Lietuvos pramonei stengiantis prisitaikyti prie besikeičiančių europinių ir pasaulinių rinkų, technologinio atsinaujinimo klausimas išlieka itin aktualus. Ne išimtis ir Klaipėdos bei Telšių regionai. Ekspertai pabrėžia inovacijų diegimo ir modernizacijos būtinybę veiklos efektyvumui užtikrinti. Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė teigia, kad technologiškai atsinaujinti nėra per vėlu ir tam yra sudarytos palankios sąlygos.
Priimti sprendimai lems regiono ekonomiką ir gyventojų pajamas
Pasak J. Kalendienės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse pramonė sukuria atitinkamai 25 ir 35 proc. visos regiono pridėtinės vertės. Tačiau paskutiniai duomenys rodo, kad čia pramonės įmonių vidutinis produktyvumas kiek atsilieka nuo šalies vidurkio.
„Tiek Klaipėdos, tiek Telšių regionuose inovacijas diegusių įmonių dalis yra mažesnė nei Lietuvos vidurkis ir nesiekia nė 50 proc. Suprantant, kad šiais laikais efektyvus pramonės veikimas yra neatsiejamas nuo jos technologinių pajėgumų, įmonėms vertėtų apsvarstyti galimybę iš esmės skaitmenizuoti gamybos linijas ir modernizuoti veiklos procesus. Tai ne tik padidins veiklos produktyvumą, bet ir užtikrins aukštą produkcijos kokybę bei galimybę konkuruoti su savo srities lyderiais“, – sako J. Kalendienė.
Remiantis Valstybine duomenų agentūra, Klaipėdos apskrities pramonės įmonių išlaidos modernizacijai per dešimtmetį sumažėjo beveik per pusę ir nukrito iki 76,3 mln. eurų lygio.
„Lėtesnės modernizacijos tendencija Klaipėdos regione yra stebima jau penkerius metus. Suvokiant, kad regionas gali prarasti savo konkurencinius pranašumus, kyla rizika ir Klaipėdos regiono gyventojų pajamų spartesniam augimui“, – pastebi J. Kalendienė.
Kiek optimistiškiau nuteikia Telšių apskrities įmonių pasiryžimas modernizuotis – čia išlaidos modernizacijai per dešimtmetį išaugo 3 kartus ir prieš dvejus metus siekė 85,6 mln. eurų. Ypač didelis šuolis užfiksuotas 2022 m., kai daugumoje kitų apskričių ir bendrai Lietuvoje įmonių išlaidos modernizacijai dėl sudėtingesnių aplinkos sąlygų mažėjo.
Kuriamos inovacijos užtikrins konkurencingumą
J. Kalendienės teigimu, pramonės veikimo tendencijos rodo, kad ateityje vienu svarbiausių kriterijų sėkmingai pramonės įmonės veiklai išliks gebėjimas rinkai pristatyti inovatyvius ir netradicinius sprendimus.
„Lietuvos pramonė savo konkurencingumą gali užtikrinti įdiegdama technologiškai pažangias ir efektyvias gamybos linijas, nevengdama skaitmeninių sprendimų ir pasinaudodama robotizacijos teikiamomis galimybėmis. Be to, labai svarbiu įmonės veiklos sėkmės aspektu bus ir kuriamas produktas – jo inovatyvumas, išskirtinumas bei neutralumas aplinkai lems paklausą ne tik šalies, bet ir pasaulinės rinkos mastu“, – prognozuoja J. Kalendienė.
Tačiau įmonėms, norinčios plėtoti pažangios produkcijos gamybą, dažnai neužtenka savų lėšų ir projektui įgyvendinti tampa būtinas papildomas finansavimas. Pasak ILTE vyr. ekonomistės, šiuo metu pristatytos finansinės priemonės leidžia greitai ir kokybiškai atnaujinti gamybinius procesus ir taip paspartinti efektyvesnę produkcijos gamybą.
Vienas iš tokių pavyzdžių – vilniečių pasiryžimas gavus ILTE paskolą „Pokytis“ kurti inovatyvią pakuočių gamybos liniją. Vilniaus rajone veikianti UAB „Inorega“, pasitelkdama naujausias gamybos sistemas – bioplastiką iš kukurūzų krakmolo, gamins maistines pakuotes.
„Gautas ILTE finansavimas leis įsigyti modernią įrangą, kuri iš esmės pakeis visą gamybos procesą – nuo šiol produkciją gaminame nulinių atliekų (angl. „Zero waste“) sistemos pagrindu. Gamybos procesuose pritaikytos technologijos iš kukurūzų krakmolo pagamintas plastiko granules pavers maisto pramonei reikalingomis tvariomis pakuotėmis“, – sako įmonės direktorė Aelita Bartulienė.
ILTE finansine priemone pasinaudojusi įmonė džiaugiasi ir sklandžiu paraiškos pateikimo procesu – sprendimas suteikti paskolą buvo priimtas itin greitai ir operatyviai.
Tikslingas finansavimas inovatyviam įmonių atsinaujinimui
Augant pramonės įmonių inovacinių veiklų finansavimo paklausai, toliau atsižvelgiama ir į kitas pramonei reikšmingas sritis. Viena jų – įmonių procesų efektyvumą gerinanti skaitmenizacija.
ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės tvirtinimu, tik nedidelei pramonės įmonių daliai pavyksta technologiškai atsinaujinti savo lėšomis, todėl finansavimas iš šalies yra reikalingas.
„Remiantis 2024 m. ILTE atliktu verslo finansavimo poreikio vertinimu, finansavimas reikalingas net 60 proc. Įmonių. 30 proc. pramonės įmonių, kurioms reikia finansavimo, jo ieško veiklai modernizuoti. Laiku ir tikslingai pasinaudojusios finansavimu įmonės gali reikšmingai modernizuoti ir suefektyvinti savo veiklą“, – kalba ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.
Pasak ILTE atstovės, šiuo metu pramonės modernizavimui yra pristatyta galimybė įvairaus dydžio įmonėms pasinaudoti finansine priemone „Pokytis“. Šioms paskoloms iš viso numatyta daugiau nei 230 mln. eurų.
Galimybė įgyvendinti pokyčius
Verslo skaitmeninimui, modernizavimui ir transformacijai skirta finansinė priemonė „Pokytis“ leis įmonėms pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis iki 10 mln. Eur iki 10 metų laikotarpiui. Pagal priemonę finansuojami nauji, dar nepradėti projektai.
Dėl paskolos besikreipiančioms įmonėms gali būti suteikiamas iki 75 proc. siekiantis investicinio projekto finansavimas. 25 proc. jo sumos įmonės turės prisidėti savo arba kitų privačių investuotojų lėšomis. Palūkanos kintamos, susidedančios iš 1 proc. maržos ir 6 mėn. EURIBOR. Įgyvendinus finansuojamą projektą ir pasiekus nustatyto dydžio rodiklį, verslai gali gauti iki 10 proc. dotaciją suteiktos paskolos sumos daliai nurašyti.
Paskolų sutartys pasirašomos iki 2029 m. birželio 30 d., o paskolos lėšos išmokamos ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d.
Finansinė priemonė bendrai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos rasite ILTE svetainėje .
Konsultacijai dėl finansinės priemonės „Pokytis“ kreiptis telefonu +370 5 210 7510 arba el. p.: uzklausos@ilte.lt