Šią vasarą iš Vilniaus gatvėje esančio daugiabučio namo kiemo buvo pavogtas policijos pareigūnui priklausantis automobilis „VW“. Tuomet vagystę tiriantys nukentėjusiojo kolegos padirbėjo iš peties – mašina buvo rasta operatyviai.
Birželio 28-ąją Telšiuose iš Lygumų gatvės daugiabučio namo kiemo pavogti du automobiliai „VW Passat“ (abi mašinos nebuvo draustos KASKO draudimu). Praėjus daugiau nei trims savaitėms, nusikaltimą vis dar gaubia paslapties šydas. Turto netekę vyrai su nerimu skaičiuoja bėgančias dienas, mindo policijos komisariato slenkstį, tačiau kasdien vis labiau praranda viltį atgauti automobilius ir sulaukti bylą tiriančių pareigūnų dėmesio.
Vienas iš Lygumų gatvės namo kiemo pavogtų automobilių priklauso buvusiam Telšių centrinio pašto viršininko pavaduotojui Alfredui Komžai, kitas – iš užsienio grįžusiam Romui Šarkauskui.
A. Komžos automobilio vagystę tiria Nusikaltimų tyrimo skyriaus Autotransporto priemonių grobimų tyrimo poskyrio viršininkas Viktoras Marčenkovas.
A. Komža deda daug pastangų, kad surastų savo mašiną, tačiau, kaip sakoma, vienas lauke – ne karys: svarbus ir daug didesnes galimybes išsiaiškinti nusikaltimą turinčių pareigūnų dėmesys.
R. Šarkauskas sako, kad sunku pasitikėti policijos pareigūnais, todėl į mašinos paiešką nededa daug pastangų ir nesiruošia prieš nieką žemintis.
O A. Komža nenuleidžia rankų: savo automobilio ieško per spaudą, bando bendradarbiauti su bylą tiriančiu bei kitais pareigūnais, dalijasi turima informacija, prašo atlikti tam tikrus veiksmus. Save šis vyriškis juokais vadina etatiniu policijos komisariato lankytoju – būna dienų, kai telšiškis į policijos komisariatą užsuka porą kartų per dieną. Žemaitis, siekiantis atgauti savo 27 tūkst. Lt vertės mašiną, taip elgiasi, nes nori, kad daugiau dėmesio būtų skiriama bylai ištirti.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas reglamentuoja asmenų, kuriems nusikalstama veika padaryta fizinės, moralinės ar turtinės žalos, t. y. nukentėjusiojo teises. Nukentėjęs asmuo ar jo atstovas turi teisę vykstant ikiteisminiam tyrimui ir teisme susipažinti su byla, pateikti prašymus, teikti įrodymus, pareikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus ir kt.
Tačiau ar pareigūnai vertina bendradarbiavimą? Ar jie padarė ir daro viską, ką leidžia jų galimybės? Juk kiekviena diena reikšminga – jei delsiama, vogti automobiliai gali būti išgabenami į užsienio valstybes, išardomi dalimis.
Klaustukai
Tikriausiai girdėjote apie neseniai Kalvarijos kriminalistų atskleistus skandalingus faktus, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai dalyvauja nusikalstamo pasaulio, susijusio su vagystėmis bei kontrabanda, veikloje. Ar tokie nusikalstami policijos pareigūnų veiksmai galėtų egzistuoti ir mūsų, Žemaitijos sostinės angelų sargų buveinėje?
Mieste įrengtos vaizdo kameros užfiksavo, kaip 2.44 val. abi pavogtos mašinos išvairuojamos iš Lygumų gatvės, kurioje stovėjo. Tuomet automobiliai pasuka į Luokės gatvę ir važiuoja link Rainių. Sutapimas tai ar ne, bet pareigūnai nurodo, kad Rainiuose įrengta vaizdo kamera neužfiksavo būtent tų akimirkų, kai abu vogti automobiliai turėjo pravažiuoti pro kamerą.
Nors A. Komžos automobilis pavogtas birželio 28 d., vyras iki šiol dar nėra gavęs pranešimo, kurį pareigūnai privalėjo jam išsiųsti tik pradėję ikiteisminį tyrimą. (V. Marčenkovas tikina, kad pranešimą išsiuntė birželio 28 d. raštu Nr. 86–S–8961).
