Šiemet žemaičiai mini Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų. Vienas pagrindinių jubiliejaus akcentų – Telšių vyskupijos organizuota žemaičių piligriminė kelionė į Romą. Dalyvauti šioje kelionėje buvo pakviesti Telšių vyskupijai priklausančių 20 savivaldybių bei parapijų atstovai. Kelionės tikslas – suburti 600 žemaičių bendrai maldai Romoje bei parodyti, kad šis istorinis įvykis buvo ir yra svarbus tiek Bažnyčiai, tiek valstybei.
Į Romą vyko per 700 žemaičių
Į Telšių vyskupo J. E. Jono Borutos kvietimą dalyvauti piligriminėje kelionėje atsiliepė per 700 piligrimų iš 14 savivaldybių. Telšių rajono delegaciją sudarė per 150 telšiškių, piligriminėje kelionėje dalyvavo Tarybos nariai, administracijos darbuotojai, įvairių Savivaldybei nepavaldžių įstaigų atstovai, seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ir nariai, dvasininkai, parapijiečiai ir kiti Telšių rajono gyventojai, nutarę prisijungti prie šios kelionės ir tapti istorinio įvykio dalyviais.
Kovo 2–6 dienomis į Šventąjį miestą Romą sugužėjo per 700 piligrimų iš Žemaitijos. Visus juos, ryšinčius geltonas skareles su Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejaus simbolika, buvo galima sutikti visose metro stotyse prie pagrindinių Romos bažnyčių. Pirmą kartą per keletą dienų pagrindinėse katalikų bazilikose aukojamose Mišiose taip dažnai skambėjo lietuvių kalba.
Žemaičių piligrimystė Romoje iškilmingai prasidėjo kovo 3 d., sekmadienio rytą, Šv. Petro bazilikoje aukotomis šv. Mišiomis ir malda prie apaštalo šv. Petro kapo. Šv. Mišias aukojo rinkti naujo popiežiaus į Romą atvykęs Vilniaus arkivyskupas kard. Audrys Juozas Bačkis, Telšių vyskupas Jonas Boruta ir jo pagalbininkas vyskupas Linas Vodopjanovas. Mišių pradžioje visus pasveikino Šv. Petro bazilikos arkikunigas kard. Angelo Comastri.
Po pietų Telšių rajono delegacijos nariai lankėsi Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje, kur susitiko su kolegijos rektoriumi Petru Šiuriu.
Pirmadienio rytą piligrimai meldėsi Romos Švenčiausiojo Jėzaus vardo bažnyčioje, kurioje vyko Lietuvos globėjo šv. Kazimiero šventimas. Šv. Mišioms vadovavęs Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ priminė Žemaitijoje nuo seno gyvą šv. Kazimiero kultą, kurio pagrindinis židinys nuo XIX a. yra Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia. Taip pat buvo prisiminta šventojo Karalaičio biografija, jo mirties 400 m. sukaktis ir šia proga palaimintojo Popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva surengtas iškilmingas minėjimas, švęstas 1984 m. kovo 4 d. Vyskupas Jonas Boruta perskaitė ta proga sakytos Jono Pauliaus II homilijos ištrauką.
Popietę Popiežiškojoje lietuvių Šv. Kazimiero kolegijoje vyko piligriminėje kelionėje dalyvavusių savivaldybių vadovų susitikimas su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Italijoje Petru Zapolsku. Susitikimo metu Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva visų savivaldybių merų vardu dėkojo piligriminės kelionės organizatoriams bei pakvietė šių metų rugpjūčio 4 d. atvykti į Telšius, į iškilmingą Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejaus minėjimą.
Antradienį, kovo 5 d., žemaičiai piligrimai lankė Šv. Sebastijono katakombas, į kurias dėl pirmaisiais krikščionybės amžiais vykusių persekiojimų ir kankinių kapų išniekinimo buvo perkelti Romos Bažnyčios kolonomis vadinamųjų dviejų apaštalų, Petro ir Pauliaus, žemiškieji palaikai. Vėliau, praėjus pavojams, jų kūnai buvo grąžinti į pirmąsias palaidojimo vietas: Petro – prie Vatikano kalvos, Pauliaus – prie Ostijos kelio, už miesto mūro. Tą dieną kiekviena piligrimų grupė turėjo galimybę švęsti šv. Mišias virš katakombų esančioje Šv. Sebastijono bazilikoje.
