Savivaldybių vadovų reitingus sudaręs savaitraštis „Veidas“ Telšių rajono savivaldybės merui Vytautui Kleivai skyrė 21-ąją poziciją. Trisdešimt devynis kitų Lietuvos savivaldybių merus pralenkęs V. Kleiva dar kadencijos pradžioje prognozavo kasmet gerėsiančius darbo rezultatus. Ir, regis, neklydo: nuo praėjusių iki šių reitingų Telšių rajono vadas palypėjo net 14 laiptelių aukštyn.
Už įvertinimą V. Kleiva dėkoja savo komandai – mero tarnybai ir Telšių rajono savivaldybės administracijai: „Drąsiai sakau, jog meras pats vienas yra niekas. Niekada nevartoju junginio „aš padariau“. Padarėme „mes“, nes vienas lauke – ne karys.“ Visgi didžiausiu vidiniu varikliu siekiant užsibrėžtų tikslų V. Kleiva įvardija Telšių miesto ir rajono žmonių palaikymą. Jei gyventojai ir Socialdemokratų partija išreikš pasitikėjimą, kitą kadenciją V. Kleiva prognozuoja tapti ne vienu iš geriausiųjų, o pačiu geriausiu Lietuvos meru. O Telšius paversti darbo vietas siūlančiu patraukliu rajonu.
Tretieji kadencijos metai. Vienų peikiamas, kitų liaupsinamas, tačiau abejingų nepaliekantis V. Kleiva atvirai kalba apie praeities patirtį, dabartį ir ateities planus.
„Jei meras – kelmas, savivaldybė atrodys kaip kirtavietė“, – skelbia Savivaldybių merų reitingus sudaręs savaitraštis „Veidas“. Kurį kelią renkasi Žemaitijos sostinės vadovas: kirsti ir vaikščioti tarp kelmų ar stengtis pasodinti tai, ko trūksta?
Komandinis darbas
Pripažinimas V. Kleivai yra darbo rezultatų atspindys ir įkvėpimas tolimesniems siekiams: „Balsavusieji už mane išvydo nemažus teigiamus pokyčius Telšių rajono savivaldybėje. Man tai malonu ir kaip rajono merui, ir kaip žmogui.“
Įvertinimo pašnekovas neprisiskiria tik sau: gana aukštus reitingus Lietuvos merų sąraše dalijasi su savo komanda: „Mero institucija ir Savivaldybės administracija dirba kartu, kitaip nieko nepasiektume. Suformuota stipri komanda: administracijos vadovai, skyrių, poskyrių vedėjai, specialistai. Atsakingai sakau: pasitikiu ir vertinu visą savo komandą.“
Per trejus kadencijos metus rajono vadas tikina spėjęs įsitikinti savo kolegų kompetencija. Visi drauge stengiasi įgyvendinti esamus planus ir kuria naujus. Vienas iš svarbesnių V. Kleivos komandos siekių – išlaikyti Telšius regiono centru.
„Per 2–3 metus to pasiekti nepavyks, – į situaciją realiai žvelgia rajono vadovas. – Per vieną kadenciją realizuoti savo planų nelabai įmanoma dėl objektyvių priežasčių. Galėčiau visą valandą pasakoti, kodėl mums nepavyko pabaigti vieno ar kito projekto. Bet apie tai kalbėta jau ne kartą – rangovų bankrotas ir kt. Aš su savo komanda praėjusią vasarą buvome suplanavę tarptautines futbolo varžybas. Šį planą teko atidėti dėl nebaigtų stadiono statybų. Suprantu, jog laikas nėra mūsų sąjungininkas, bet skubėti būtina protingai, palaipsniui, į priekį eiti turint viziją.“
Telšių vardo garsinimas
V. Kleivos nuomone, teigiamiems rezultatams šalies merų reitinge galėjo turėti įtakos ir praėjusią vasarą Telšiuose vykęs Žemaičių krikšto 600 m. jubiliejaus paminėjimas: jame lankėsi aukščiausi šalies vadovai, atgarsiai apie renginio kokybę nuvilnijo per Lietuvą ir svečias šalis. Prie aukštesnių reitingų galėjo prisidėti ir Telšiams skirtas Europos Komisijos pripažinimas.
„Prieš rinkimus ne veltui sakiau, kad Telšių miesto vardas skambės visame pasaulyje. Man tai pavyko: Telšiai puikiai žinomi įvairiose šalyse. Į užsienį važiuoju ne atostogauti: atstovauju mūsų miestui ir jį reklamuoju. Telšiškiai pajautė, kad mes tapome žinomi, ir tai mane įpareigojo dirbti dar geriau“, – tikina V. Kleiva.
