Kai kalba pasisuka apie Plungės krašto medžio drožėjus, visada tarp pirmiausia minimų yra Vytas Jaugėla. Gintališkėje gyvenantis tautodailininkas – įdomus žmogus. Tiek savo medžio darbais, tiek bendravimo maniera jis traukia žmones. Šmaikštus, žodžio kišenėje neieškantis Vytas šiemet pasitinka asmeninę sukaktį – jam sukanka 85 metai! Ta proga spalio 21 dieną kūrėjas pakvietė į jubiliejinę parodą Platelių dvaro svirne.
Medžio drožėjas V. Jaugėla – ypač gerbiamas mūsų krašto tautodailininkas. Todėl nieko keisto, kad nepabūgę ne itin malonaus oro tą popietę į Platelius atvyko tikrai nemažai žmonių, norinčių pasveikinti ir savo dėmesiu pagerbti jubiliatą.
85-ąją sukaktį minintį Vytą sveikino susirinkusi giminė, Plungės rajono savivaldybės vicemeras Žydrūnas Purauskis, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė, Platelių seniūnas Robertas Šimkus, Platelių bendruomenės pirmininkė Rigonda Pereverzeva, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos atstovai, Gintališkės bendruomenė, Telšių, Mažeikių, Plungės tautodailininkai.
Gėlių ir padėkos raštų jubiliatui tikrai netrūko. Padėką atsiuntė ir Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Tautodailininkui linkėta ilgiausių metų, sveikatos ir, kas labai svarbu, dar ilgai kurti ir savo darbais puošti ir garsinti Plungės, ir ne tik, kraštą. Aišku, Vytas nebūtų Vytas, jei jis nepokštautų ir nebūtų geros nuotaikos. Tad ir per parodos atidarymą netrūko smagių prisiminimų iš jo gyvenimo – popietė pralėkė akimirksniu.
Gerą nuotaiką dovanojo ir parodos atidarymo dalyvius linksmino Kulautuvos vyrų vokalinis ansamblis „Šilokai“.
Jubiliejinė V. Jaugėlos paroda Platelių dvaro svirne veiks iki lapkričio 18 dienos.
Kviečiame trumpai pažinti šį medžio meistrą iš naujo. Mintis apie V. Jaugėlą užrašė Žemaitijos nacionalinio parko darbuotoja Aušra Brazdeikytė:
„Vytas Jaugėla gimė 1938 m. spalio 18 d. Raseinių rajone, Paupio kaime. Vyto tėvas Povilas Jaugėla dirbo vargonininku, aviacijos raštinėje, baigė mokytojų seminariją. „Buvo smetoninis mokytojas“, – pasakoja V. Jaugėla. „Mama Zofija baigė Rietavo žemės ūkio mokyklą, buvo namų šeimininkė žemaitė. Aš pats esu nei aukštaitis, nei žemaitis, bet prijaučiantis žemaičiams“, – juokauja menininkas. Jaugėlų šeimoje augo penki vaikai: trys broliai ir dvi seserys <…>.
V. Jaugėla dirbo Žadvainių, Gegrėnų, Dovainių, Gintališkės kolūkiuose pirmininko pavaduotoju, o kai kur – pirmininku. 1990–1995 metais buvo Platelių apylinkės viršaitis. Vėliau dirbo Gintališkės kultūros namų direktoriumi <…>.
Menininkas mėgsta skaityti knygas. Toje vietoje, kurioje drožia, pasideda kokią nors knygą. Drožinėdamas padaro pertraukėlę, kurią skiria skaitymui. Truputį paskaito ir vėl drožinėja. Grįžęs iš Romos, perskaitė knygą „Vatikanas“, kuri jam paliko didžiulį įspūdį. Mėgsta skaityti knygas istorijos tema, taip pat knygas apie įdomias asmenybes. Neskaito detektyvų, meilės romanų – „tų skystalų“, kaip
pats sako.
Kelias rusiškas knygas iš sovietinio laikotarpio V. Jaugėla yra padovanojęs Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai, kuriant Šaltojo karo ekspoziciją <…>.
Mėgsta V. Jaugėla ką nors ir parašinėti. Turi „sąsiuvinuką-šiukšlinuką“, kuriame surašyta visa jo kūryba. Reikia Užgavėnėms kažko, prašom, sukurta, kokiai kitai šventei – taip pat.
Su švelnia ironija jis žvelgia į gyvenimą, suprasdamas jo greitą tėkmę ir senatvę, artėjimą prie tos ribos, kurios dar nė vienas neišvengė <…>.
Vieną didelį gyvenimo planą V. Jaugėla jau yra įvykdęs. Su žmona Zuzana, visą gyvenimą dirbusia kultūros srityje, užaugino penkis vaikus <…>.
Paklaustas, ar yra patenkintas gyvenimu, V. Jaugėla rimtai atsako: „Kad mama dabar pamatytų… Kaip mes sunkiai gyvenome, vertėmės ir kaip mes dabar gerai gyvename. Kai gali savęs nevaržyti. Aš asmeniškai esu labai patenkintas gyvenimu. Kai ir būna sunkių gyvenimo momentų, bet visumoje gyvenimas yra pasaka.“