Po pietų telšiškiai vyko į Subiaco vienuolyną. Serpantinas kylant aukštyn į kalnus atvėrė nuostabius vaizdus – kalnus, aptrauktus lengva migla. Vienoje iš šių kalnų olų šv. Benediktas keletą metų gyveno atsiskyrėlio gyvenimą. Ši vieta tapo benediktinų ordino lopšiu, nes čia šv. Benediktas įkūrė pirmuosius nedidelius benediktinų vienuolynus. Šiuo metu čia tebestovi veikiantis vienuolynas ir bažnyčia, išlikę gausybė freskų pagal Šventojo Rašto siužetus. Tai nuostabi tylos ir maldos vieta, kurioje nutolsta visi pasaulio rūpesčiai.
Paskutinę kelionės dieną šv. Mišios buvo aukojamos antroje pagal dydį ir svarbą pasaulio katalikų Šv. Pauliaus bazilikoje, kurioje ilsisi šio apaštalo palaikai. Žemaičių piligrimai meldėsi prie tautų apaštalo šv. Pauliaus kapo, dėkodami už Tikėjimo dovaną, už piligrimystės patirtį ir svarbiausia – už Krikšto dovaną. Maldingą kelionę turėjo vainikuoti dalyvavimas bendrojoje Popiežiaus audiencijoje, tačiau taip susiklostė, kad Žemaitijos maldininkai atvyko prie jau tuščio sosto. „Gal tai ir elegantiškas Žemaičių vyskupystės išskirtinumo priminimas. Juk vyskupiją paskutinėje pagoniškoje teritorijoje Europos žemyne įsteigė Bažnyčios Susirinkimas. Tuo didesnė paskata žemaičiams prie apaštalų Petro ir Pauliaus kapų melstis už Bažnyčią, už konklavą, už buvusį ir už būsimą popiežius“, – sveikindama susirinkusius žemaičius, sakė Lietuvos ambasadorė prie Šventojo Sosto Irena Vaišvilaitė.
Nenusakomas vienybės jausmas
„Buvo labai dvasinga kelionė, – grįžęs įspūdžiais su „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojais dalijosi Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva. – Manau, kad pakartoti tokios kelionės daugiau nepavyks. Daugiau nei 700 atvykusių į Romą žemaičių ryšėjo vienodomis geltonomis skarelėmis su Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejaus simbolika, kiekvieną dieną dalyvavo bendrose pamaldose. Buvo jaučiamas toks nenusakomas vienybės jausmas. Tokios vienybės, kurios kasdienybėje kartais mums taip pritrūksta.“ Nors ir nepavyko susitikti su popiežiumi, tačiau, anot Savivaldybės mero, yra viltis popiežiaus vizito sulaukti minint Žemaičių krikšto jubiliejaus pabaigą 2017 m. „Arba popiežių pakviesti į Telšius, kada 2016 m. Latvijoje vyks Jaunimo dienos, kur jis ketina apsilankyti“, – neatsisakė minties V. Kleiva.
Į gražią ir dvasingą piligriminę kelionę telšiškiai važiavo už savo lėšas. Į Romą, kaip į komandiruotę, mero įsakymu vyko tik jo patarėja Jurgita Armalienė. Kodėl į Šventąjį miestą V. Kleiva vyko pasiėmęs atostogas, o jo patarėja – ne?
„Nuoširdžiai galiu pasakyti, jog į Romą nuvykęs taip pat dirbau, tačiau šį kartą padariau kitaip – pasiėmiau atostogas, kad niekam neskaudėtų širdies, – teigė rajono vadovas. – Skirti komandiruotpinigius J. Armalienei buvo mano sprendimas, nes ji į kelionę vyko tikrai ne ilsėtis, o dirbti. Ji derino susitikimus su dvasininkais, vizitų laiką, žiūrėjo, kad visos grupės (t. y. daugiau nei 700 kelionėje dalyvavusių asmenų) atvyktų į reikiamą vietą ir reikiamu laiku, bei atliko kitus organizacinius kelionės reikalus. J. Armalienė iš savo lėšų mokėjo už lėktuvo bilietus, nakvynę. Jai buvo skirti tik dienpinigiai – iš viso 550 Lt.“
Loading ...
