Tel­šių vys­ku­pi­jai – devyniasdešimt penkeri

Parašė:  2021-04-09

1918 m. su­si­kū­rus ne­prik­lau­so­mai Lie­tu­vos vals­ty­bei, Že­mai­čių vys­ku­pas P. Ka­re­vi­čius, re­mia­mas Vals­ty­bės Ta­ry­bos, ėmė siek­ti, kad bū­tų su­da­ry­ta Lie­tu­vos baž­ny­ti­nė pro­vin­ci­ja. Ta­čiau šios pro­ble­mos spren­di­mą sun­ki­no įtemp­ti san­ty­kiai su len­kais ir Vil­niaus klau­si­mas.
Lie­tu­vos baž­ny­ti­nės pro­vin­ci­jos klau­si­mas pa­ju­dė­jo tik ta­da, kai po­pie­žius Pi­jus XI apaš­ta­li­niu vi­zi­ta­to­riu­mi Lie­tu­vai 1925 m. gruo­džio 13 d. pa­sky­rė ar­ki­vys­ku­pą Jur­gį Ma­tu­lai­tį. Bū­da­mas lie­tu­vis ir ge­rai ži­no­da­mas vi­sas pro­ble­mas, jis, tal­ki­nant vys­ku­pui J. Skvi­rec­kui ir pro­f. kun. P. Bū­čiui, su­da­rė Lie­tu­vos baž­ny­ti­nės pro­vin­ci­jos pro­jek­tą – Kau­no met­ro­po­li­ją, į ku­rią įė­jo vie­na ar­ki­vys­ku­pi­ja ir ke­tu­rios vys­ku­pi­jos. Iš se­nos ir gar­sios Že­mai­čių – Me­di­nin­kų vys­ku­pi­jos bu­vo su­da­ry­tos Tel­šių (12 de­ka­na­tų ir Klai­pė­dos pre­la­tū­ra) ir Pa­ne­vė­žio (10 de­ka­na­tų) vys­ku­pi­jos bei Kau­no ar­ki­vys­ku­pi­ja (9 de­ka­na­tai). De­ja, Že­mai­čių vys­ku­pi­jos pa­va­di­ni­mas ne­bu­vo iš­sau­go­tas, o pa­sku­ti­nis Že­mai­čių vys­ku­pas P. Ka­re­vi­čius, at­si­sa­kęs ar­ki­vys­ku­po ti­tu­lo, įsto­jo į ma­ri­jo­nų vie­nuo­ly­ną. Iš Vil­niaus vys­ku­pi­jos da­lies, li­ku­sios Lie­tu­vo­je, bu­vo su­da­ry­ta Kai­šia­do­rių vys­ku­pi­ja (5 de­ka­na­tai), o iš Sei­nų – Vil­ka­viš­kio vys­ku­pi­ja (11 de­ka­na­tų).
1926 m. ba­lan­džio 4 d., per šv. Ve­ly­kas, po­pie­žius Pi­jus XI, rem­da­ma­sis Pa­lai­min­to­jo ar­ki­vys­ku­po J. Ma­tu­lai­čio pa­reng­tais do­ku­men­tais, pa­skel­bė apaš­ta­liš­ką­ją kons­ti­tu­ci­ją „Li­tua­no­rum gen­te“, ku­ria bu­vo įsteig­ta Lie­tu­vos baž­ny­ti­nė pro­vin­ci­ja ir iš pa­grin­dų per­tvar­ky­tas Lie­tu­vos baž­ny­ti­nio gy­ve­ni­mo or­ga­ni­za­vi­mas. Tai vie­nas reikš­min­giau­sių fak­tų 600 me­tų Lie­tu­vos baž­ny­čios is­to­ri­jo­je.
