis, na­riais – vais­ti­nin­kė Van­da Au­gus­tai­tie­nė-Goeld­ne­rai­tė, Tel­šių mies­to bur­mist­ras in­ži­nie­rius Ig­nas Slab­šys, pra­džios mo­kyk­lų ins­pek­to­rius V. Gval­da. Au­koms rink­ti bu­vo iš­spaus­din­ti me­niš­ki au­kų la­pai, pa­tvir­tin­ti Tel­šių ap­skri­ties vir­ši­nin­ko Eu­ge­ni­jaus Šal­kaus­kio ant­spau­du ir pa­ra­šu.
1936 m. spa­lio 4-oji, šeš­ta­die­nis, Tel­šiams bu­vo ypa­tin­ga: šv. Mi­šio­mis Tel­šių ka­ted­ro­je pra­si­dė­jo iš­kil­mės, ku­rio­se, be mies­te­lė­nų, da­ly­va­vo vi­sų Tel­šių mo­kyk­lų mo­ky­to­jai ir mo­ki­niai, švie­ti­mo mi­nist­ras pro­f. J. Ton­kū­nas ir Kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rius dr. An­ta­nas Juš­ka. 13 val. vi­si su­si­rin­ko prie pra­di­nės mo­kyk­los (da­bar – „At­ža­ly­no“ pro­gim­na­zi­ja) pa­sta­to Nau­ja­mies­ty­je, ku­rį pa­šven­ti­no prel. J. Nar­jaus­kas. Oras pa­si­tai­kė ne­pa­lan­kus, to­dėl iškilmių dalyviai sku­biai ko­pė į Ža­lią­jį kal­ną, ku­ria­me jau ki­lo bū­si­mo­jo mu­zie­jaus pa­ma­tai. „Tau­ta, ku­ri yra at­si­sky­ru­si nuo sa­vo pa­pro­čių, yra pa­na­ši į me­dį be šak­nų, į lai­vą be vai­ro“, – kal­bė­jo švie­ti­mo mi­nist­ras. Ker­ti­nį ak­me­nį šven­ti­no prel. J. Nar­jaus­kas, o jam lie­taus pa­vi­da­lu ant­ri­no dan­gus. Iš­kil­mių da­ly­viams nu­si­lei­dus nuo Ža­lio­jo kal­no prie Mas­čio eže­ro, bu­vo pa­šven­tin­tas konst­ruk­ty­viz­mo sti­liaus ar­chi­tek­to Vse­vo­lo­do Ko­py­lo­vo pro­jek­tuo­tas Vals­ty­bi­nės vi­du­ri­nės ama­tų mo­kyk­los pa­sta­tas. Lie­tu­čio sma­giai nu­praus­ti, šven­tės da­ly­viai rin­ko­si į Ne­va­rė­nų (da­bar – Si­mo­no Dau­kan­to) gat­vė­je esan­tį Si­mo­no Dau­kan­to pra­di­nės mo­kyk­los pa­sta­tą. Prieš tai gim­na­zi­jos nuo­mo­tą pa­sta­tą už 60 tūkst. li­tų iš jo sa­vi­nin­kų bro­lių Liau­gau­dų nu­pir­ko Tel­šių mies­to sa­vi­val­dy­bė, dar 13 tūkst. li­tų pa­sky­ru­si pa­sta­tui at­nau­jin­ti. Mo­kyk­lą pa­šven­ti­no Tel­šių vys­ku­pas Jus­ti­nas Stau­gai­tis. Švie­ti­mo mi­nist­ras nuo­šir­džiai pa­dė­ko­jo Tel­šių bur­mist­rui ir sa­vi­val­dy­bei už jų rū­pi­ni­mą­si jau­nai­siais sa­vo pi­lie­čiais, drau­ge ap­gai­les­tau­da­mas, kad Lie­tu­vo­je iš 2 500 pra­džios mo­kyk­lų, ku­rio­se yra 5 000 kla­sių komp­lek­tų, tik 45 pro­c. tu­ri pa­ken­čia­mas pa­tal­pas. Iš­kil­mes vai­ni­ka­vo Vals­ty­bi­nės vys­ku­po Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus gim­na­zi­jos pa­sta­to ant Vil­niaus kal­vos šven­ti­ni­mas. Uni­ka­liuo­se ar­chi­tek­to S. Stul­gins­kio pro­jek­tuo­tuo­se mo­der­niz­mo sti­liaus gim­na­zi­jos rū­muo­se skam­bė­jo ne tik iš­kil­min­gos svei­ki­ni­mo kal­bos, bet ir gim­na­zis­tų or­kest­ro ir cho­ro, va­do­vau­ja­mo kom­po­zi­to­riaus Do­mo And­riu­lio, at­lie­ka­mi kū­ri­niai. Šven­ti­nis va­ka­ras bai­gė­si iš­kil­min­gu ba­liu­mi ir šo­kiais.
