Žemaičiai nuo senų laikų pasižymi ne vien dainingumu, raštingumu, užsispyrimu, senųjų tradicijų puoselėjimu, bet ir savo ypatinga tarme. Žemaitišką žodį pabrėžus popieriaus lape ir pridėjus dar keletą ingredientų: sumanumo, kūrybingumo bei meninės vaizduotės – gimsta nuostabūs rašytiniai kūriniai. Tai – eilėraščiai, poemos, pasakojimai, bylojantys apie senolių bei tėvų savo atžaloms įskiepytą meilę gimtajai tarmei.
Telšių rajone žemaitiškai kurti bei puikiai skaityti kitų jaunų žmonių sukurtą kūrybą geba ne vienas ir ne du mokiniai. Jaunieji rašytojai bei žemaitiško žodžio puoselėtojai susirungė Žemaitiškos kūrybos bei žemaitiškų skaitymų konkurse „Rokoukimies ė korkem žemaitėškā“.
Retas suaugėlis drįstų savo kūrybines mintis „guldyti“ gimtąja – žemaičių – tarme. Pripažinkime – baugoka: painiojasi žodžiai, garsai, raidės. Vis dėlto Žemaičių krašte drąsių kuriančių ir skaitančių žemaitiškai žemaitukų kasmet atsiranda vis daugiau. Šiais metais jų sugužėjo visas pulkelis – net 14 jaunųjų žemaitiškos šnektos virtuozų.
Juos vertino garbinga moteriška komisija: Irena Daubarienė – lietuviško ir žemaitiško žodžio meistrė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė; Laimutė Pocevičienė – Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ režisierė; Sigita Dacienė – Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių apskrities skyriaus pirmininkė, Telšių kultūros centro etnografė.
Vertinant konkurso dalyvius, buvo atsižvelgiama į kūrinio idėją, turinį, meniškumą, originalumą, tarmės gyvumą ir skaitymo įtaigumą.
Žemaitiškos kūrybos konkurse I vietą iškovojo V. Borisevičiaus gimnazijos 4 kl. auklėtinė Juventa Zaveckytė (mokytoja B. Narmontienė), II vieta atiteko Janapolės pagrindinės mokyklos 6 kl. mokinei Justei Balskutei (mokytoja Laima Juškienė), III vieta skirta V. Borisevičiaus gimnazijos 4 kl. auklėtinei Samantai Bagočiūtei (mokytoja B. Narmontienė).
Žemaitiškų skaitymų kategorijoje I vietą pelnė Norberta Petrikaitė, „Germanto“ pagrindinės mokyklos 8 kl. moksleivė (mokytoja Daiva Liutkutė), II ir III vietas pasidalijo Žemaitės gimnazijos auklėtinės Karolina Šakytė ir Regina Marija Klingerytė (pasiruošė pačios).
Nugalėtojai buvo apdovanoti ,,Diekavuonėmis“, nugalėtojų „Dipluomas“ bei tautodailininkės S. Dacienės nuostabiomis riešinėmis ir žaismingomis lėlėmis.
Labai apmaudu, kad mūsų lietuvių kalbos mokytojai atsainiai žiūri į žemaičių kalbos populiarinimą ir jos vartojimą. Tai parodė ir šis konkursas, kuriame noriai ir su entuziazmu dalyvavę vaikai pasiruošė patys, be mokytojų pagalbos. Mes, lietuviai, esame maža tauta, todėl turime puoselėti ir labai palaikyti tuos dalykus, kurie mūsų tautą išskiria iš kitų. Vienodumo pasaulyje yra per daug, ir išsilaikys tik ta šalis, kuri turi kažką savito, labai įdomaus ir išskirtinio. Vienas iš tų dalykų yra mūsų kalba, o toje kalboje – gyvos tarmės. Pasaulyje mes, ko gero, esame patys unikaliausi, nes mažoje teritorijoje turime tiek daug ir tokių skirtingų tarmių.
Telšių rajono savivaldybės kultūros centro folkloristė, vaikų folkloro ansamblio „ČIUČIURUKS“ vadovė Rita MACIJAUSKIENĖ
Puiki žemaičių kalba, tačiau sovietiniais metais mokyklose vaikai ja kalbėti nenorėjo, nes buvo vadinami mužikais. Todėl ir dabar mažai kas kalba gražia žemaičių kalba. Ji tiesiog baigia sulietuvėti.
Kalbėti žemaitiškai turėtų būti privalumas, o ne gėda, kaip buvo apie 1970 metus ir vėliau.
Telše y žemaičiu kalbuos brandulys. I kor tik skaita api žemaičiu kalbuos tarmi ir rašyba, tėn vis ta Plungis tarmie. Tuoks jausmas, kad žemaičiu suostini Plungi. Reišk rek daugiau publikouti literatūras su Telšietiška tarmi. Kretynga, Skouds, Mažeike dar panaše. Nu Plungi tai skiras laba sava šneka. Pėlns internets. Tapati juk žemaičiu kultūras draugiji iš Plungis. Plungi tik patarmie. Bet tikruoji kalba Telšiu.
AS ZAITES