Tel­šių vys­ku­pu bu­vo pa­skir­tas Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras prel. Jus­ti­nas Stau­gai­tis, kon­sek­ruo­tas 1926 m. ba­lan­džio 25 d. Kau­no ka­ted­ro­je. Jis tuo me­tu bu­vo ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Ant­ro­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas. 1926 m. ge­gu­žės 6 d. nau­ja­sis vys­ku­pas iš­lei­do pir­mą­jį ga­ny­to­jiš­ką laiš­ką Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ni­gams ir ka­ta­li­kams, o ge­gu­žės 10 d. – Klai­pė­dos kraš­to ku­ni­gams ir ka­ta­li­kams. Klai­pė­dos kraš­tas iki tol pri­klau­sė Var­mės vys­ku­pi­jai, to­dėl ir bu­vo įsteig­ta at­ski­ra Klai­pė­dos pre­la­tū­ra su Klai­pė­dos Švč. Tre­jy­bės pre­la­tiš­ką­ja baž­ny­čia. Iš­kil­min­gas nau­jo­jo vys­ku­po ing­re­sas į Tel­šių ka­ted­rą įvy­ko ge­gu­žės 24 d. At­si­mi­ni­muo­se J. Stau­gai­tis ra­šė: „Bet štai jau ar­ti Ka­ted­ros. Nuo jos da­lis kal­ne­lio į ry­tų pu­sę bu­vo ap­gul­ta žmo­nių. Be­siar­ti­nant pro­ce­si­jai, jie pa­mal­džiai klau­pė­si ir da­rė kry­žiaus ženk­lą, kai vys­ku­pas juos lai­mi­no. Per dau­ge­lio skruos­tus rie­dė­jo aša­ros. Į Ka­ted­rą sta­čiai sun­ku bu­vo pra­si­muš­ti. Ke­li stip­rūs tvark­da­riai di­de­liu var­gu da­rė pro­ce­si­jai ke­lią. Įė­jus mums į baž­ny­čią, tarp­du­ry­je pa­si­da­rė triukš­mas ir riks­mas. Mat daug kas no­rė­jo pra­si­skverb­ti į baž­ny­čią, o ji ne­ga­lė­jo su­tal­pin­ti nė tre­čios da­lies su­si­rin­ku­sių žmo­nių. Ka­ted­roj tuoj pa­si­da­rė karš­ta kaip pir­ty­je, sta­čiai ne­bu­vo kuo al­suo­ti.“
Ta­pęs Tel­šių vys­ku­pu, J. Stau­gai­tis, nu­ri­jęs kar­čią pi­liu­lę (vy­lė­si lik­ti Kau­ne), sta­čia gal­va pa­si­nė­rė į Tel­šių mies­to ir vi­sos iki tol jam vi­siš­kai sve­ti­mos ir ne­pa­žin­tos Že­mai­ti­jos re­li­gi­nį, kul­tū­ri­nį ir so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą. Jo va­lia 1927 m., ne­pai­sant da­lies dva­si­nin­kų ir Lie­tu­vos val­džios, ypač mi­nist­ro pir­mi­nin­ko Au­gus­ti­no Vol­de­ma­ro pa­si­prie­ši­ni­mo, Tel­šiuo­se įsteig­ta ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja, o 1928 m. ša­lia bu­vu­sio tė­vų ber­nar­di­nų vie­nuo­ly­no iš­ki­lo ar­chi­tek­to P. Ta­rač­ko­vo su­pro­jek­tuo­ti mo­der­niz­mo sti­liaus se­mi­na­ri­jos rū­mai, 1929–1930 m. – is­to­riz­mo sti­liaus vys­ku­pų rū­mai, pro­jek­tuo­ti ar­chi­tek­tų P. Ta­rač­ko­vo ir V. Du­be­nec­kio, o 1936 m. – S. Stul­gins­kio su­pro­jek­tuo­ta mo­der­niz­mo sti­liaus vys­ku­pi­jos sa­lė (da­bar – Že­mai­tės dra­mos teat­ras), su­re­mon­tuo­ta Ka­ted­ra. In­su­los kal­va su­švi­to mo­der­nia, jau iš to­lo ma­to­ma mū­ro ar­chi­tek­tū­ra. Vys­ku­po dė­ka po Kau­no, to me­to lai­ki­no­sios sos­ti­nės, Tel­šiai ta­po vie­nu iš mo­der­niz­mo ar­chi­tek­tū­ros cent­rų Lie­tu­vo­je.