Mu­zie­jaus sta­ty­bą au­ko­mis, dar­bu, sta­ty­bi­nė­mis me­džia­go­mis rė­mė dau­gy­bė žmo­nių – ir ne vien Že­mai­ti­jo­je. Išs­paus­din­tus au­kų la­pus drau­gi­ja siun­tė žy­miems Lie­tu­vos as­me­nims, įstai­goms ir or­ga­ni­za­ci­joms, Že­mai­ti­jos sa­vi­val­dy­bėms. Au­ko­ta įvai­riai, pa­gal iš­ga­les: nuo 20 cen­tų iki ke­lių tūks­tan­čių li­tų. Pa­vyz­džiui, bend­ro­vė „Mais­tas“ paau­ko­jo 2 000 Lt, šiau­liš­kis ad­vo­ka­tas Ka­zi­mie­ras Venc­laus­kis – 500 Lt, gen. Po­vi­las Ple­cha­vi­čius – 149 Lt, Lie­tu­vos am­ba­sa­do­rius Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se Po­vi­las Ža­dei­kis – 250 Lt, Lie­tu­vos pa­siun­ti­nys Mask­vo­je poe­tas Jur­gis Balt­ru­šai­tis – 50 Lt, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Sta­sys Lo­zo­rai­tis – 20 Lt, o už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos tar­nau­to­jai suau­ko­jo 95 Lt. Kai ku­rios įmo­nės vel­tui su­tei­kė mu­zie­jaus sta­ty­bai sa­vo ga­min­tos pro­duk­ci­jos: pa­vyz­džiui, bro­liai Juo­zas ir Jo­nas Vai­lo­kai­čiai do­va­no­jo jiems pri­klau­siu­sio­je Pa­le­mo­no ply­tų ir čer­pių ga­myk­lo­je pa­ga­min­tų čer­pių mu­zie­jaus sto­gui už­deng­ti, at­siųs­da­mi už­sa­ky­tas čer­pes, bet ne­pa­teik­da­mi są­skai­tos, tie­sa, iš­peš­ti iš Vai­lo­kai­čių pa­ra­šą ant jiems nu­siųs­to au­kų la­po se­kė­si ge­ro­kai sun­kiau. Si­rai­čių dva­ro sa­vi­nin­kas dai­li­nin­kas Leo­pol­das And­ri­jaus­kas do­va­no­jo me­die­nos, žvy­ro, Džiu­gi­nė­nų dva­ro sa­vi­nin­kė Jad­vy­ga Per­kovs­kai­tė rė­mė ak­me­ni­mis, pi­ni­gi­nė­mis au­ko­mis, Tel­šių ap­skri­ties gy­dy­to­jas J. Mi­kuls­kis paau­ko­jo 500 Lt, ne­va­rė­niš­kis vais­ti­nin­kas Pie­kars­kis sky­rė 50 Lt, o ki­no klu­bas „Šat­ri­ja“ – 200 Lt, Luo­kės pie­no bend­ro­vė – 126,95 Lt, bu­vo dau­gy­bė ki­tų au­ko­to­jų. Į au­kų rin­ki­mo va­jų įsi­jun­gė net že­mai­čiai stu­den­tai. VDU stu­den­tų že­mai­čių kor­po­ra­ci­jos „Fi­liae Sa­mo­gi­tiae“, „Sa­mo­gi­tia“, Si­mo­no Dau­kan­to drau­gi­jos ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos drau­gi­jos at­sto­vai, su­si­rin­kę 1936 m. spa­lio 20 d. Kau­ne, „Kęs­tu­čio“ vieš­bu­ty­je, P. Ge­nio pa­ra­gin­ti, su­da­rė ko­mi­te­tą Že­mai­čių mu­zie­jaus sta­ty­bai rem­ti.
