
Telšių rajono Eigirdžių miestelis išties išskirtinis. Jau iš tolo nosį riečia nemalonus kvapas, prie kurio kai kurie vietiniai gyventojai per daugelį metų priprato, tačiau svečiui uoslės receptoriai signalizuoja, kad kažkas miestelyje negerai. Prasmirdę skalbiniai, užuolaidos ant langų, ore nuolat tvyranti smarvė – tai tokia kaimynystės su kiaules auginančia įmone kaina. Ir tai dar ne viskas. Gyventojai skundžiasi, kad jie ne tik nuodijami, bet ir dėl nemalonių kvapų, esant reikalui, sudėtinga parduoti nekilnojamąjį turtą. Esą tas, kas žino, jokiu būdu nenorės apsigyventi smirdinčiame miestelyje, o tie, kurie nežino, būstą dažniausiai nusiperka žiemą, kai mažiau juntamas kvapas. Atėjus pavasariui, dėl pirkinio jau tenka graužtis nagus.
Giedra AKAVICKIENĖ
Agrofirmoje – 17 tūkst. kiaulių
Bjauraus kvapo įkaitais tapusius gyventojus ne juokais išgąsdino su kiaulių kompleksu susijusi naujiena – esą įmonė ruošiasi plėsti sanitarinę apsaugos zoną (SAZ) net iki 1,5 kilometro. Tai reiškia, kad tokiu spinduliu nuo komplekso esančių žemės, pastatų savininkų veikla būtų įsprausta į tam tikrus apribojimus, o tai, suprantama, tikrai neprisidėtų prie bendruomenės gerovės, priešingai, stabdytų ūkininkavimo bei verslo plėtrą.
Nebenorėdami taikstytis su esama situacija ir baimindamiesi dar blogesnės ateities, Eigirdžių gyventojai gausiai susirinko į bendruomenės salę. Juos pasveikinusi Eigirdžių bendruomenės pirmininkė Aušra Macienė pabrėžė, jog prieš sukuriant sanitarinę apsaugos zoną turi būti atliktas aplinkos poveikio vertinimas (APV), jis turi būti suderintas su gyventojais. „Tačiau mūsų nei kas klausė, nei kas kvietė“, – piktinosi bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenės susirinkime Eigirdžių agrofirmai atstovavęs direktorius Rimantas Lapinskas prisistatydamas sakė, jog gyventojai jį gerai pažįsta, nes šioje įmonėje dirba jau 12 metų R. Lapinskas gyventojų priekaištus atrėmė trumpai ir aiškiai: „Įmonė neatsirado vakar ar užvakar, ji pradėjo veikti dar 1986 metais, plėtėsi. Taip pat plėtėsi ir miestelis, pastatyta daug namų. Tai buvo gana nemaža įmonė, nes joje dirbo 120–140 žmonių. Buvo daug technikos, 12 traktorių vežiodavo srutas.“
Direktoriaus teigimu, dabar situacija keičiasi, gyvenimas priverčia daugiau rūpintis savo sveikata. Keičiasi ir valstybėje padėtis: kiekvienas turi laikytis tam tikrų įstatymų. Kadangi ši įmonė buvo seniai pastatyta, ji turi projektus, suderintus su higienos centrais. Tačiau dabar įmonė tampa įkaitu, kaip ir gyventojai, nes negalima teisiškai sutvarkyti tam tikrų dalykų.
„Sanitarinės apsaugos zonos naujai neįvedinėjame. Ta SAZ yra, tačiau ji teisiškai neįregistruota. Todėl Vyriausybė priėmė sprendimą, kad tai, ko Vyriausybė neatliko prieš dešimtmečius ir daugiau, kai turėjo sutvarkyti SAZ, būtina atlikti dabar, priklauso įstatymiškai, todėl priėmė sprendimą, kad reikia valstybės lėšomis įregistruoti SAZ“, – dėstė agrofirmos vadovas.
R. Lapinsko teigimu, kasmet SAZ vis plėtėsi. Tačiau gyvulių skaičius nuo 1986 metų yra stabilus – 17 tūkst. kiaulių. Šiuo metu Eigirdžių agrofirma net šiek tiek mažiau turi gyvulių. Sanitarinės apsaugos zonoje apribojimai įsigaliojo nuo 2008 metų, kai buvo patvirtintas bendras teritorinis rajono planas.
Nauja ventiliacinė sistema problemos neišsprendė
Eigirdžių agrofirmos direktorius R. Lapinskas informavo gyventojus, jog įmonė, suprasdama jų interesus, siūlo savo lėšomis atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Yra sudaryta sutartis su įmone, kuri atliks vertinimą, kad būtų sumažintos SAZ ribos.
„Būtų nebe 1,5 kilometro, bet kiek minimaliai galima – gal apie 500 metrų. Tuomet visas miestelis liktų nuošalyje. Toks mūsų pasiūlymas, mes galvojame, kad jūs pritarsite ir bendromis jėgomis atliksime poveikio aplinkai vertinimą“, – optimistiškai kalbėjo R. Lapinskas.
Įmonės vadovas aiškino, kad įmonė renovuota, investuoti pinigai, kad būtų sudarytos normalios darbo sąlygos darbuotojams, sutvarkyta ventiliacija, tarša išmetama į žymiai aukštesnius sluoksnius, tad nebekliūva miesteliui ir aplinkai.
„Agrofirmos tarša vyksta 22 ha plote. 2016 metais atlikome laboratorinius tyrimus, buvo ištirti kvapai, visi oro taršos aspektai. Tarša neplinta toliau, apsiriboja savo teritorijoje. Kartu spręskime, ką toliau daryti“, – situaciją bandė švelninti pranešėjas.