Bendravimas su gyventojais
Kur slypi 65 proc. kitų šalies merų nurungusio V. Kleivos sėkmės paslaptis? „Aš nesu kabinetinis meras“, – taria rajono vadas. Tiesioginis bendravimas su gyventojais pašnekovui yra neatsiejama gyvenimo dalis. „Kiekvienas žmogus į mane žiūri iš savos pozicijos. Bet aš kiekvienam stengiuosi ištiesti pagalbos ranką ir pasakyti paguodos žodį. Esu tikintis ir man labai svarbūs šilti santykiai su bažnyčia ir tikinčiaisiais“, – prasitaria rajono vadovas, kuriam žmonių palaikymas yra galingiausias gyvenimo variklis. Keliems šimtams gyventojų bažnyčioje sakydamas kalbą, meras išvydo klausytojų reakciją. „Nuoširdžiai sakau: tokį jausmą reikia pajausti, žodžiais jo neapsakysi, – neslepia pašnekovas ir priduria, jog kasdienybėje visgi pasitaiko ir nemalonumų. – Tie vienetiniai dalykai, priekaištai, jog meras kažko nepadarė (nors nebuvo įsigilinta, kodėl negalėjo padaryti), mane, kaip žmogų, skaldo. Kai mane svarsto Etikos komisija, man, kaip žmogui, širdyje nesmagu. Bet suprantu: aš esu rajono vadovas ir už viską privalau atsakyti. Nesakau, kad mes neklystame, – būna visko. Bet suklydus nereikia bijoti to prisipažinti.“
Pagarba kaimo žmogui
Telšių rajono meras lanko net ir atokiausiose rajono vietose gyvenančius telšiškius – ne iš dokumentų, o iš žmogaus lūpų stengiasi sužinoti esamą situaciją, lūkesčius, problemas, galimus jų sprendimo būdus. Dėmesio miesto ir kaimo žmogui V. Kleiva skiria vienodai ir kritikuoja manančiuosius, jog Lietuvos kaimai merdi. „Klausiausi diskusijos apie žemės pardavimą užsieniečiams. Susidaro įspūdis, jog situacija tragiška, Lietuvos nebėra. O išties mūsų rajono kaimai gražėja. Pravažiuokite: sodybos sutvarkytos, statomos naujos“, – gerų žodžių besitvarkantiems gyventojams negaili rajono vadas.
V. Kleivai puikiai pažįstamas gyvenimas kaime: augo Luokės seniūnijoje, Jonaičių kaime baigė pradinę mokyklą, o savo šeimos ūkyje daug ir sunkiai dirbo: „Aš esu kaimo vaikas ir nesigėdiju to pasakyti. Man teko ir kiaules šerti, ir dviračiu važiuoti į laukus karvių melžti. Gyvenome sunkiai.“
Pats savo kailiu patyręs sunkią gyvenimo kaime naštą, šiandieną vienas geriausių Lietuvos merų kaimo žmonėms skiria tik gražiausius žodžius.
„Mes, nuvažiavę į žemdirbių šventes, galime bendrauti iki 4 val. ryto. O ūkininkų grafikas yra griežtas, karvės gi nepalauks: jei grįš namo paryčiais, iki pietų neturės galimybių miegoti kaip miesto žmonės. Nors kai kam iš šono gali atrodyti, jog ūkininkų gyvenimas geras dėl gaunamų kompensacijų, aš iš savo patirties sakau, kad jų gyvenimas – sunkus“, – tvirtino meras.
Pagrindinė rajono problema
Ar pašnekovas išdrįs kalbėti apie Telšių rajono problemas? V. Kleiva ir čia stengiasi išlikti atviras: problemų netrūksta. Pagrindinė jų – darbo vietų stygius. Ją išsprendus, į rajoną grįžtų ne tik užsienyje uždarbiaujantys, bet ir kituose šalies miestuose dirbantys telšiškiai.
„Žvelgiant į ateitį, pagrįstai galima manyti, kad po 2–3 metų situacija darbo rinkoje pagerės. ES paramą gavę užsieniečiai Telšiuose išsinuomojo sklypą, kuriame statys farmacijos laboratoriją. Bus įsteigtos darbo vietos aukštos kvalifikacijos chemikams, farmacininkams, inžinieriams. 2007–2013 m. ES paramos laikotarpio prioritetas buvo viešųjų erdvių gražinimas, kitame etape stengsimės kurti darbo vietas“, – optimistiškai nusiteikęs rajono vadovas. Pašnekovui keista girdėti kai kurių asmenų siūlymus iš investuotojų išsireikalauti vieno ar kito daikto rajono gerovei: „Mano pozicija: tegu pirma investuotojai išvis ateina. Sukurs darbo vietų, mokės mokesčius, žmonės turės darbo. Štai kur nauda.“
Žvilgsnis į sveikatos sistemą
V. Kleivai, kaip rajono vadovui, svarbu, jog žmonės be kitų poreikių patenkinimo turėtų galimybę pasitikrinti sveikatą ir gydytis savo gyvenamajame rajone. Todėl sveikatos sistemai būtina skirti nemažai dėmesio.
„Aš sergu už mūsų ligoninę, kurios regioninės reikšmės statusą privalome išlaikyti. Nenoriu išsikalbėti, bet dedu labai dideles viltis ir žygius, kad Telšiuose būtų chirurgijos centras, aptarnausiantis regiono gyventojus“, – informuoja meras.
Su Regioninės Telšių ligoninės direktore Alma Vitkiene rajono vadas aptarė jaunų gydytojų reikmę. „Drąsiai sakau: mes turime pagreitinti kartų kaitą. Yra gydytojų, kuriuos turi pakeisti jauni. Sulaukiu gyventojų nusiskundimų, jog kai kuriems gydytojams jau reikėtų pailsėti“, – kalbėjo meras. Telšių rajono savivaldybė jau ne pirmus metus finansuoja jaunus rezidentus, kurie po studijų baigimo įsipareigoja dirbti Telšiuose. Pasinaudoję šia galimybe, už poros metų į Telšius atvyksta dirbti du jauni traumatologai.
Ar V. Kleiva tikisi vadovauti rajonui dar vieną kadenciją? „Pabūsiu atviras: tikiuosi. Čia jokios paslapties nėra ir tokio klausimo sulauksiu dar ne iš vieno žmogaus. Taip, jei Socialdemokratų partija manimi patikės, aš kelsiu savo kandidatūrą į mero postą“, – sako rajono vadovas.
Savaitraščio „Veidas“ apklaustų respondentų nuomonė apie Lietuvos savivaldybių merus sudarė 70 proc. merų reitingo. Likusiems 30 proc. turėjo įtakos savivaldybių pozicija 2013 m. reitinge.
Loading ...
