Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė motinos dienos proga įteikė valstybinius apdovanojimus. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalius gavo 45 daugiavaikės motinos iš visos Lietuvos, tarp jų ir Telšių r. Viešvėnų sen. Syderių kaimo gyventoja Vanda Nicienė, pagimdžiusi ir gerai išauklėjusi devynis vaikus.
Prezidentės apdovanojimai
Į Vilnių atsiimti Prezidentės apdovanojimo Viešvėnų seniūnijos gyventoja V. Nicienė vyko kartu su septyniais šeimos nariais bei Viešvėnų seniūnijos socialinio darbo organizatore Jadvyga Žimkuviene.
Per iškilmes, kurios vyko prezidentūroje, D. Grybauskaitė visoms mamos padėkojo už tai, kad jos išauklėjo savo vaikus dorais piliečiais ir sąžiningais žmonėmis, mokančiais dalytis su kitais gerumu.
Prezidentės įteiktu medaliu bei padėkos raštu V. Nicienė ypač džiaugiasi. Laimingi tokį apdovanojimą į šeimą parsivežę ir jos vaikai bei vyras Juozas.
Kartu jau 57 metai
V. Nicienė su vyru Juozu susituokė 1954 m. Kartu užaugino devynis vaikus bei savo meile ir rūpesčiu apgaubė našlaite likusią krikšto dukrą Danguolę.
Juozas (1934 m.) ir Vanda (1936 m.) Syderių kaime gyvena 43 metus. Abu tvarkosi didelėje ir gražioje sodyboje, turi 14 ha žemės, laiko tris karves, arklį, kiaulių ir šimtą vištų. Tėvai sako: „Šeima didelė – tai ir daug viso reikia, atvažiuoja vaikai, norisi kažką duoti.“
Kaip pasakojo sutuoktiniai, patys yra kilę taip pat iš gausių šeimų. Vanda augo tarp 11 brolių ir seserų, Juozo šeimoje buvo septyni vaikai. Todėl didelis skaičius namiškių jų tikrai negąsdina.
Gausi šeima
Pirmasis vaikas Nicių šeimoje gimė 1954 m. – Pranas, po jo sekė dar du broliai Juozas ir Vladas. Vėliau šeima susilaukė mergaičių – Staselės ir Irenos. Po jų gimė Kostas, Jūratė ir Brigita.
Tėvai džiaugiasi, jog jų atžalos sukūrė laimingas šeimas, kurios jiems padovanojo jau net 21 anūką, o pastarieji – 7 proanūkius.
J. ir V. Niciai sako, kad vaikus užaugino patys ir niekieno nepadedami. Anksti netekę savo tėvų, jiedu kantriai kabinosi į gyvenimą. Abu kartu žemės darbus dirbo, vaikus prižiūrėjo, vystyklus plovė – darbais nesiskirstė.
„Vaikus auklėjome gerumu, niekada nereikėjo jų barti, juo labiau – mušti. Visada sutardavome draugiškai. Dar ir dabar dukroms sakau, kad jos savo vaikams per griežtos. Taigi visi mes buvome vaikai, visi mėgome dūkti. Ne tik mūsų vaikai gerais žmonėmis išaugo, bet ir anūkai nuostabūs – nėra širdies užgavę“, – atžalomis didžiavosi Vanda.