
Žarėnų seniūnija: svarbiausi darbai ir pagarba žmogui
Vasarą poilsiautojus traukia ežerai, Telšių rajone jų gausumu išsiskiria Žarėnų seniūnija, galinti pasigirti turinti net aštuonis ežerus. Vaizdingame Žarėnų seniūnijos kraštovaizdyje tviska Ilgio, Pluotinalio, Žiezdrio, Medikio, Saloto, Kliokio, Didovo, Reškečio ežerai. Turistai į Žarėnų kraštą traukia apžiūrėti garsaus Paplienijos piliakalnio, vietiniai ir net iš toliau žmonės atvyksta, nešini indais, kad parsivežtų netoli piliakalnio tekančio šaltinio vandens.
Naujakuriai važinėja į miestus dirbti
Seniūnijos centras – Žarėnų miestelis, įsikūręs prie šešių kelių kryžkelės, kalvotoje vietovėje. Nuo Žarėnų iki Telšių – 17 km, iki Plungės – 26 km. Dėl palyginti nedidelio atstumo nuo miestų, Žarėnuose kuriasi naujakuriai, kurie kasdien važiuoja į darbus miestuose.
Žarėnų seniūniją atrado ir didžiųjų miestų gyventojai, gamtos prieglobsčio pasiilgę vienkiemiuose įsikūrė Klaipėdos, Šiaulių gyventojai, vieni sulaukę pensinio amžiaus persikėlė visam laikui, kiti, dirbantys, atvyksta tik vasaroti.
„Norint, kad kaimo vietovėse kurtųsi žmonės, svarbiausia – susisiekimas su artimiausiais miestais“, – įsitikinęs Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas. Pasak jo, jei iki Plungės visas kelias būtų asfaltuotas, dar daugiau gyventojų pasirinktų Žarėnų kraštą.
Seniūnijoje gyvena 856 gyventojai
Žarėnai – viena seniausių Žemaitijos gyvenviečių Telšių krašte. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Žarėnai paminėti 1253 m. Vokiečių ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybos akte.
Truputis istorijos: XV a. Žarėnai – valsčiaus ir apskrities centras. XVI a. Žarėnai klestėjo kaip turtingas, gražiai sutvarkytas valdovinis tų laikų miestas, su veikiančia katalikų bažnyčia. 1528 m. Žarėnų valsčiuje gyveno 1 550 gyventojų, iš jų – 27 bajorų šeimos, 1567 m. – 2 850 žmonių su 42 bajorų šeimomis. 1665 m. Jonas Kazimieras suteikė privilegiją Žarėnams rengti savaitinį turgų ir tris metinius prekymečius (muges). XVIII a. Žarėnai – seniūnijos, valsčiaus ir apskrities centras. XVIII a. Žarėnų valsčiaus žmonės turėjo geriausias sąlygas tradicinėms žemaitiškoms gyvenvietėms plėtoti. Čia žemės priklausė smulkiesiems bajorams. 1841 m. Žarėnuose gyveno 369 gyventojai. Žarėnų parapijai priklausė 3 599 katalikai. 1853 m. Žarėnuose veikė parapinė mokykla su 27 mokiniais. 1911 m. vietoj senos medinės bažnyčios parapijiečių ir klebono J. Lomano rūpesčiu pastatyta naujoji Žarėnų vyskupo šv. Stanislovo bažnyčia. 1923 m. Žarėnų 38 sodybose gyveno 385 gyventojai, Underavičių dvare – 67 žmonės. 1940 m. Žarėnų parapijai priklausė 3 076 katalikai.
Ne veltui iš istorijos atrinkome faktus, kiek įvairiais laikotarpiais Žarėnų krašte gyveno žmonių. Šiandien, kaip sakė Žarėnų seniūnas G.Apūkas, seniūnijoje gyvena tik 856 gyventojai.
Veikia vaikų darželis, Dienos centras, atvyksta gydytoja
Beje, pats seniūnas G. Apūkas kilęs iš Žarėnų. Čia praleido vaikystę, baigė mokyklą, Žarėnuose iki šiol gyvena jo tėvai.
Mažėjant gyventojų, o likusiems vaikus vežant į Telšių mokyklas, Žarėnų mokykla sunyko. Šiemet rugsėjo 1-ąją neaišku, kiek susirinks mokinių. Užtenka, kad sumažėtų nors keletą, nebeliks ir paskutinių dviejų pradinių klasių.
Užtat ištuštėjusios mokyklos pastate nuo pat karo pradžios įkurdinta ukrainiečių šeima.
Gyvybės miesteliui suteikia veikiantis vaikų darželis, tačiau praaugę vaikai mokslo metais rytais kartu su tėvais vyksta į Telšius, tėvai – į darbus, vaikai – į mokyklas.
