
Virvytės upė, kadaise buvusi gyvybės, švaros ir gamtos grožio simbolis, šiandien tyliai merdi. Dėl žmogaus veiklos ir, kaip teigiama, neteisėto hidroelektrinės vandens reguliavimo upėje dingo sraunumas, išnyko gyvūnija ir augalija, o ekosistema, kurios atkūrimas gali užtrukti dešimtmečius, griaunama kasdien. Vietos gyventojai skambina pavojaus varpais, tačiau jų balsas dažnai paskęsta biurokratijos tyloje. Istorija apie Virvytės upę – tai ne tik vieno regiono tragedija, bet ir visai Lietuvai svarbus priminimas: kai pagrindine vertybe tampa pinigai, gamta lieka pamiršta.
Giedra AKAVICKIENĖ
Svarbiausia vertybė – pinigai
„Telšių ŽINIAS“ pasiekė prašymas padėti atkurti Virvytės upės tekėjimą, nes esą dirbtinai yra užsukamas vanduo hidroelektrinėje.
Laiške rašoma: „Upėje vanduo sustabdomas kasdien ir neteka visą dieną. Naikinama upės ekosistema, flora ir fauna. Saugomi plačiažnypliai vėžiai, kurių knibždėte knibždėjo upėje, jau išnaikinti. Žuvų vijūnų taip pat nebėra. Dėl vandens trūkumo susidarė didžiulė sala vidury upės, apaugo žolėmis. Iki hidroelektrinės atsiradimo salos nebuvo, tekėjo srauni upė. Vasarą susidaro rūgimas, sklinda smarvė. Upė jau nebe upė. Ji tik merdi ir tyliai nyksta dėl žmogaus įsikišimo, savivalės ir nemeilės gamtai. Virvytės upė niokojama daugiau nei dešimt metų. Toliau žiūrėti į tokį savavališką gamtos naikinimą nebeįmanoma.“
Virvytės upės išlikimu susirūpinusi moteris papasakojo, kad ne kartą kreipėsi į aplinkosaugininkus ir policijos pareigūnus. Ieškoti pagalbos ji pradėjo gegužės mėnesį. Pasak pranešėjos, po gamtosaugos darbuotojų apsilankymo upėje vanduo tekėjo dvi dienas. Džiaugsmas buvo neapsakomas, deja, trumpalaikis. Po to situacija kartojosi. Kai upėje ir vėl būdavo visiškai sustabdomas vanduo, moteris tuoj skambindavo 112.
Po gamtosaugininkų apsilankymo upėje vanduo tekėjo tik keletą valandų.
Gyventoja liejo širdgėlą, kad niekas nesikeičia, nors ir atliekamas tyrimas. Vanduo upėje vėl neteka, vėl sausa, kai kur telkšo balos kaip po lietaus. Kartojasi tas pats scenarijus.
Moteris niokojamą upę nuolat įamžina, o nuotraukas kaip įrodymus pateikia aplinkosaugininkams. Gyventojos teigimu, kai ją upėje pamatydavo hidroelektrinės savininkas ar jo darbuotojas, vandenį trumpam paleisdavo.
Birželio 13 dieną moteris vėl kvietė pagalbą. Kaip ji papasakojo, atvyko Telšių aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai. Abu fotografavo upę, krantus, įlipę į upę paveikslavo išdžiūvusius jos plotus, fiksavo iš abiejų pusių, kad upėje neteka vanduo. Po jų išvykimo 14.40 val. vanduo upėje atsirado, o 18.58 val. vėl dingo. Todėl ir antrą kartą tą pačią dieną skambino numeriu 112.
„Nesuvokiama, kaip gali būti, kad gamtosaugininkų tikrinimo nepaisoma. Tik jie išvažiuoja ir vėl tas pats kartojasi“, – piktinosi gamtą ginanti pilietė.
Vietinės gyventojos teigimu, daug metų pašonėje įkurta hidroelektrinė žaloja gamtą dėl žmogaus atsakomybės stokos ir nemeilės gamtai.
„Nesvarbu, kad naikinama, niokojama gamta, viena likusi svarbiausia vertybė – pinigai. Nuo gamtos nusigręžta seniai. Upei reikia skubios ir efektyvios pagalbos. Hidroelektrinėms ypatinga kontrolė būtina, nes dominuoja tik pinigai, o upė kenčia be vandens, naikinami gyvūnai, augalai, žuvys, niokojamas upės gamtovaizdis“, – įsitikinusi moteris.
Kaltinimus pavadino „pribūrimu“
UAB „Žemaitijos hidroenergija“ direktorė Giedrė Rasiukienė griežtai paneigė versiją, kad galbūt dėl įmonės veiklos senka Virvytės upėje vanduo.
„Kiek upe vandens atiteka, tiek ir išteka. Mes vandens nestabdome, neišgeriame, net daržų nelaistome“, – patikino G. Rasiukienė. Pasak jos, hidroelektrinėje laikomasi visų reikalavimų, o kaltinimus upės vandens pradanginimu pavadino „pribūrimu“. Be to, „Žemaitijos hidroenergijos“ direktorės nuomone, kaltas pavydas.
Pasiteiravus, gal su kuo nors konfliktuoja, kad pasipylė skundai dėl įmonės veiklos, G. Rasiukienė atsakė, kad su niekuo nesipyksta, bendradarbiauja su bendruomenėmis, remia jų renginius.
Kaip pabrėžė „Žemaitijos hidroenergijos“ vadovė G. Rasiukienė, visoje Lietuvoje senka upės ir ežerai, ne tik pas mus. Mokslu įrodyta, kad tai vyksta dėl visuotinio atšilimo ir žmogaus veiklos.
G. Rasiukienės teigimu, UAB „Žemaitijos hidroenergija“ buvo įkurta 1998 metais ir tada skundų dėl upės nusausinimo nebūdavo gaunama, nes vandens netrūko nei Virvytėje, nei kitose upėse. Praėjus daugeliui metų, pasikeitė situacija dėl jau minėto klimato atšilimo.
Aplinkosaugininkai atlieka tyrimą
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius „Telšių ŽINIOMS“ apie susidariusią sudėtingą situaciją Virvytės upėje paaiškino: „Aplinkos apsaugos departamentui ši situacija gerai žinoma. UAB „Žemaitijos hidroenergija“ eksploatuoja Baltininkų hidroelektrinę. Galimai dėl šios įmonės ūkinės veiklos nuo 2025 m. gegužės mėnesio nuolatos gaunami pranešimai dėl išsausėjusių Virvytės upės plotų. Įmonės atžvilgiu pradėta administracinė teisena. Tyrimas šiuo metu nėra baigtas.“
Seimo posėdyje paaiškėjo priešinga informacija
Birželio 25 dieną Seime vykusiame Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje paaiškėjo, kad vis dėlto UAB „Žemaitijos hidroenergija“ eksploatuojamoje Baltininkų hidroelektrinėje nustatyti pažeidimai ir surašytas privalomasis nurodymas juos pašalinti iki birželio 16 d.
Trūkumai nustatyti atlikus planinį patikrinimą, o patikrinimas buvo surengtas gavus pranešimus.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje pranešta, kad ūkio subjektas paprašė terminą pratęsti. Privalomasis nurodymas pratęstas iki rugsėjo 16 d.
Į posėdį nuotoliu prisijungusi Telšių aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Renata Stankuvienė kalbėjo, kad ūkio subjektui yra pateikti klausimai, reikšmingi administraciniam tyrimui, tačiau ūkio subjektas vengia į juos atsakyti. Todėl bus įteiktas privalomasis nurodymas tai padaryti.