Drau­gi­ja „Al­ka“ rū­pi­no­si ne tik nau­jo mu­zie­jaus pa­sta­to sta­ty­ba, taip pat rin­ko eks­po­na­tus, ren­gė pa­ro­das, li­te­ra­tū­ros va­ka­rus, o 1935 m. or­ga­ni­za­vo į Dro­būkš­čius et­nog­ra­fi­nę eks­pe­di­ci­ją, ku­rią 500 Lt su­ma pa­rė­mė ir Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos Kul­tū­ros de­par­ta­men­tas, jai va­do­va­vo et­nog­ra­fas ir kraš­to­ty­ri­nin­kas doc. Ig­nas Kon­čius. 1937 m. mies­to klu­be bu­vo su­reng­ta jau­nų­jų že­mai­čių dai­li­nin­kų pa­ro­da. Mu­zie­jaus veik­lą iš da­lies rė­mė ir Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ja, Tel­šių mies­to sa­vi­val­dy­bė.
1938–1940 m. di­džio­ji da­lis su­pla­nuo­tų pir­mo­jo eta­po mu­zie­jaus pa­sta­tų bu­vo už­baig­ti. Mu­zie­jaus pa­sta­to ver­tė – 60 000 Lt. Jo ar­chi­tek­tū­ra pa­si­žy­mė­jo funk­cio­na­lu­mu. Į prie­kį iš­si­ki­šęs pa­grin­di­nio įė­ji­mo ir laip­ti­nės-ves­ti­biu­lio bokš­to pa­vi­da­lo tū­ris su pri­glu­du­siu že­mes­niu kor­pu­su už­sto­jo už jo į pie­tus at­si­ša­ko­jan­tį sa­lių kor­pu­są. Vie­nin­te­lės de­ko­ra­ty­vi­nės de­ta­lės – Že­mai­ti­jos her­bas bokš­to vir­šu­je ir už­ra­šas „Al­kos“ mu­zie­jus“ – bu­vo su­telk­tos pa­grin­di­nia­me fa­sa­de. Op­tiš­kai pa­sta­tą aukš­ti­no ver­ti­ka­li bokš­to lan­gų juos­ta. Mu­zie­jaus pa­sta­te įreng­ta 18 eks­po­zi­ci­jos sa­lių, sau­gyk­los, dar­bo ir pa­gal­bi­nės pa­tal­pos. Vy­ku­siai pa­nau­do­jus ne­ly­gų vie­to­vės rel­je­fą, mu­zie­jaus pa­sta­tas ta­po tar­si su­kom­po­nuo­tas iš tri­jų skir­tin­go aukš­čio tū­rių.
1938 m. rug­sė­jo 1 d., mi­nint Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės dvi­de­šimt­me­tį, sta­to­mas mu­zie­jus bu­vo at­ver­tas lan­ky­to­jams. Iš­kil­min­gas jo ati­da­ry­mas įvy­ko rug­sė­jo 3 d. 15 val., da­ly­vau­jant vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui pro­f. Pet­rui Leo­nui, že­mės ūkio mi­nist­rui Juo­zui Tū­be­liui, Tel­šių ap­skri­ties vir­ši­nin­kui E. Šal­kaus­kiui ir dau­gy­bei sve­čių iš Kau­no ir vi­sos Že­mai­ti­jos – Tel­šių, Kre­tin­gos, Tau­ra­gės ir Ra­sei­nių ap­skri­čių, su­si­rin­ku­sių į Že­mai­čių že­mės ūkio ir pra­mo­nės pa­ro­dą, vy­ku­sią rug­sė­jo 3–4 die­no­mis ša­lia mu­zie­jaus prie eže­ro esan­čio­je aikš­tė­je. Pa­ro­dos me­tu mu­zie­jų ap­lan­kė ke­le­tas tūks­tan­čių pa­vie­nių lan­ky­to­jų ir dau­gy­bė eks­kur­si­jų.
1938 m. rug­sė­jo 15 d. drau­gi­ja „Al­ka“ Tel­šiuo­se, mies­to pra­džios mo­kyk­los pa­tal­po­se, su­ren­gė že­mai­čių dai­li­nin­kų pa­ro­dą, ku­rio­je da­ly­va­vo že­mai­čiai dai­li­nin­kai Pau­lius Au­gus­ti­na­vi­čius, Juo­zas Bag­do­nas, Ge­rar­das Bag­do­na­vi­čius, Bro­nė Ba­ku­ty­tė, Ado­mas Gal­di­kas, An­ta­nas Gu­dai­tis, Čes­lo­vas Kont­ri­mas, Te­les­fo­ras Ku­la­kaus­kas, Jo­nas Kuz­mins­kas, Emi­li­ja Idzė­le­vi­čiu­tė, Bro­nius Pun­dzius, Vac­lo­vas Ra­tais­kis, Si­mas Si­dab­ras, Jo­nas Ste­po­na­vi­čius, Kip­ras Šau­lys, Hu­da Vai­tie­ky­tė ir Te­les­fo­ras Va­lius. Eks­po­nuo­ti 115 ta­py­bos, gra­fi­kos, skulp­tū­ros ir ke­ra­mi­kos kū­ri­nių. Pa­ro­dos ku­ra­to­riai – P. Ge­nys ir tel­šiš­kis dai­li­nin­kas P. Au­gus­ti­na­vi­čius. Eks­po­zi­ci­jos ati­da­ry­me P. Ge­nys pa­žy­mė­jo, kad Že­mai­čių že­mė yra išau­gi­nu­si daug di­džių as­me­ny­bių, re­li­gi­jos, moks­lo, ka­ro ir vals­ty­bės vy­rų, žo­džio kū­rė­jų ir me­ni­nin­kų, ir pa­si­džiau­gė, jog jau­no­ji že­mai­čių kar­ta grįž­ta į gim­ti­nę su sa­vo ver­tin­gais kū­ry­bos vai­siais, ku­riuos ski­ria gim­ta­jam kraš­tui.
