Muzika – labai įtaigus menas, galintis paliesti tą mūsų esybės dalį, kurios nei puikus paveikslas, nei jausminga knyga nepasiekia. Telšių muzikos mokyklos mokytoja Violeta Udelcovienė savo dienos be muzikos neįsivaizduoja. Nors dukra Karolina ją jau seniai kviečia atvažiuoti kartu gyventi užsienyje, moteris, gimusi ir augusi Žemaitijos sostinėje, nenori palikti savo gimtojo miesto ir mėgstamo darbo, kuris jai teikia daug pozityvių emocijų. „Visada stengiuosi šypsotis, nes su šypsena gyventi yra lengviau“, – įsitikinusi mokytoja. Todėl savo geromis emocijomis ir sukauptomis muzikinėmis žiniomis dalijasi ne tik su vaikais, jaunimu, bet ir su senjorais.
Muzika supo nuo vaikystės
Solfedžio ir muzikos istorijos mokytoją Violetą nuo mažens lydėjo muzika. Tėtis Vaclovas organizuodavo gegužines: jose grojo ir dainavo. Jau vaikų darželyje mergaitė susidomėjo muzikinėmis pamokėlėmis. Vėliau su sese Nomeda lankė muzikos mokyklą, kurioje dar labiau pagilino žinias apie garsų pasaulį. Moteris negailėjo gerų žodžių savo mokytojai Stanislavai Žilinskaitei, kuri ją išmokė puikiai solfedžiuoti.
Mokykloje teko dainuoti ne tik ansambliuose, bet ir kaip solistei. Šios veiklos V. Udelcovienė neatsisakė ir iki šiol. Telšiškė visada buvo veikli: mokėsi ne tik vidurinėje ir muzikos mokyklose, bet ir lankė pramoginius šokius, krepšinio bei lengvosios atletikos treniruotes, vesdavo renginius. Ji labiausiai dėkinga savo tėvams, išmokiusiems planuoti savo laiką.
Muzikos mokykloje įgavusi puikius natų skaitymo iš lapo įgūdžius, mokytoja neslėpė, kad vėliau mokytis Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje buvo nesunku. Čia ją pastebėję dėstytojai iškart pakvietė į Pedagoginio instituto senosios muzikos ansamblį „Polifonija“. Kiek vėliau moteris studijavo Klaipėdos konservatorijoje.
Pirmoji ir dabartinė V. Udelcovienės darbo vieta – Telšių muzikos mokykla. Mokytoja taip pat yra dirbusi Žemaitės vidurinėje mokykloje, vadovavo Pionierių namų bei UAB „Telšių melioracija“ ansambliams.
Sunkus mokytojo darbas
Telšiškė buvo subūrusi vaikų popchorą „Neklaužados“, kuris 10 metų garsino Telšius ne tik visoje Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai buvo pirmas šokančių ir dainuojančių vaikų kolektyvas.
Visą gyvenimą moteris svajojo turėti gabių vaikų chorą, kuriame kiekvienas galėtų būti ir solistas, ir ansamblio narys. Nors ir sunku buvo tai įgyvendinti, pašnekovė džiaugiasi savo svajonę pavertusi realybe. Šiuo metu V. Udelcovienė vadovauja Telšių muzikos mokyklos merginų chorui. Muzikantė laiminga, kad turi galimybę vadovauti talentingiems atlikėjams, su kuriais dalyvauja ne tik Lietuvoje rengiamuose konkursuose, festivaliuose, bet ir užsienyje. Iš jų parsiveža ir reikšmingų apdovanojimų.
Mylinti vaikus ir savo veiklą V. Udelcovienė teigė, kad mokytojo darbas – sunkus. „Stengiuosi atiduoti visą save, o tai nėra lengva. Tačiau tai ne tik darbas, bet ir malonumas, kai jaučiu, kad mane supranta ir vertina tai, ką duodu“, – atvirai kalbėjo moteris.
Mokytojos vaikai taip pat baigė muzikos mokyklą. Telšiškė džiaugiasi, kad duktė jau studijų metais padėjo jos suburtam vaikų popchorui „Neklaužados“ kurti dainoms šokius. Pasisėmusi patirties, Karolina seka mamos ir močiutės pėdomis bei dirba mokytoja Airijoje, kur buvo subūrusi Airijos lietuvių bendruomenės vaikų popchorą.
Dainų kūrėja
Moteris ne tik pati atlieka, ruošia kolektyvus pasirodymams, bet ir kuria dainas, kurios ne tik skambėjo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“, tarptautiniame popchorų festivalyje „Laumės juosta“, įvairiuose respublikiniuose festivaliuose („Spalvoti nykštukai“, „Skambioji daina“, „Mažųjų žvaigždžių valanda“), bet ir džiugina klausytojų širdis šiuo metu. Mokytoja džiaugėsi, kad jos dainos yra įtraukiamos ir į kitų Lietuvos kolektyvų repertuarus. Išleistas dainų rinkinys ir kompaktinė plokštelė „O aš tau pasaką seku“. „Kūrybinės idėjos mane aplanko ir dabar. Stengiuosi, kad sukurtas dainas būtų įdomiau dainuoti ir kiekvienas kolektyvas įgautų savitą spalvą“, – teigė originalumo siekianti V. Udelcovienė.
Nesenstantys ir dainuojantys
Nuo gegužės mėnesio kūrėja mėgina save atrasti ir naujoje srityje – moko norinčius dainuoti senjorus iš Telšių miesto pagyvenusių žmonių klubo „Nesenstantis jaunimas“. „Mūsų vadovė – nuostabi moteris: veikli, energinga. Stengiamės viską suspėti padaryti, kad galėtumėme čia ateiti“, – entuziastingai kalbėjo ansamblio narė Paulina.
V. Udelcovienė taip pat negailėjo gerų žodžių iniciatyvos nestokojantiems senjorams. „Džiaugiuosi matydama juos pilnus jėgų ir noro dainuoti. Smagu dirbti su tokiais žmonėmis“, – šypsojosi mokytoja. Kolektyvas ateityje planuoja paruošti repertuarą ir spalio 3-iąją – Pagyvenusių žmonių dieną – surengti pasirodymą Telšiuose. Kol kas ansamblyje dainuoja 12 senjorų, tačiau tikimasi, kad greit prisijungs ir daugiau dainai neabejingų „nesenstančių jaunuolių“.
Nors laisvo laiko šią vasarą telšiškė ir neturi daug, tačiau jį stengiasi produktyviai išnaudoti kaime: ruošiasi naujiems mokslo metams, renka repertuarus ir ilsisi.
Ambicingi planai
Paklausta, ar jos sėkmingiausi ir geriausi metai – jau praeityje, moteris nedvejodama atsakė, kad ateities planai – didžiuliai. „Dar ne visos dainos sudainuotos“, – šypsojosi mokytoja. Šiais metais ji tikisi puikiai paruošti kolektyvus 2014 metų Lietuvos dainų šventei ir „Dainų dainelei“.
Pašnekovė atskleidė ir savo svajonę. „Norėčiau suburti merginų, besimokančių ir baigusių muzikos mokyklą, ir mokytojų chorą. Nauda būtų abipusė: jaunimas turėtų daugiau motyvacijos dainuoti šalia profesionalių mokytojų, o pastarieji – galimybę pasidalinti muzikine patirtimi. Džiaugčiausi, jei muzikai neabejingos talentingos merginos prisijungtų prie šio buriamo kolektyvo“, – ateities planais ir viltimis dalijosi V. Udelcovienė.
Loading ...