Į šį pasiūlymą salėje susirinkusieji reagavo audringai. Vienas po kito žmonės bėrė priekaištus įmonei dėl neįmanomo normalaus gyvenimo miestelyje.
Dvoko priežastimi nurodė srutomis laistomus laukus
Gyventojai garsiai piktinosi, kad, nepaisant direktoriaus gražių žodžių, miestelyje smarvė nesumažėjo. Į tai Eigirdžių agrofirmos direktorius atsakė, jog įmonė pasirūpino nauja ventiliacine sistema, kuri viską žymiai aukščiau išmeta.
Sunkiai emocijas tramdydami gyventojai vienas per kitą klausė: „Tai kodėl savaitgaliais miestelį užtvindo smarvė?“
Direktorius ir toliau gyventojams aiškino, kad atlikti tyrimai. Problema kyla dėl to, kad srutomis laistomi laukai. „Tada aš turiu kreiptis į ūkininkus, kuriems tas srutas parduodame“, – svarstė R. Lapinskas.
Susitikimo metu gyventojai dalijosi pasiūlymais, kaip panaikinti kiaules auginančios agrofirmos smarvę. Vienas eigirdiškis pasiūlė užkonservuoti Eigirdžių agrofirmą, tačiau direktorius iš karto žmogų nuliūdino: „Architektūriškai tokių plotų uždengti neįmanoma.“
Agrofirmos vadovas pranešė, kad šiemet baigiamas pastatyti rezervuaras, kuriame bus sukaupta 6 tūkst. kubinių metrų srutų. Rezervuaras bus uždengtas.
„Aišku, viskas per vieną dieną neišsisprendžia, reikia, kad valstybė remtų. Kai tik įmonė turi atliekamų lėšų, tuoj pat jas investuoja. Toks rezervuaras kainuoja apie 200 tūkst. eurų – nėra taip pigu tokius dalykus padaryti. Kasmet situacija gerėja, patys matote. Ką mes dar galime padaryti?“ – teisinosi įmonės direktorius.
R. Lapinskas aiškino, jog bus paruošta programa, gyventojai galės dalyvauti, susipažinti su ja. „Jūs turite palaikyti ir mus. Jeigu mes poveikio aplinkai vertinimo (PAV) nedarysime, mes sanitarinės apsaugos zonos nesumažinsime. Tada Vyriausybės nutarimu apsaugos zona bus 1,5 kilometro. Mes einame į kompromisą, mokame 10 tūkst. eurų, kad būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, siekiame sumažinti sanitarinės apsaugos zonos ribas, kad miestelis būtų laisvesnis, investuotojai galėtų investuoti į gamybinius, visuomeninius pastatus“, – gyventojų pritarimo ir palaikymo siekė Eigirdžių agrofirmos direktorius.
Agrofirma ir gyventojai siekia taikaus problemos sprendimo
Poveikio aplinkai vertinimą ruošiančios įmonės atstovė, projekto vadovė Dovilė Gečiauskienė susitikime kalbėjo, kad visuomenė turi dalyvauti šiame procese, tai numato ir įstatymas. „Šiuo metu pradėta rengti Poveikio apinkai vertinimo programa, kai ji bus paruošta, pirmasis žingsnis – visuomenės informavimas. Jūs galėsite išreikšti savo nuomonę, išsakyti argumentus, motyvus“, – ramino ji žmones.
D. Gečiauskienė užtikrino, kad sanitarinė apsaugos zona tikrai bus sumažinta, tačiau negali pasakyti kiek – tai priklausys nuo tyrimų rezultatų. Pasak viešnios, jeigu yra kokių prieštaravimų, nesutarimų tarp subjekto ir visuomenės, agentūra dar kartą kviečia su visų institucijų atstovais susirinkti, aptarti visus neaiškumus. Ir tik tada yra priimamas sprendimas.
Eigirdžių agrofirma savo sklype jau yra įregistravusi sanitarinę apsaugos zoną, atlikus aplinkos poveikio įvertinimą, ta zona keisis.
Projekto vadovė D. Gečiauskienė eigirdiškiams aiškino, kad sanitarinė apsaugos zona apriboja gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų statymą toje zonoje. Tai išgirdę gyventojai išreiškė rūpestį, kas bus su tais, kurie atsidurs toje zonoje.
„Nei gyventojų, nei komplekso neiškelsime. Procedūrų metu mes galime ieškoti priemonių, kaip sumažinti kvapą, kuris kankina žmones. Įmonės vadovas sako, kad kvapas matuojamas europiniais vienetais ir ribinė riba yra 8 kvapo vienetai. Kiekvienas esame individualus: jeigu mes gyvename toje aplinkoje, tai priprantame ir prie to kvapo, o mūsų svečiui tas kvapas yra erzinantis. Toje aplinkoje gyvenantieji kvapą jaučia tuomet, kai jis suintensyvėja“, – aiškino projekto vadovė.
D. Gečiauskienė patikino, kad agrofirma atitinka visus reikalavimus. Kyla klausimas: „Kiek agrofirma savo sąnaudomis gali sumažinti poveikį gyventojams?“
Eigirdiškiai susitikime teikė įvairių pasiūlymų, pavyzdžiui, kaip panaudoti dujas, kurios išeina į paviršių, kad jos liktų po žeme ir būtų racionaliai panaudotos. Žmonės siūlė pasidomėti, kaip kiaulių agrofirmos dirba pasaulyje ir sprendžia tokias problemas. Atrodo, šį kartą gyventojai taip lengvai nepasiduos dėl dešimtmečiais juos varginančio dvoko. Tiek gyventojai, tiek įmonės atstovas pasisakė, jog karų nesiekia, nori draugiškai išspręsti kilusias problemas.