1938 m. mu­zie­jus bu­vo ati­da­ry­tas ne­baig­ta­me įreng­ti pa­sta­te. 1939 m. mu­zie­jui įsi­kur­ti ir jo veik­lai drau­gi­ja „Al­ka“ Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos pra­šė 7 505 Lt, ga­vo – 3 700 Lt. Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos Kul­tū­ros rei­ka­lų de­par­ta­men­tas sky­rė lė­šų mu­zie­jaus ve­dė­jo at­ly­gi­ni­mui – po 150 Lt per mė­ne­sį, eks­po­na­tams įsi­gy­ti – 1 000 Lt, in­ven­to­riui – 700 Lt, raš­ti­nės reik­mėms – 150 Lt ir 50 Lt – ne­nu­ma­ty­toms iš­lai­doms. Drau­gi­jai te­ko ieš­ko­ti lė­šų ne tik pa­sta­tui iš­lai­ky­ti, ku­rui, bet ir vi­daus ap­dai­los dar­bams tęs­ti, o lė­šas rink­ti se­kė­si vis sun­kiau, – truk­dė pra­si­dė­jęs Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras, Vil­niaus kraš­tui at­sta­ty­ti ren­ka­mos au­kos. 1940 me­tus Se­no­vės my­lė­to­jų drau­gi­ja ,,Al­ka“ pa­si­ti­ko su 10 tūkst. li­tų sko­la, ta­čiau tai ne­sut­ruk­dė jai vys­ty­ti pla­čią kul­tū­ri­nę veik­lą tiek pa­čia­me mu­zie­ju­je, tiek už jo ri­bų. Žmo­nės drau­gi­jos veik­lą rė­mė ne tik au­ko­mis, bet ir dar­bu, daug in­te­li­gen­tų sa­va­no­riau­da­vo mu­zie­ju­je, pa­dė­da­vo tvar­ky­ti mu­zie­jaus rin­ki­nius, juos eks­po­nuo­ti, reng­ti pa­ro­das, li­te­ra­tū­ri­nius va­ka­rus, tvar­ky­ti mu­zie­jaus do­ku­men­ta­ci­ją. O vi­sų prie­ky­je sto­vė­jo ener­gin­ga­sis, ne­nuils­tan­tis, vi­sus už­bu­rian­tis, už­de­gan­tis ir trau­kian­tis idė­jų ge­ne­ra­to­rius mu­zie­jaus va­do­vas cha­riz­ma­tiš­ka­sis P. Ge­nys.
1940 m. sau­sio 21 d. iš Šiau­lių į „Al­kos“ mu­zie­jų bu­vo at­vež­ta Lie­tu­vos dai­li­nin­kų są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ta 150 me­no kū­ri­nių pa­ro­da. Ne vie­nas dar­bas, pa­si­bai­gus pa­ro­dai, taip ir lik­da­vo mu­zie­ju­je, pa­pil­dy­da­mas jos rin­ki­nius. Pa­vyz­džiui, dai­li­nin­kas Jus­ti­nas Vie­no­žins­kis mu­zie­jui pa­do­va­no­jo lie­tu­vių la­kū­no Fe­lik­so Vait­kaus, 1935 m. lėk­tu­vu „Li­tua­ni­ca II“ per­skri­du­sio At­lan­tą, po­rtre­tą ir pa­veiks­lą ,,Zarasų–Turmanto vieš­ke­lis“.