Vys­ku­pas J. Stau­gai­tis, bū­da­mas pla­čių pa­žiū­rų, rū­pi­no­si švie­ti­mu, so­cia­li­niais rei­ka­lais, rė­mė pa­va­sa­ri­nin­kų įkur­tą Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus liau­dies uni­ver­si­te­tą, rei­ka­la­vo iš ku­ni­gų prie pa­ra­pi­jų steig­ti or­ga­ni­za­ci­jas įvai­raus am­žiaus žmo­nėms, ska­tin­ti juos telk­tis, skai­ty­ti, švies­tis. Dar 1925 m. Tel­šiuo­se įsteig­tas ka­ta­li­kiš­kas laik­raš­tis „Že­mai­čių prie­te­lius“ išau­go į vi­sos vys­ku­pi­jos sa­vait­raš­tį, ku­ria­me bu­vo spaus­di­na­mi ne tik re­li­gi­niai, bet ir kul­tū­ri­niai, po­li­ti­niai, li­te­ra­tū­ri­niai straips­niai, pa­ta­ri­mai ūki­nin­kams. Vys­ku­pas sten­gė­si pa­ts da­ly­vau­ti ka­ta­li­kiš­kų or­ga­ni­za­ci­jų su­va­žia­vi­muo­se ir šven­tė­se, 1935 m. su­šau­kė vys­ku­pi­jos si­no­dą, ren­gė eu­cha­ris­ti­nius kong­re­sus, ku­rie su­trau­kė tūks­tan­čius pi­lig­ri­mų. 1935 m. lie­pos 20–21 d. Tel­šiuo­se vy­ko ket­vir­ta­sis atei­ti­nin­kų kong­re­sas. 1926–1940 m. Tel­šių vys­ku­pi­jo­je bu­vo pa­sta­ty­ta ar įreng­ta 18 nau­jų baž­ny­čių, įsteig­ta 20 pa­ra­pi­jų. Pa­dau­gė­jus ka­ta­li­kų Klai­pė­dos pre­la­tū­ro­je, 1932–1937 m. pa­sta­ty­tos ar­ba įreng­tos ke­tu­rios nau­jos baž­ny­čios: Pli­kiuo­se, Pa­gė­giuo­se, Prie­ku­lė­je, Sma­li­nin­kuo­se. Vys­ku­pi­jo­je vei­kė 10 mo­te­rų ir 3 vy­rų vie­nuo­ly­nai.


1940 m. ko­vo 10 d. Tel­šių ka­ted­ro­je vys­ku­pu bu­vo kon­sek­ruo­tas Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­jos rek­to­rius Vin­cen­tas Bo­ri­se­vi­čius. Ta­čiau Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras ir So­vie­tų Są­jun­gos oku­pa­ci­ja, Baž­ny­čios per­se­kio­ji­mas krei­pė vys­ku­pi­jos gy­ve­ni­mą ki­ta link­me. Vi­sa vie­ša re­li­gi­nė veik­la už baž­ny­čios ri­bų bu­vo už­draus­ta, 1946 m. už­da­ry­ta Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja, daug ku­ni­gų at­si­dū­rė la­ge­riuo­se. 1946 m. va­sa­rio 5 d. bu­vo suim­tas ir vys­ku­pas V. Bo­ri­se­vi­čius, žiau­riai tar­dy­tas Vil­niaus sau­gu­mo ka­lė­ji­me, o 1946 m. lapk­ri­čio 18 d. – su­šau­dy­tas. So­vie­ti­nio sau­gu­mo 1946 m. gruo­džio mė­ne­sį areš­tuo­tas bu­vo ir tre­čia­sis Tel­šių vys­ku­pas P. Ra­ma­naus­kas, ku­ris vys­ku­pu bu­vo kon­sek­ruo­tas 1944 m. va­sa­rio 28 d. Kau­ne. Jis bu­vo ka­li­na­mas Si­bi­ro la­ge­riuo­se, pa­leis­tas tik 1957 m. su pa­lauž­ta svei­ka­ta, bet ne­pa­lū­žu­sia dva­sia, iš­trem­tas į Švėkš­ną, mi­rė 1959 m. spa­lio 15 d. Tel­šiuo­se. Suė­mus vys­ku­pą P. Ra­ma­naus­ką so­vie­tų val­džia ne­lei­do kon­sek­ruo­ti nau­jo vys­ku­po, to­dėl 1946–1949 m. vys­ku­pi­ją val­dė prel. J. Juo­dai­tis, o jį suė­mus – kun. P. Ma­že­lis (1949–1966), ku­rį so­vie­tų val­džia 1955 m. lei­do kon­sek­ruo­ti vys­ku­pu. 1966–1975 m. Tel­šių vys­ku­pi­jos apaš­ta­li­niu ad­mi­nist­ra­to­riu­mi bu­vo vysk. J. Plet­kus (kon­sek­ruo­tas 1968 m.), o 1975–2002 m. – vysk. A. Vai­čius (kon­sek­ruo­tas 1982 m.). Ta­čiau ku­ni­gai ir