Bylą tiriantis V. Marčenkovas turi pasiėmęs originalius automobilio dokumentus, taip pat paprašė, kad A. Komža duotų jam pavogtos mašinos raktelius. Kam jų reikia pareigūnui?
„Automobilio raktelių paprašiau, nes juos reikia apžiūrėti kaip daiktinį įrodymą, nufotografuoti, o, radus automobilį, jie būtų reikalingi, norint patekti į automobilio vidų, jį apžiūrint specialistui. Prašiau jų vadovaudamasis LR BPK 91 str. Registracijos liudijimas reikalingas taip pat: reikia jį apžiūrėti, nufotografuoti kaip daiktinį įrodymą. Daiktiniai įrodymai yra saugomi prie ikiteisminio tyrimo medžiagos“, – sako V. Marčenkovas.
R. Šarkauskas teigia, kad jo automobilio raktelių pareigūnai neprašė, o jei ir paprašytų, tai jam sukeltų įtarimų.
Matė vaizdo įrašą
Telšių apskrities VPK pareigūnai leido mašinos netekusiam vyrui pažiūrėti vaizdo kamerų užfiksuotą įrašą. A. Komža pamatė, kad pirma išvairuojama jo, o paskui – kita, tais pačiais, 2001 m. pagaminta kaimyno mašina. Asmenų, vairavusių vogtus automobilius, veidų nebuvo matyti, jie turėjo nusileidę priekinio lango apsaugas nuo saulės. A. Komža sako pamatęs, kad ant vieno iš mašinas vairavusių asmenų rankos kažkas žibėjo – apyrankė arba laikrodis.
Pasirodo, parodydami vaizdo kamerų įrašą nukentėjusiajam, t. y. A. Komžai, pareigūnai padarė klaidą. O gal šis pareigūnų nusižengimas išties nėra vienintelis, jų esti daugiau ir kur kas didesnių?!
Bylą dėl A. Komžos mašinos vagystės kuruoja Telšių rajono apylinkės prokurorė Jūratė Arošienė. Prokurorė nustėro sužinojusi, kad A. Komžai buvo leista pamatyti vaizdo įrašą – esą tai yra draudžiama be bylą kuruojančio prokuroro leidimo. Leidimo prokurorė teigia nedavusi.
V. Marčenkovas tikina, kad A. Komžai vaizdo medžiaga nebuvo pateikta, nes nukentėjusysis to neprašė nei raštu, nei žodžiu.
Telšių apskrities VPK viršininko pavaduotojas Artūras Stirbys, kuruojantis viešąją policiją, sako, kad tame kelyje, kuriuo pajudėjo vogti automobiliai, nėra įrengta miesto vaizdo kamerų. Esą Rainiuose kamera veikia prie degalinės „Milda“, tačiau tuo metu, kai pro ją turėjo pravažiuoti mašinos, ji buvo nusisukusi į kitą pusę.
A. Stirbys teigia, kad nėra susipažinęs su byla, tačiau girdėjęs, kad šias dviejų mašinų vagystes bandoma sieti taip pat su „VW“, kuris buvo pavogtas iš policijos pareigūno. Policininko mašina, pasak A. Stirbio, buvo rasta labai operatyviai, praėjus dienai ar dviem kažkur miške. Ją aptiko automobilio savininko kolega.
Mano, kad nebesuras
Mašinos netekęs R. Šarkauskas patyrė 22 400 Lt turtinę žalą. Vyras atvirai sako, kad praėjo jau per daug laiko, kad būtų galima rasti jo ir kaimyno A. Komžos automobilius. Telšiškis sako girdėjęs, kad vogti automobiliai palaikomi tik tam tikrą laiką ir tada gabenami per sieną, greičiausiai, į Rusiją.
Vyras mano, kad jo ir kaimyno automobiliai buvo pavogti ne tam, kad už juos būtų pareikalauta išpirka, o tik tam, kad būtų išvežti į užsienį arba išardyti ir parduoti dalimis.
„Nesu vagis, bet suprantu, kad galima pasielgti ir šitaip – turiu tokio paties modelio, spalvos mašiną. Pavagiu tokią pačią, ant jos užsidedu savo mašinos valstybinius numerius, gi dabar pasienyje labai retai bežiūrima kėbulo numeris… Žinoma, gali pamatyti, kad sugadinta spynelė, tačiau pavogus mašiną ir ją galima susitvarkyti“, – samprotavo telšiškis.