Mu­zie­ju­je vyk­da­vo įvai­rūs su­si­bū­ri­mai ir pa­si­ta­ri­mai. Pa­vyz­džiui, 1940 m. ko­vo mė­ne­sį Tel­šių mies­to bur­mist­ras Vla­das My­li­mas mu­zie­ju­je su­ren­gė tarp­ži­ny­bi­nį pa­si­ta­ri­mą dėl ren­gia­mo Tel­šių mies­to pla­no. Spar­čiai au­gan­čia­me mies­te at­si­ran­dan­čių nau­jų gat­vių pa­va­di­ni­muo­se nu­tar­ta įam­žin­ti žy­mius Tel­šių ir Že­mai­ti­jos žmo­nes: Lau­ry­ną Ivins­kį, ne­prik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­vį, sa­va­no­rį Pi­pi­rą, Po­vi­lą Sa­pie­gą, Sil­vest­rą Teo­fi­lį Va­liū­ną, kun. Jur­gį Amb­ro­zie­jų Pab­rė­žą, vys­ku­pą Mo­tie­jų Va­lan­čių, ku­ni­gus su­ki­lė­lius Izi­do­rių No­rei­ką ir An­ta­ną Gar­ga­są. Ne­pa­mirš­tos ir tau­ti­nės ma­žu­mos: vie­ną iš gat­vių nu­tar­ta pa­va­din­ti Je­ši­vos, ki­tą – Cerk­vės. Ap­sisp­ręs­ta keis­ti ir kai ku­rių esa­mų gat­vių pa­va­di­ni­mus: Tur­gaus aikš­tę – į Vy­tau­to a., Sau­sio 15 g. – į Kal­no g., Ža­lią­ją g. – į Že­mai­tės g., Ža­rė­nų g. – į Al­kos g., o Nau­ja­mies­tį nu­spręs­ta pa­va­din­ti Dirks­te­liais, taip iš­sau­gant bu­vu­sio dva­ro, ku­rio te­ri­to­ri­jo­je jis kū­rė­si, pa­va­di­ni­mą.
1940 m. ge­gu­žės 5 d. Mo­ti­nos die­nos pro­ga mu­zie­ju­je ati­da­ry­tos net trys pa­ro­dos: res­pub­li­ki­nė fi­la­te­li­jos, Že­mai­čių dai­li­nin­kų dar­bų ir mu­zie­jaus rin­ki­nių. Pa­ro­dų ati­da­ry­me da­ly­va­vo vys­ku­pai J. Stau­gai­tis ir Vin­cen­tas Bo­ri­se­vi­čius, švie­ti­mo mi­nist­ras Ka­zi­mie­ras Jo­kan­tas, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ir Res­pub­li­ki­nės fi­la­te­li­jos drau­gi­jos at­sto­vas Bur­ba, ap­skri­ties gy­dy­to­jas J. Mi­kuls­kis ir dai­li­nin­kas P. Au­gus­ti­na­vi­čius. Pa­ro­das lan­ky­to­jams ir sve­čiams pri­sta­tė jų ku­ra­to­riai: fi­la­te­li­jos – aist­rin­gas ko­lek­ci­nin­kas J. Mi­kuls­kis, že­mai­čių me­ni­nin­kų dar­bus – dai­li­nin­kas S. Si­dab­ras, o mu­zie­jaus rin­ki­nius – mu­zie­jaus ve­dė­jas P. Ge­nys ir ap­skri­ties vir­ši­nin­kas E. Šal­kaus­kis. Ant 50 m. sta­lo bu­vo iš­dės­ty­ti pa­što ženk­lai: 115 al­bu­mų la­pų ir apie 500 blo­kų pa­što ženk­lų ir vo­kų. Že­mai­čių dai­lės pa­ro­do­je 16 me­ni­nin­kų eks­po­na­vo dau­giau kaip 200 įvai­ria tech­ni­ka at­lik­tų kū­ri­nių, tur­tin­gą ko­lek­ci­ją bu­vo su­kau­pęs ir ,,Al­kos“ mu­zie­jus.
Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“ – aki­vaiz­dus tar­pu­ka­rio že­mai­čių pi­lie­tiš­ku­mo, su­telk­to dar­bo pa­vyz­dys, iš­ki­lus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos sim­bo­lis, – ja­me sau­go­mas mū­sų pa­vel­das, o mu­zie­jaus pa­sta­to mo­der­nis­ti­nė ar­chi­tek­tū­ra ir šian­dien rep­re­zen­tuo­ja „sme­to­ni­nę“ Lie­tu­vą.
Is­to­ri­kė Ja­ni­na BU­CE­VI­ČĖ, Že­mai­čių mu­zie­jus ,,Al­ka“