2020 metai Lietuvos Seimo buvo paskelbti Ateitininkų metais, todėl ateitininkai Telšiuose, nors ir siaučiant epidemijai, nesėdėjo sudėję rankas.
Liepos 4 dieną suorganizavome kelionę į Partizanų parką Ukmergės rajone, kur buvo pastatytas ir pašventintas koplytstulpis kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Kelionės metu aplankytos dailininko dirbtuvės, įsikūrusios Berčiūnų miško glūdumoje, netoli Panevėžio, kur gaminamas koplytstulpis ir mūsų vyskupui Vincentui Borisevičiui. Ateitininkai ne tik šiaip iš smalsumo keliavo, bet turėjo perduoti meninį pasveikinimą ten susirinkusiems keliems šimtams dalyvių. Už kelionę esame dėkingi Elenai Martinkienei, kuri būtent ir rūpinasi koplytstulpio vyskupui V. Borisevičiui aukų rinkimu.
Liepos 10–11 dienomis Telšių ir Klaipėdos ateitininkai išsiruošė į žygį pėsčiomis Telšiai–Lieplaukė–Alsėdžiai–Žemaičių Kalvarija, kur nuvykę įsijungė į tradicinių Žemaičių Kalvarijos atlaidų Jaunimo dienos programą. Žygio intencija būtent ir buvo už Lietuvos ateitininkiją, už dvasios vadus, už kiekvieną organizacijos narį. Jautrią žygio dvasinio ugdymo programą parengė brolis salezietis Pjeras.
Liepos 30–rugpjūčio 1 dienomis Vilniuje vyko ateitininkų suvažiavimas. Telšių vyskupo V. Borisevičiaus ateitininkų kuopa dalyvavo ir šiame renginyje Vilniaus universitete. Naujuoju Ateitininkų federacijos pirmininku išrinktas teisininkas Vytis Turonis. Mūsų kuopos nariai tapo animatoriais tris savaites trukusioje brolių saleziečių stovykloje „Don Bosco vasara“, kur patyrė nuostabią bendrystę su iš Italijos atvykusiais jaunais būsimais kunigais ir Telšiuose jau įsikūrusiais broliais saleziečiais.
Baigiantis vasarai, rugpjūčio 21, 22 ir 23 dienomis, Pakutuvėnuose susibėgome į stovyklėlę „Ateikime įžiebti šviesą“ ir čia patyrėme malonę pabūti gamtoje, maldos, poilsio ir spontaniško džiaugsmo atmosferoje. Stovyklėlėje padedami kan. dr. Vyginto Gudeliūno, klieriko Z. Turausko, Telšių vyskupijos valdybos pirmininko P. Aurylos ir kitų gilinomės į mūsų kiekvieno misiją šiame pasaulyje.
Rugsėjo 12-ąją dar spėjome nulėkti į Šiluvos atlaidus, o spalio 23-iąją įvyko įžodžio šventė, kurios metu keturi nauji nariai – Gabrielė, Džiugas, Anastasija ir Ugnė – davė ateitininko įžodį. Paskutiniuosius du renginius – Advento rekolekcijas ir Padėkos vakarą – gruodžio mėnesį paskelbus sugriežtintas karantino sąlygas perkėlėme į nuotolinę erdvę. Į nuotolinius renginius dalyviai prisijungė ne tik iš Telšių ir visos Žemaitijos – Viekšnių, Klaipėdos, Mažeikių, Papilės, Šilutės, Šilalės, Kaltinėnų, Plungės, Varnių, Židikų ir kitur, bet ir iš Vievio, Vilniaus, net iš Floridos Amerikoje.
Telšiuose ateitininkų veikla turi gilias tradicijas. Jie veikė dar iki oficialaus įkūrimo 1910 metais, globojami kun. Mykolo Vaitkaus. Sendraugių kuopas ir klierikus ateitininkus globojo ir būsimas vyskupas V. Borisevičius. Turime ir Rainių miškelio kankinius ateitininkus H. Žvirzdiną, buvusį ateitininkų kuopos pirmininką, kuris Telšių kalėjime ant savo dubenėlio paliko testamentinius žodžius: „Tos idėjos miršta, dėl kurių niekas nemiršta“, ir jo draugą Z. Tarvainį – ateitininką ir skautą, 1940 metais apdovanotą skautų medaliu už nuopelnus (faktai iš 1991 m. Amerikoje L. Kerulio, P. Naručio ir J. Prunskio išleistos knygos „Ateitininkai komunistų ir nacių kankiniai“).
Mūsų mylimas poetas Vytautas Mačernis taip pat buvo ne tik eilinis Telšių Valančiaus gimnazijos ateitininkų kuopos narys, bet ir jos pirmininkas. Todėl ir sakome, kad Ateitininkų metai su 2020-ųjų pabaiga nesibaigia, nes 2021-uosius Lietuvos Seimas paskelbė Vytauto Mačernio, kardinolo Vincento Sladkevičiaus ir garsiojo partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto metais. Juk jie visi trys buvo ateitininkai. O mes žengiame į naujus metus pasiruošę ne švęsti, bet susikaupti ir dirbti, kad vėl, kaip ir jie, bent šiek tiek būtume naudingi ir Bažnyčiai, ir Tėvynei.
Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus ateitininkų kuopos globėja Jurgita RAUDYTĖ