Lietuvos dailininkų sąjunga ir Dailės mokytojų asociacija organizavo tarptautinį mokinių meninės kūrybos konkursą „Dzideli dzyvai, Kalėda“. Organizatoriai kvietė vaikus ir jaunimą kurti atvirukus bei juose atspindėti senąją baltų kultūrą, tradicinį meną.
Kasmet rengiamame konkurse dalyvavo ir Viekšnių Vinco Deniušio meno mokyklą lankantys vaikai. Dvi jaunosios menininkės tapo šio konkurso laureatėmis.
Skatino domėtis lietuvių kultūros ženklais
Atvirukų konkurse dalyvavo dešimt Vinco Deniušio meno mokyklos mokytojos Aleksandros Norbutienės mokinių. Jų amžius: 9–14 metų. Toks buvo ir vienas iš šio konkurso nuostatuose apibrėžtų reikalavimų: viena ugdymo įstaiga galėjo pateikti ne daugiau nei dešimties mokinių sukurtus atvirukus.
Organizatoriai siekė paskatinti dalyvius kuriamuose atvirukuose pabandyti atvaizduoti senąją lietuvių pasaulėžiūrą, naudoti tautosakos motyvus.
Kitaip tariant, buvo siekiama paskatinti jaunąją kartą pasidomėti, prisiminti baltų mitologijos ir kultūros ženklus, užkoduotus lietuvių folklore, tautosakos labirintuose.
Konkursas buvo nuotolinis, todėl vertintojams buvo siunčiami ne patys mokinių sukurti atvirukai, o jų nuotraukos.
Kaip skelbia organizatoriai, konkursas buvo iš tiesų sėkmingas. Sulaukta 1 340 įdomių, išraiškingų, originalių, temą ir reikalavimus atitikusių atvirukų. Didelė dalyvių gausa turėjo įtakos tam, kad organizatoriai nutarė laureatais paskelbti daugiau vaikų, nei buvo iš pradžių numatyta.
Dalyvauti galėjo dešimt kūrėjų
Laureatėmis tapo ir dvi viekšniškės Vinco Deniušio meno mokyklos mokinės – devynerių metų Monika Feraru ir dešimtmetė Mėta Satkūnaitė.
Mergaičių mokytoja A. Norbutienė, bendraudama su „Santarve“, sakė, kad šiame konkurse jos mokiniai dalyvavo 2022 metais. Ir tąkart buvo džiuginusių rezultatų.
„Tapome laimėtojais, važiavome į Seimą, ir ta patirtis vaikams buvo nuostabi. 2023-iaisiais gal tas konkursas ir vyko, bet kažkaip jį praleidau, o štai 2024-aisiais tik lapkritį pamačiau, kad vyksta Lietuvos dailininkų sąjungos ir Dailės mokytojų asociacijos organizuojamas, Vilniaus etninės kultūros centro globojamas atvirukų konkursas „Dzideli dzyvai, Kalėda“. Pamačiau gana vėlai, nes jo pradžia buvo paskelbta gal dar sausį. Bet suskubome su mokinukais, susitelkėme ir suspėjome“, – kalbėjo mokytoja.
Pasak jos, tas apribojimas, kad konkursui buvo galima teikti tik iki dešimties mokinių kūrinėlius, buvo sunkus. Mat gražių, kokybiškų atvirukų buvo sukūrę ir daugiau vaikų. Teko išrinkti tuos, kurie labiausiai atitiko temą, buvo atlikti kruopščiausiai.
Tema nelengva, bet įdomi
A. Norbutienė pasakojo, kad meno mokykloje ji dirba daugiausia su jaunesnio amžiaus – 7–10 metų – vaikais, be to, tapybos pamokas veda ir šiek tiek vyresnio amžiaus vaikams.
Pašnekovė pastebėjo, kad šiandieniniai vaikai retai domisi tradiciniu lietuvių liaudies menu, baltiška kultūra. Tad labai svarbus vaidmuo tenka mokytojui. Pirmiausia kiek įmanoma daugiau „išlukštenti“ kiekvieno konkurso nuostatus, reikalavimus, temas, surinkti pavyzdžius, o jau tada visą aktualiausią, įdomiausią informaciją pateikti mokiniams ir paskatinti piešti.