ti­kin­tie­ji ne­su­si­tai­kė su re­li­gi­nės lais­vės var­žy­mu. Pog­rin­dy­je bu­vo lei­džia­mos mal­dak­ny­gės, re­li­gi­nė li­te­ra­tū­ra, ka­te­chi­zuo­ja­mas jau­ni­mas, da­ro­mi re­li­gi­niai reik­me­nys. Ypač reikš­min­gas fak­tas bu­vo „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios Kro­ni­kos“ lei­di­mas po­grin­dy­je (1972–1989), Ti­kin­čių­jų tei­sėms gin­ti ka­ta­li­kų ko­mi­te­to įstei­gi­mas 1978 m. ir ka­ta­li­kų su­si­tel­ki­mas, gi­nant tau­tos ir Baž­ny­čios rei­ka­lus. Ta­me ju­dė­ji­me ak­ty­viai da­ly­va­vo ir Tel­šių vys­ku­pi­jos ku­ni­gai, ypač J. Kau­nec­kas (nuo 2000 m. – vys­ku­pas), V. Vė­la­vi­čius ir kt. Jų pa­stan­go­mis XX a. 8-aja­me de­šimt­me­ty­je bu­vo at­gai­vin­tos iš­kil­min­gos baž­ny­ti­nės Že­mai­čių Kal­va­ri­jos kal­nų pro­ce­si­jos, ku­rios, ne­pai­sant so­vie­ti­nės val­džios ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ir rep­re­si­jų, su­trauk­da­vo tūks­tan­ti­nes ti­kin­čių­jų mi­nias į Že­mai­čių Kal­va­ri­ją (so­viet­me­čiu – Var­du­vą). Pa­ke­lė­se, Rai­nių miš­ke­ly­je, Kęs­tai­čiuo­se, Pa­nų kal­ne ir ki­tur slap­ta bu­vo sta­to­mi kry­žiai ir kop­ly­tė­lės.
Pra­si­dė­jus Lie­tu­vos At­gi­mi­mui, 1989 m. rug­sė­jo 1 d. du­ris vėl at­vė­rė Tel­šių ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja, ku­rią bai­gė dau­giau kaip 120 vys­ku­pi­jos ku­ni­gų. 2002–2017 m. Tel­šių vys­ku­pi­jai va­do­va­vo vys­ku­pas J. Bo­ru­ta, 2017–2020 m. – vys­ku­pas K. Kė­va­las, o 2020 m. bir­že­lio 1 d. po­pie­žius Pran­ciš­kus Tel­šių vys­ku­pu pa­sky­rė teo­lo­gi­jos moks­lų dak­ta­rą vys­ku­pą Al­gir­dą Ju­re­vi­čių.
1991 m. po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II pa­nai­ki­no Klai­pė­dos pre­la­tū­rą, ją įjung­da­mas į Tel­šių vys­ku­pi­ją. 1997 m. įstei­gus Šiau­lių vys­ku­pi­ją, jai pri­skir­ta 17 bu­vu­sių Tel­šių vys­ku­pi­jos pa­ra­pi­jų, to­dėl vie­toj Kur­šė­nų de­ka­na­to įsteig­tas Ak­me­nės de­ka­na­tas. 1988 m. da­bar­ti­nė­je Tel­šių vys­ku­pi­jos te­ri­to­ri­jo­je bu­vo 125 pa­ra­pi­nės baž­ny­čios, o 2015 m. – 151 pa­ra­pi­nė, su rek­to­ri­nė­mis iš vi­so 155 baž­ny­čios, bei sta­to­mos nau­jos, at­si­kū­rė vie­nuo­li­jos. 1990 m. įsteig­ta pir­mo­ji Lie­tu­vo­je ka­ta­li­kiš­ka mo­kyk­la (da­bar – Vin­cen­to Bo­ri­se­vi­čiaus gim­na­zi­ja), vys­ku­pi­jo­je iš­kil­min­gai pa­mi­nė­tas Že­mai­čių krikš­to ir vys­ku­pi­jos įstei­gi­mo 600 me­tų ju­bi­lie­jus.
Tel­šių vys­ku­pi­jos, pa­vel­dė­ju­sios di­din­gą Že­mai­čių vys­ku­pi­jos is­to­ri­ją, švie­sūs ga­ny­to­jai ir ti­kin­tie­ji te­bus įkvė­pi­mo šal­ti­nis mums dar­buo­se, že­mai­tiš­kos tvir­ty­bės CO­VID-19 aki­vaiz­do­je ir vil­ties pa­grin­das, ku­riant Baž­ny­čios ir Tė­vy­nės da­bar­tį ir atei­tį.
Is­to­ri­kė Ja­ni­na BU­CE­VI­ČĖ, Že­mai­čių mu­zie­jus „Al­ka“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar skiepysitės nuo COVID-19 ir kokią vakciną rinktumėtės, jeigu būtų galimybė?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt