Jie myli savo miestą ir mėgsta bendrauti. Skaitytojai siūlė, o mūsų komisija atrinko 9 labiausiai mylinčius gyvenimą Telšiuose. Visą pavasarį kas savaitę meile, geros nuotaikos receptais jie dalinsis su visais!
Ketvirtoji nugalėtoja – Akvilė Bukinienė, 33 m. karjeros konsultantė Telšių rajonui ir Luokės vidurinės mokyklos mokytoja.
Telšiuose gyvena nuo vaikystės.
Turi mobilųjį telefoną „Samsung“.
Per dieną vidutiniškai prakalba 1 val. ir parašo apie 20 SMS, daugiausia – mokiniams.
Akvilę išrinkome nugalėtoja, nes ji myli Telšius, gyvenimą bei šį jausmą skiepija jaunajai kartai. Ji – mylima dailės mokytoja, dabar vyresniųjų klasių mokiniams padeda apsispręsti, kokią profesinę kryptį pasirinkti. Taip pat telkia mokinius dalyvauti įvairiose labdaros akcijose, padėti likimo nuskriaustiems vaikams.
– Akvile, kokie dalykai Jus džiugina kas dieną?
– Šeima – vyras ir vaikai. Turiu 8 metukų sūnų ir 12-kos dukrą. Taip pat tai, kad gyvename prie nuostabaus Masčio ežero. Kai atvažiuoja svečių iš kitų miestų, būtinai vedu juos pasivaikščioti pakrante – tegu mato, kokį grožį turime (šypsosi). Vakare labai dažnai čia išvažiuojame su dviračiais pasivažinėti. Taip pat džiugina, kad puikiai sutariu su mokiniais.
– Kuo Telšiai išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų?
– Telšiuose yra daugiau nuoširdumo, paprastumo, palyginti su didmiesčiais. Man teko studijuoti Kaune, tačiau pasilikti gyventi nenorėjau. Ten, kaip ir sostinėje, – nuolatinis bėgimas. Vilniuje turime šeimos draugų, mėgstame juos aplankyti, pasivaikščiojame po senamiestį, pasigrožime, tačiau visada norisi grįžti į savo kraštą.
– Ar Jūsų gyvenimas čia aktyvus?
– Taip, netgi labai. Dirbu karjeros konsultante Telšių rajone, bendrauju su įvairių mokyklų mokiniais, tad turiu būti veikli ir aktyvi. Mokykloje su vaikais dažnai važiuojame į ekskursijas, dalyvaujame įvairiose akcijose. Neseniai apsilankėme Telšių vaikų globos namuose. Prieš keletą metų su vaikų namų auklėtiniais žaislinius meškinus siuvome – vieną net Lietuvos Prezidentė nupirko.
– Ar Telšiai – bendraujantis miestas?
– Taip. Kažkodėl mane dažnai kalbina nepažįstami žmonės – tai parduotuvėje, tai gatvėje kelio paklausia. Aš ir pati, jei matau, kad žmogus kažko ieško – prieinu, padedu.
– EŽYS kviečia mylėti visus. Ar pritariate, kad visi verti meilės?
– Šimtu procentų pritariu. Bet pirmiausia turime mylėti save, nes tik tada ir kiti mus mylės.
– Ar Jūsų su vyru meilės istorija taip pat prasidėjo Telšiuose?
– Taip. Nors žinojau jį dar vaikystėje, artimiau susipažinome, kai grįžau po studijų Kaune. Dabar jau daugiau nei dešimt metų esame kartu. Ir dirbame drauge, vyras toje pačioje mokykloje dėsto dailę ir technologijas. Manau, kad gerų santykių receptas – kalbėjimasis ir vienas kito supratimas. Jei laikysime neišsakytus dalykus užgniaužę, vieną dieną jie gali sprogti.
– Kas yra meilė?
– Į šį klausimą atsakyti tiktų frazė iš filmo, kurį neseniai žiūrėjau. Jame sūnus prieš vedybas tėvo klausė, ar verta tuoktis, nes jis negali suprasti, myli būsimą žmoną ar ne. Tėvas atsakė, kad jei mylėtų, tikrai neabejotų. Aš pridurčiau, kad meilė – tai jausmas, kai tau blogai be kito žmogaus, kai nori būti kartu su juo visada.
– Iš kur Jūsų optimistiškas požiūris į gyvenimą?
– Tokia jau esu (šypsosi). Ir vaikus visada mokau mylėti gyvenimą, nepasiduoti. Aš manau, kad nuo mažens reikia skiepyti gerumą, nes kuo žmogus geresnis bus, tuo daugiau tokių pačių sutiks. Tikiu, kad ateinanti karta užaugs tobulesnė ir pakeis mūsų niūrią dabartį.
– Kaip pakeliate sau nuotaiką, jei būna liūdna?
– Pažiūriu per langą į pasaulį. Pagalvoju: rankos, kojos yra, šeima – šalia, tad neturi teisės liūdėti. Juk yra daug žmonių, kuriems kur kas blogiau. O savo dvyliktokams auklėtiniams, jei jie pradeda baimintis sunkumų, sakau: „Jungiat kitą bėgį ir pirmyn į priekį“ (juokiasi).
Akvilė gauna dovanų – EŽIO kortelę su 50 Lt vertės papildymu. Su ja galės skambinti į visus Lietuvos tinklus ir bendrauti nevaržomai. Kitame penktadienio laikraščio numeryje kalbinsime penktąjį konkurso nugalėtoją.
Loading ...