Ar R. Šarkauskas patenkintas bylą tiriančių pareigūnų darbu? „Pareigūnai sudaro įspūdį, kad… nebaigsiu sakinio. Nenoriu prisišnekėti. Žinoma, pareigūnai norėtų, kad mes visi gyventume metaliniuose konteineriuose ir kad niekas prie mūsų nelįstų. Tačiau taip nėra“, – sako vyras, po daugelio metų, praleistų užsienyje, grįžęs į Lietuvą.
R. Šarkauskas sako, kad jam skaudžiausia, jog norint kažką įsigyti, tenka vykti iš gimtinės uždarbiauti, o kažkas ateina ir pavagia sunkiai įsigytą turtą. Vyras sako, kad turi įtarimų, kas galėjo pavogti mašinas, tačiau nepanoro jų atskleisti.
Įdomumo dėlei – Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2008-aisiais metais daugiausia pavogtų automobilių (84 proc.) rasta Telšiuose.
Nurodoma, kad daugiausia pagrobtų automobilių suranda kriminalinės policijos biuro pareigūnai, antroje vietoje yra patys automobilių savininkai ir tik paskui kiti policijos pareigūnai.
Negali viešinti?
Pernai gegužės 7 d. Varniuose buvo pavogtas automobilis, o jau gruodžio 21 d. nusikaltėliai sėdėjo teismo suole. Tuomet automobilį pavogė nevietiniai nusikaltėliai.
Pasak J. Arošienės, nuo šių dviejų iš Lygumų gatvės pavogtų automobilių vagystės praėjo gana trumpas laikas, taigi sakyti, kad byla yra vilkinama, dar būtų per drąsu.
Prokurorės J. Arošienės nuomone, nors kai kurie bylas tiriantys pareigūnai nėra profesionalai, juos kontroliuoja viršininkai, prokurorai, iš jų reikalaujama darbo rezultatų, taigi ši byla išties neturėtų likti be dėmesio.
Prokurorė kitą kartą apie bylos eigą bus informuota rugpjūčio viduryje.
Kodėl A. Komža negavo pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokurorė negalėjo pasakyti. Pasak jos, pranešimas turėjo būti išsiųstas iškart, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Dabar, negavęs paštu išsiųsto pranešimo, A. Komža, prokurorės teigimu, nežino netgi bylos numerio.
Prokurorė sako, kad pareigūnai galbūt jau yra sužinoję tam tikrų detalių apie nusikaltimą, tačiau nukentėjusiajam negali jų viešinti. Todėl esą pastarasis gali pagalvoti, kad pareigūnai nieko nedaro.
Tačiau, kaip matome, pareigūnai negalėjo viešinti ir vaizdo kameromis užfiksuoto įrašo, bet tai padarė…
Būtų atliekamas patikrinimas
Bylos eiga besidomintis buvęs Telšių centrinio pašto viršininko pavaduotojas apgailestauja, kad, praėjus jau daugiau nei trims savaitėms, tyrėjai galbūt neišnaudojo visų galimybių, kurias turėjo.
Vyras mano, kad svarbi kiekviena diena, todėl pats deda daug pastangų, taip pat prašo pareigūnų, kad šie atliktų tam tikrus veiksmus, patikrintų įvairias vietas, tačiau pareigūnams esą tai nė motais. Nori nenori, tada ir kyla įvairių abejonių, nepasitikėjimas.
Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Imantas Motiejūnas sako, kad bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, jei bylą tiriančio V. Marčenkovo ar kitų pareigūnų veiksmuose bus randama galimų pažeidimų. I. Motiejūnas V. Marčenkovą apibūdino kaip kruopštų, gerai dirbantį pareigūną, tačiau nurodė, kad A. Kumža bet kada gali pareikšti nepasitikėjimą šiuo ar kitais pareigūnais.
Bylą kuruojanti J. Arošienė taip pat teigia, kad A. Kumža, kaip nukentėjusysis, turi labai daug teisių, viena iš jų – galimybė pareikšti nepasitikėjimą pareigūnais. Tačiau toks nepasitikėjimas turi būti argumentuotas, neužtenka pasakyti, kad šis ar kitas pareigūnas man nepatinka.