Žarėnų seniūnas džiaugėsi, kad vasarą Telšių socialinių paslaugų centro Dienos centre užimami ir pamaitinami vaikai, o per mokslo metus grįžę iš mokyklos Dienos centre gali ruošti pamokas, leisti laiką su bendraamžiais. Dienos centre veikia grupės ir suaugusiesiems.
Žmonių patogumui į Žarėnus du kartus per savaitę atvyksta Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Indrė Misevičiūtė ir vieną kartą per savaitę – odontologė Adelė Maželienė.
Seniūnas pasidžiaugė bibliotekininkės Kristinos Vaitiekaitienės prisidėjimu prie miestelio grožio ir kultūros puoselėjimo.
Remontuos kapinių tvoros vartus
Šalia mokyklos pastato 2022 m. įkurta vietinių pamėgta Žarėnų lauko krepšinio aikštelė. Telšių rajono savivaldybės įgyvendintas projektas atsiėjo 20 tūkst. eurų. Lėšos gautos iš dalyvaujamojo biudžeto.
Praėjusiais metais Žarėnų seniūnija papildomai iš Savivaldybės biudžeto gavo 5 000 eurų ūkinio pastato-garažo stogo remontui, 3 500 eurų – seniūnijos administracinio pastato šildymo sistemos remontui ir atnaujinimui; 3 000 eurų skirta administracinio pastato stogo apšiltinimui.
15 000 eurų Savivaldybė skyrė įsigyti krovininį automobilį, be kurio neįsivaizduojamas seniūnijos darbas. 1 000 eurų gauta įsigyti biotualetams (įsigyti du vnt.).
„Šiemet iš Savivaldybės Žarėnų seniūnija gavo lėšų svarbiam darbui ir pirkiniui. Kapinių tvoros vartų remontui skirta 5000 eurų, darbai jau planuojami; o aplinkos tvarkymui gavome 3000 eurų įsigyti žolės smulkintuvą, kabinamą prie traktoriaus“, – geromis naujienomis pasidalino seniūnas.
Be to, nuo praėjusių metų Savivaldybė daugiau skyrė lėšų kelių žvyravimui, todėl, G. Apūko teigimu, pernai jau buvo galima sutaisyti kelius, bent keletą žvyrkelių ir papildomai pažvyruoti. „Šiemet žvyravimo darbai dar neatlikti, bet tikrai bus sutvarkytos remontuotinos vietos ir taip pat keletą kelio atkarpų papildomai žvyruosime“, – planais pasidalino seniūnas.
Būtina kanalizacijos tinklo plėtra
Paprašytas pasidalinti seniūnijos problemomis, G. Apūkas išvardijo bėdas – gandrai ir kanalizacija. Pasirodo, Žarėnų kraštą taip pamėgo gandrai, kad jų gausa jau kelia tam tikrų problemų. Gandrai suka lizdus, kur panorėję, ir dergia gatves. Žmonės skundžiasi, kad dėl gandrų negali eiti šaligatviu, turi sukti į važiuojamąją kelio dalį. Tartasi su aplinkosaugininkais, tačiau kol kas išeitis nerasta.
Seniūnijoje būtina kanalizacijos tinklo plėtra. G. Apūko teigimu, Kegų kaime nėra kanalizacijos, o Žarėnų miestelyje didelė dalis namų ūkių nėra prijungti prie centrinės kanalizacijos sistemos.
Aštrėjanti problema yra senos asfaltuotos gatvės, nes jei nebus atnaujinamos, tai greitai nebebus ko remontuoti. Asfalto danga sena, susidėvėjusi ir net ištisai suskilinėjusi. Be to, kai kuriose gatvėse nėra įrengta gatvių apšvietimo linijų.
Kaip pastebėjo Žarėnų seniūnas, Varnių gatvėje reikia įrengti naują šaligatvį, Telšių ir Kegų gatvėse jau laikas atnaujinti šaligatvius.
Tad dar yra kur stengtis, bet viskam reikia milžiniškų lėšų.
Negauna nusiskundimų dėl darbuotojų
„Aš žinau, kad nė vienas nesame tobulas, padarome klaidų, bet svarbiausia laikomės principo: ,,kad kiekvienas klientas – gyventojas, atėjęs į kabinetą, išeidamas suprastų, jog mes viską padarėme, kad išspręstume jo klausimą ir jam padėtume“.
Labai džiaugiuosi, kad iš gyventojų nesulaukiu nusiskundimų dėl darbuotojų atliekamų funkcijų. Džiaugiuosi darbuotojų darbštumu ir atsakingumu.
Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdamas būti Žarėnų seniūnu ir suteikta galimybe kartu su žarėniškiais kurti gražesnį ir mielesnį mūsų kraštą“, – baigdamas pokalbį sakė G. Apūkas.
Telšių rajono savivaldybės inf.