Vasario 24-osios ankstų rytą Rusijos armija įsiveržė į Ukrainą. Nedaug kas tikėjo, kad šalis, patyrusi nacistinės Vokietijos sukeltus siaubus per Antrąjį pasaulinį karą, tarsi iš vadovėlio kopijuos Hitlerio retoriką ir imsis veiksmų, griaunančių žmonių gyvenimus. Tėvai likę be vaikų, vaikai – netekę tėvų, žuvę broliai, seserys, kaimynai arba ištisos šeimos. Karas Ukrainoje ir baimė dėl rytojaus bei tas nepalaužiamas ukrainiečių ryžtas iki galo kovoti už savo žemę, savo šalį.
„Telšių ŽINIOS“ pakalbino du šiuo metu Telšių rajone gyvenančius ir dirbančius ukrainiečius. Skirtingi žmonės, skirtingos jų istorijos, bet košmaras vienas – karas Ukrainoje, nerimas dėl artimųjų ir baimė dėl savo šalies.
Antanas NEKRAŠIUS
Ivanas iš Čerkasovo
Tryškių seniūnijos ūkininkų Evaldo ir Vilmos Rumšų ūkyje dirbantis Ivanas iš Ukrainos atvyko prieš keletą mėnesių. Baigusį karo tarnybą Ukrainos pasienio pajėgose vaikiną pakvietė draugas, gyvenantis Kaunatavoje. Pasakė, kad yra laisva darbo vieta, tad jis sutiko.
Ukrainoje liko Ivano tėvai, 14 metų brolis, sesuo. Prasidėjus karui, brolis ir tėvai iš Čerkasovo persikėlė į netoliese esantį kaimą. Sesuo dirba ir gyvena Lvive. „Kasdien po keletą kartų su artimaisiais kalbu telefonu, seku įvykius Ukrainoje, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Ivanas. – Prieš keletą dienų kalbėjau su seserimi, svarstėme galimybę, kad tėvai ir brolis važiuotų pas ją – į Lvivą gyventi, kuriame kol kas sąlyginai ramu. Bet ir kaime ramu, aktyvių karo veiksmų nevyksta, o keliauti į Lvivą šiandien pavojinga.“
Pasak Ivano, apie 200 km nuo Kijevo nutolusiame kaime, kuriame šiandien gyvena jo artimieji, – nuotaikos slogios. Tačiau visi kaip vienas pasirengę iki paskutinio kovoti prieš rusų agresorių ir už savo šalį. „Kaimo bendruomenė susivienijusi, įvesta komendanto valanda – nuo 17 val. visoje gyvenvietėje išjungiamos šviesos. Bendruomenės vyrai, pasiskirstę po tris, budi gatvėse“, – pasakojo ukrainietis.
Tai, kad kiekvienas ukrainietis kovoja prieš rusų invaziją, Ivano teigimu, puikiai iliustruoja istorija apie „nušvilptą“ rusų „BTR“ (šarvuotasis transporteris). Pasiklydęs Rusijos armijos „BTR“ užsuko į vieną kaimą ir paklausė, kur yra rajono centras. Taip prie parduotuvės stoviniavę vietiniai vaikinukai „nukenksmino“ rusų kareivius, sėdo į šarvuotį ir nuvežė jį ukrainiečių kareiviams. Anot Ivano, tai puikus pavyzdys, kad kiekvienas ukrainietis priešinasi ir priešinsis Rusijos agresoriams.
Į klausimą, kaip vertina Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kaip karo vado veiksmus, Ivanas sakė, jog V. Zelenskis tikriausiai yra pats geriausias iki šiol šalį valdžiusių vadovų. „Aišku, man sunku vertinti, nes kitiems prezidentams neteko susidurti su tokio masto karu, – tvirtino pašnekovas. – V. Zelenskis – paprastas žmogus. Kai jį išrinko prezidentu, viename interviu sakė, jog pradžioje žmonės iš jo juoksis, po to visi pradės gerbti, o kai paliks prezidento pareigas – visi verks. Matyt, taip ir bus.“
Ivanas teigė, jog mato Ukrainą Europos Sąjungos sudėtyje. Tačiau pirmiausia reikėtų baigti karą. „Jau šiandien Europos Sąjunga padeda taip, tarsi Ukraina būtų jos sudėtyje. Reikia suprasti, kad įstojus į ES niekas neatvažiuos su tankais į pagalbą kare. ES – tai ne NATO“, – kalbėjo pašnekovas.
Ukrainos kariuomenė, ukrainiečio manymu, yra stipri: „Tai, kas buvo iki Krymo aneksijos 2014 m., ir dabar – kaip dangus ir žemė. Tiesa, ore Ukraina pralaimi. Puikiai matome, kaip šiandien kenčia Charkivo žmonės, kokius siaubus jie išgyvena. Raketos lekia iš Rusijos ir Baltarusijos. Ukraina juk nešaudys į Baltarusiją – tai Putino režimui bei jį palaikančiam Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai leistų dar labiau eskaluoti karą, esą, žiūrėkite, Ukraina – agresorė…“
Ivanas įsitikinęs, jog „ant žemės“ Rusijos armijai prieš ukrainiečius laimėti nėra šansų. Tai byloja nuo karinės invazijos į Ukrainą pradžios tūkstančiai žuvusių Rusijos kareivių ir nepalaužiamas ukrainiečių pasipriešinimas.
Į klausimą, kaip prisideda prie tautiečių kovos, Ivanas atsakė, jog visą tą laiką iš Ukrainą palaikančių Telšių rajono gyventojų rinko humanitarinę pagalbą ir kovo 2 dieną nuvežė į Kauną, kad ji pasiektų Ukrainos žmones. Taip pat šią savaitę Ivanas kartu su jam į pagalbą atėjusia V. Rumšiene vyks pas vieną ukrainiečių pabėgėlių šeimą Kuršėnuose: veš maisto, namų apyvokos daiktų ir žaislų vaikams.
„Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“, – pridūrė Ivano iniciatyvai padedanti V. Rumšienė.
Tatijana iš Charkivo
Kai rengėme publikaciją, Charkivo miestas antrą parą iš eilės išgyveno tikrą košmarą. Iš Rusijos ir Baltarusijos leidžiamos raketos, artilerijos smūgiai griovė gyvenamuosius namus, ligonines, valstybines įstaigas bei kitą civilinę infrastruktūrą. Dešimtys žuvusių, šimtai sužeistų Charkivo gyventojų ir tai – tik kovo 2 dienos duomenimis. Situacija nuolat kei
čiasi, o Putinas toliau raketas tarsi saulėgrąžas „lukštena“ ant paprastų antro pagal dydį Ukrainos miesto žmonių galvų.
Nuolatinį kontaktą su Ukrainoje likusiais artimaisiais palaiko ir prieš du mėnesius į Telšius kartu su šeima (vyru Dmitrijumi ir dukra) atvykusi gyventi Tatijana. Buvusi profesionali Ukrainos tenisininkė buvo pakviesta dirbti trenere klube „Smešas“.
„Į 50 km nuo Rusijos sienos nutolusį Charkivą lekia rusų raketos, miestą apšaudo artilerija, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo moteris. – Charkive liko mūsų tėvai, artimiausi giminės. Mes su jais nuolat susisiekiame. Taip pat kaip ir jie nemiegame, kai Charkive pradeda skambėti oro pavojaus sirenos. Raketos ir bombos skrieja tiesiai į mūsų miesto gyvenamuosius rajonus, ligonines… Mes matome griuvėsius gatvių, kuriomis prieš du mėnesius su vyru ir dukrele vaikščiojome. Širdis ir siela verkia… Nenutylanti Rusijos armijos artilerija apšaudo mūsų šalį, šimtai tūkstančių kareivių šturmuoja Charkivo miestą – tai karas, tai genocidas prieš Ukrainos tautą!“
Tatijana sakė, jog stebėdama vykstantį karą gimtojoje šalyje jaučia didelį nerimą, taip pat žmonių solidarumą ir pyktį už tai, kad kėsinamasi į Ukrainos žemę, ukrainiečius, tautą… Žudomi taikūs gyventojai.
Buvusi profesionali tenisininkė Tatijana teigia pažįstanti daug žmonių visame pasaulyje. Iš daugelio jų šiandien sulaukia skambučių su siūloma pagalba Ukrainos žmonėms. „Kartu su klubu „Smešas“ renkame pinigines lėšas tolesnei humanitarinei pagalbai Ukrainai. Taip pat sukūrėme iniciatyvą ir esame pasiruošę priimti Ukrainos vaikus tenisininkus ir jų artimuosius Telšiuose“, – tvirtino Tatijana bei atsisakė tęsti pokalbį, nes tuo metu Rusijos bombos vėl skriejo į jos gimtąjį Charkivą: „Man per daug sunku šiandien kalbėti.“
Loading ...