Dvi pusės
Telšių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro Arūno Gailiaus teigimu, svarbu, kad ši ir kitos bylos būtų ištirtos kaip įmanoma greičiau, tačiau policijos pareigūnai, be konkrečios bylos, turi tirti ir kitas.
A. Gailius sako, kad supranta abi puses: žmonėms, praradusiems savo turtą, svarbu, kad jis atsirastų, todėl prašoma tyrėjų atlikti tam tikrus veiksmus, jautriai reaguojama ir nė motais, kad pareigūnai, pvz., visą darbo dieną praleido atlaiduose. Tuo tarpu tyrėjai dažnai neturi reikiamų žinių, išsilavinimo, be konkretaus automobilio, turi rasti dar 100 kitų daiktų, o išgirdę dar ir nurodymus, kokias vietas, tarkime, patikrinti, gali pagalvoti, kad tai jo teisė spręsti, ką daryti, ir neklauso kažkieno nurodymų.
Pasak A. Gailiaus, susiklosto kurioziška situacija: jei policijos pareigūnai ir prastai atlieka tyrimą, jie, kaip ir vadinamoje Kauno pedofilijos byloje, nėra atsakingi už jos tyrimą, mat atsako bylą kuruojantys prokurorai.
Vyriausiojo prokuroro teigimu, Telšiuose automobilių vagysčių nebuvo užfiksuojama kone penkerius metus. Esą tai nėra labai pelninga, be to, tie, kas galėjo vogti, greičiausiai jau sėdi už grotų, nebent užaugo jaunų nusikaltėlių karta.
Prokurorai sako, kad nėra vagiamos bet kokio modelio mašinos, o tai, kad iš vieno kiemo pavogti du tokie patys „VW Passat“, gali reikšti, kad nusikaltimas buvo planuotas, kažkam reikėjo būtent tokios mašinos ar jos dalių.
A. Gailius teigia, kad jei asmenys turi argumentų, jie gali pareikšti nepasitikėjimą bylą tiriančiais pareigūnais, tačiau šiuo atveju karščiuotis esą dar nereikėtų – pareigūnai neva dirba savo metodais, yra „užmetę tinklus“.
Įtariamieji nerasti
V. Marčenkovas patvirtino, kad įtariamieji dėl A. Komžos ir R. Šarkausko automobilių vagysčių dar nenustatyti. Esą automobilių vagystės priskiriamos prie sunkių nusikaltimų, tyrimas ganėtinai sudėtingas.
Šiuo metu Telšių apskrities VPK pareigūnai atlieka 7 ikiteisminius tyrimus dėl automobilių vagysčių, šiemet ištirta 71,4 proc., pernai – 22,2 proc. šio pobūdžio nusikaltimų.
Pasak V. Marčenkovo, automobilis, kurį birželio 8 d. pavogė iš policijos pareigūno, buvo rastas vos po 4 dienų Telšių rajone, negyvenamoje sodyboje, įtariamieji dar nėra nustatyti.
Laikinai Telšių apskrities VPK viršininko pareigas einantis Vaclovas Akavickis, susipažinęs su bylos medžiaga, mano, kad byla tiriama tinkamai – taip, kaip ir turėtų būti tiriamos tokio pobūdžio bylos. Tačiau ar bylą tiriantys pareigūnai išties 100 proc. viską atlieka tinkamai, gali spręsti tik prokurorai, o jie pretenzijų dar nėra pareiškę.
„Kaip ir visose gyvenimo sferose, taip ir policijoje, pasitaiko, kad atliekama ne viskas, kas priklauso vykdant savo pareigas. Tokiais atvejais atliekami tarnybiniai patikrinimai ir aiškinamasi priežastys. Radus pažeidimų – taikomos tarnybinės nuobaudos“, – teigė V. Akavickis.
Kiekvienas turime savo nuomonę, ar galime pasitikėti valstybės tarnautojais, tais, kurie turėtų mus gelbėti ir ginti. Tačiau vis daugiau į viešumą iškylančių istorijų, tokių kaip greitosios medicinos pagalbos automobilyje išprievartauta mergina, pareigūnų bendradarbiavimas su nusikaltėliais, vilkinta Kauno pedofilijos byla, verčia dvejoti, ar valstybei tarnauja sąžiningi asmenys.