„Kai papasakojau, kai parodžiau pavyzdžių, vis tiek pirmasis mokinių impulsas buvo piešti dovanėles, tradicines eglutes, Kalėdų senelį arba besmegenį. Vaikams pasakojau, kaip seniau buvo švenčiamos Kalėdos, Kūčios. Orientavausi į tautosaką ir jos labirintus. Nes iš ten yra gimę labai daug grožinės literatūros kūrinėlių, nuostabių pasakojimų apie pačias Kalėdas, žiemos saulėgrįžą.
Tas ėjimas į kažką gilesnio, dvasingesnio, prasmių ieškojimas yra sudėtingas. Bet labai įdomus“, – akcentavo A. Norbutienė.
Šį kartą konkurso organizatoriai leido patiems dalyviams, jų mokytojams pasirinkti, ant kokio dydžio popieriaus piešti atvirukus. Pašnekovė savo mokiniams rekomendavo atvirukus piešti ant per pusę padalinto A4 formato popieriaus. Mokytoja pastebėjo, kad toks palyginti nedidelis formatas skrupulingiems jauniesiems kūrėjams patiko.
Svarbi vertintojų kompetencija
Kai konkurso „Dzideli dzyvai, Kalėda“ organizatoriai paskelbė rezultatus, viekšniškė mokytoja peržiūrėjo visų dalyvių atvirukų nuotraukas, paskelbtas Dailės mokytojų asociacijos „Facebooko“ paskyroje.
Pasak pašnekovės, tikrai yra, į ką pažiūrėti, pasimokyti, pasisemti idėjų.
Beje, mokytojai norisi savo mokinius kviesti dalyvauti tokiuose su kūrybiškumu, daile susijusiuose konkursuose, kuriuose vertinimo komisijos nariai yra savo srities profesionalai. Tokiuose renginiuose galima pasitikėti vertintojais, jų įžvalgomis, nuomonėmis, o galiausiai ir rezultatais.
„Vaiko matymas yra kitoks, jo piešinyje pats įdomiausias dalykas – kai jis pasirenka vaizduoti judesį ir per judesį išreiškia tai, ką nori parodyti. Ir tada jau nebūtinai vaizduojamo objekto proporcijos bus taisyklingos. Komisija turi būti kompetentinga. Bet juk taip yra kiekvienoje veiklos srityje, kiekviename darbe – vertinti turi specialistai“, – mintimis pasidalijo mokytoja.
Konkursas – savotiškas pasitikrinimas
„Santarvės“ pašnekovė pasakojo, kad kiekvienu laimėjimu džiaugiasi ir laureatai, ir jų tėveliai bei artimieji. Džiaugiasi ir mokytoja, kuriai šios pergalės yra ir tam tikras pasitikrinimas, ar dirbama tinkama linkme.
„Gyvename mažame miestelyje ir, būna, vis pagalvoji: ar teisinga linkme eini, ar mokiniams skiepiji teisingą meno supratimą, ar teisingą diegi požiūrį į kūrybinį procesą. Norisi pasitikrinti. Ir per konkursą pamatai, ar lygiuojiesi į bendrą Lietuvos, į tarptautinį lygį. Žinoma, labai smagu, kai vaikai laimi, yra įvertinami“, – kalbėjo mokytoja.
Šiemet A. Norbutienė ketina padėti savo mokiniams ruoštis Čekijoje vyksiančiam jauniesiems kūrėjams skirtam tarptautiniam konkursui. Šiemet organizatoriai būsimuosius dalyvius kviečia pamąstyti ir kurti tema „Ar mokame žaisti be telefono?“.
„Kadangi visame pasaulyje žmonės yra „paskendę“ telefonuose ir vaikus matome nuolat panirusius į virtualų pasaulį, tema labai aktuali. Ji savotiškas išmėginimas susimąstyti, apgalvoti, ar dar mokame gyventi, būti, žaisti be telefonų. Ir kurti“, – vieną iš ateities planų pristatė „Santarvės“ pašnekovė.
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Loading ...
