Varniuose šiandien po keletą metų trukusių rekonstravimo darbų duris lankytojams atvėrė Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus. Jis kviečia susipažinti su Žemaičių vyskupystės istorija, patirti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroko dvasią, pasigėrėti iš bokšto atsiveriančia Varnių panorama, apžiūrėti atvertas autentiškas Žemaičių kunigų seminarijos erdves ir Žemaitijos sakralinio paveldo lobyną, susitikti su XV–XVI a. Žemaitija per pažintį su dokumentinėmis ir archeologinėmis vertybėmis.
Manoma, jog pirmoji Žemaičių vyskupystės katedra stovėjo ten, kur apie 1740 m. mūrinės varpinės statybas pradėjo Žemaičių vyskupas Antanas Domininkas Tiškevičius. Po kelių dešimčių metų statybas užbaigė ir Žemaičių kunigų seminariją prie jos pastatydino vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis. Praėjus sudėtingam Lietuvos laikotarpiui, dramatiškai pakeitusiam Žemaičių kunigų seminarijos architektūrinį paveldą, rūmuose 1999 m. įsikūrė Žemaičių vyskupystės muziejus. Šiandien lankytojams naujai atvertos rūmų erdvės kviečia pasivaikščioti koridoriais ir menėmis, kuriomis čia vaikščiojo ir paskutinis Varniuose rezidavęs Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
Gaudžiant varpams, šiandien į susitikimą su didingais muziejaus rūmais, kurių salėse pasakojama Žemaičių vyskupystės istorija, skubėjo kultūros lauko žmonės, Kultūros ministerijos, Telšių vyskupijos atstovai, Telšių miesto garbės piliečiai, kitos reikšmingos asmenybės.
Susirinkusiuosius sveikino Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė: „Po Žemaitijos krikšto čia lyg po tvirtu ir išlakiu ąžuolu dygo ir stiebėsi žemaičių krikščioniško gyvenimo medelynas, vėliau tapęs Žemaitijos ir visos Lietuvos kultūros židiniu. Šių rūmų atsiradimą lėmė užsidegusių idėjomis žmonių pastangos, kurios virto realybe ir įgyvendintais darbais. Anksčiau muziejuje veikė vos kelios salės, kurios buvo prieinamos lankytojams, o šiandien mes turime 2 500 kvadratinių metrų išskirtinių erdvių su išlikusiomis autentiškomis arkomis, praėjimais ir įvairia ornamentika.“
Muziejaus pasakojimas kviečia susipažinti su Žemaičių vyskupystės, žmonių religinio gyvenimo ir kasdienybės istorija per išskirtinius meno kūrinius, liaudies meistrų darbus, liturginius reikmenis ir istorinius artefaktus.
„Šiandien šioje vietoje mes galime be jokios baimės, ne puse lūpų, o visa širdimi prisiminti šio komplekso istoriją. Mes prisimename, kad čia buvo žinių šaltinis daugybei iškilių Lietuvos kultūros, meno, mokslo, politikos žmonių. Prisimename ir visus bandymus šį pastatą, o kartu ir šį kraštą pavergti, suniokoti ar tiesiog sumenkinti. Bet šiandien čia matome muziejų, kurio pasakojimai padeda dar labiau įtvirtinti mūsų tapatybę. O tapatybę stiprina tęstinumas – gebėjimas iš kartos į kartą perduoti svarbiausias mūsų vertybes. Šis muziejus ir visai tai, kas jame saugoma, – irgi labai svarbi mūsų lietuviškos tapatybės dalis“, – reikšmingu įvykiu džiaugėsi LR kultūros ministras Simonas Kairys.
Muziejaus iškilmių šventėje pastatą ir muziejines erdves šventino J. E. Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, sveikinimo kalbas sakė LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus, Telšių miesto garbės pilietis Alfredas Bumblauskas, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Algirdas Žebrauskas, Varnių seniūnas Rolandas Bružas, Kultūros paveldo departamento Telšių–Tauragės teritorinio skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, rangovo UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius, greta Žemaičių vyskupystės muziejaus esančio paminklo Mikalojui Daukšai ir Merkeliui Giedraičiui autoriaus, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato skulptoriaus Arūno Sakalausko žmona aktorė Virginija Kochanskytė, kolegos, Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas bei kiti partneriai ir bendraminčiai. Kultūrinę programą atliko Telšių Žemaitės dramos teatro senovinių šokių šokėjos (vad. Ina Levickienė), renginį vedė režisierius Donatas Žilinskas, dainavo operos solistė Oksana Auškalnytė-Mockuvienė.
Dramatiška ir sudėtinga Lietuvos istorija lėmė tai, jog išsaugota tik maža Lietuvos sakralinio paveldo dalis. Vis dėlto ilgai slapstytas, o kartais – primirštas ar tinkamai neįvertintas, Lietuvos bažnyčių sakralinis paveldas šiandien visoje šalyje vis dažniau yra atveriamas visuomenei. „Kurdami muziejaus ekspoziciją, susidūrėme su iššūkiu, kaip papasakoti XV–XVI a. Žemaitijos istoriją, kai to laiko artefaktų turime tiek nedaug, o rašytiniai šaltiniai taip pat skurdūs. Taigi muziejaus pasakojimą tenka lipdyti iš fragmentėlių, lakoniškų istorijos šaltinių, kartais, laimė, ir išlikusių autentiškų daiktų. Pasitelkdami tyrėjų įžvalgas, menininkų interpretacijas, šiandien kuriame daugiabalsį muziejaus pasakojimą, kuriame lankytojai išvys galbūt ne itin daug, bet įspūdingų archeologijos, sakralinio paveldo artefaktų, knygų ir dokumentų, per amžius išsaugotų daugybės žmonių dėka. Pirmasis muziejaus eksponatas, pasitinkantis lankytojus, – Senoji Žemaičių Kalvarijos krikštykla, kurią, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš detalių naujai surinko restauratoriai. Tai simbolinis pasirinkimas, mat toks yra ir šis muziejus – bandymas iš detalių surinkti Žemaičių vyskupijos istorijos šimtmečius, o kartu surinkti ir apmąstyti savo žemaitišką krikščionišką tapatybę, kylančią dar iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų“, – sakė ekspozicijos koordinatorė Žemaičių muziejaus „Alka“ kultūrinės komunikacijos specialistė Monika Sudintaitė. Jai įteiktas LR kultūros ministro S. Kairio padėkos raštas už kūrybinį ir mokslo indėlį, prisiimtą asmeninę atsakomybę kuriant ir įrengiant Žemaičių vyskupystės ekspoziciją.
Žemaičių muziejaus „Alka“ inf.
Loading ...
