Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiui gelbėtojui Jonui Stulpinui skubėti į pagalbą kitiems – savaime suprantamas dalykas. Vyras šypsodamasis tvirtina, kad 17 metų dirbant gaisrininku ši profesija tapo gyvenimo būdu.
„Tiek laiko išdirbęs, gaisrininku esi ne tik kas ketvirtą parą, kai eini į darbą, bet ir gyvenime. Šiame darbe aš matau prasmę. Jei bent vieno žmogaus gyvybę išgelbėji, jau gali jaustis padaręs labai daug“, – pasitinkant gegužės 4-ąją minimą Šv. Florijono dieną, ugniagesių profesinę šventę, apie savo darbą kalbėjo J. Stulpinas.
Monika GIRDVAINĖ
Pagalba ne tarnybos metu
Ugniagesį gelbėtoją J. Stulpiną pakviesti pokalbio įkvėpė gyventojos papasakota istorija. Kovo 29-ąją Telšiuose, Gėlių gatvėje esančiame name, kuriame įrengtos gyvenamosios patalpos ir parduotuvė su paminklų dirbtuvėmis, kilo gaisras. Jį pirmasis pamatė ne tarnybos metu pro šalį važiavęs J. Stulpinas. Profesinis pastabumas ir žaibiška reakcija padėjo išvengti didžiulės nelaimės – laiku pastebėtas gaisras užgesintas, o patirti nuostoliai – nedideli. Gyventojai baisu net pagalvoti, kas būtų nutikę, jei J. Stulpinas laiku nebūtų pranešęs apie gaisrą namo savininkams ir kolegoms – iš medinio namo galėjo likti tik nuodėguliai.
„Veždamas namo sūnų po pamokų pastebėjau, kad dūmai rūksta ne tik iš namo kamino, bet ir aplink kaminą. Tuoj pat sustabdžiau automobilį ir lėkiau žiūrėti, kas vyksta. Parduotuvė buvo uždaryta, tad reikėjo surasti, kas įleistų į vidų, sužinoti, pro kur patekti į palėpę, kur, tikėtina, gaisro židinys. Laimei, ugnis nebuvo išplitusi ir gaisrą iškviestiems kolegoms pavyko lokalizuoti gana greitai. Atvykus priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms aš tik žarnas patampiau“, – įvykį prisiminė ugniagesys.
Svarbiausia – šaltas protas
Pašnekovas teigė, kad padėdamas kitiems jaučia prasmę ir liaupsių dėl to tikrai nesitiki. Gaisrininko profesija jam tapusi kasdienybe, tad, pavyzdžiui, švenčiant 40-metį tą datą norėta įprasminti kilniai. Ugniagesys nusprendė nusipirkti 40 dūmų detektorių ir vėliau juos išdalijo jų neturintiems gyventojams.
„Matyt, toks darbas ir gyvenimo būdas motyvuoja daryti gerus darbus per daug negalvojant apie save. Darbas rizikingas, bet kažkas mus saugo iš aukščiau, turbūt pats šventasis Florijonas <…>. Kiti klausia, kaip atrodo kraujas, apdegęs žmogus ar kiti dalykai, kuriuos ugniagesiai mato kasdienybėje, tačiau ką nors apie tai pasakyti sunku, nes kai dirbi darbą, apie tai, kas kaip atrodo, negalvoji. Žinai, kad turi atlikti savo pareigą, ir tiek. Darbo pradžioje po skaudžių nelaimių jausdavau didelę įtampą, o einant laikui apsipratau ir susitaikiau su tuo. Dirbant ugniagesiu svarbiausia stresinėse situacijose išlaikyti šaltą protą“, – pasakojo pašnekovas.
Laisvu nuo darbo metu J. Stulpinas užsiima ūkininkavimu. 1,5 hektaro šilauogių ūkio puoselėjimas jam – lyg terapija pailsėti nuo psichologinės įtampos.
Veikla ne tik ugniagesyboje
J. Stulpinas – Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos valdybos narys. Jis kartu su kitais kolegomis stengiasi palaikyti socialinį dialogą tarp vadovybės ir pareigūnų. Pašnekovo teigimu, ugniagesiai gelbėtojai turi aukštą gyventojų pasitikėjimą, tačiau kad gaisrininkai dirbtų darniai ir gyventojams būtų suteikta operatyvi bei kokybiška paslauga, didelis nuopelnas tenka ne tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, bet ir Ugniagesių gelbėtojų profesinei sąjungai.
„Intensyvus socialinio dialogo vystymas tarp Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos ir departamento sudaro sąlygas atstovauti darbuotojams, užtikrinti ugniagesių darbo sąlygas. Taip gyventojams suteikiama dabartinį laikotarpį ir poreikius atitinkanti paslauga“, – sakė J. Stulpinas.