Telšių rajono savivaldybė – tarp vidutiniokų

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kasmet vertina ekonominę laisvę savivaldybėse. Lietuvos savivaldybių indeksas 2015 skaičiuojamas jau penktą kartą. Šiuo indeksu siekiama pagerinti gyventojų ir verslo atstovų padėtį atskirose savivaldybėse, skatinant ekonominę laisvę didinančius sprendimus. Laisvė veikti yra pagrindinė gerovės prielaida, todėl indekse geriau vertinamos savivaldybės, kurios užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius bei veikia skaidriai.
Telšių r. savivaldybė šiemet pelno 25 vietą tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių (surinko 47,6 balo iš 100). Mus lenkia Rietavo (60,5 balo) ir Plungės savivaldybės (58,5 balo), kurios atsidūrė 6 ir 8 vietose tarp 54 savivaldybių. Palyginti nedaug balų mūsų rajono savivaldybei skirta įvertinus investicijų, biudžeto ir transporto sritis. Tačiau savivaldybėje gera socialinė situacija, taip pat gerai įvertinta administracijos veikla.
Mažai bedarbių, pigus vanduo
LLRI sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui: kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du: 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį) ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.
Telšių r. savivaldybė šiemet pelno 25 vietą tarp 54 savivaldybių (47,6 balo iš 100). „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Administracija“ bei „Komunalinės paslaugos“ buvo tos sritys, kuriose pasiekti geriausi rezultatai. Mažiau balų skirta „Biudžeto“ ir „Transporto“ sritims. „Investicijų ir plėtros“ sritis taip pat įvertinta prastai.
„Sveikatos ir socialinės rūpybos“ srityje iš kitų mažųjų savivaldybių Telšių r. savivaldybė išsiskiria gana maža bedarbių dalimi, kuri nuo 2013 m. pastebimai sumažėjo (nuo 12,2 proc. 2013 m. iki 9,8 proc. 2014 m.). 2014 m. geriamasis vanduo Telšių r. savivaldybėje kainavo 20 proc. mažiau nei vidutiniškai kitose savivaldybėse. „Administracija“ taip pat įvertinta gerai – Telšių r. savivaldybė kaip administravimo subjektas nebuvo pripažinta pažeidusi nė vieno teisės akto, laiku išnagrinėjo beveik visus gyventojų prašymus. Be to, administracijos darbuotojų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo mažesnis nei vertinamų savivaldybių vidurkis.
Rajoną skandina skolos
Nors Telšių r. savivaldybės sritis „Administracija“ įvertinta gerai, „Biudžetas“ – prasčiau. 2014 m. Savivaldybės skola sudarė 62,1 proc. pajamų, nors mažųjų savivaldybių vidurkis buvo 44,7 proc. Taip pat tyrime atkreipiamas dėmesys į viešųjų pirkimų situaciją Telšių r. savivaldybėje: skelbtų viešųjų pirkimų dalis buvo pati mažiausia (pagal vertę) grupėje. Pavyzdžiui, Plungės r. savivaldybėje, kuri, kaip minėta, užėmė 8 vietą tarp 54 mažųjų šalies savivaldybių, valdymo (išlaikymo) išlaidų dalis buvo viena mažiausių (6,1 proc. nuo visų išlaidų, palyginti su 7,4 proc. vidurkiu). Efektyvus valdymas prisidėjo prie gero „Biudžeto“ srities įvertinimo. Biudžeto skola kaimyninėje savivaldybėje lėtai, bet mažėja, o atvirais būdais atliekamų (skelbiamų) viešųjų pirkimų dalis pagal vertę yra bene didžiausia – 99,8 proc.
LLRI nuomone, viešųjų pirkimų skelbimas Telšių r. savivaldybėje vykdant kelių priežiūros funkciją pakeltų balą ir „Transporto“ srityje. Antai šioje srityje Rietavo savivaldybė pelnė aukščiausią galimą įvertinimą. Visiems maršrutams rietaviškiai skelbė viešuosius konkursus, visais maršrutais vyko privatūs vežėjai.
LLRI tyrime nurodoma, jog „Investicijų ir plėtros“ srities vertinimas Telšių r. savivaldybėje taip pat galėtų būti geresnis – itin mažos materialinės ir tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, menkas ekonomikos aktyvumas, internetinės svetainės nepritaikymas investuotojams labiausiai lėmė prastą įvertinimą.
Indeksas matuoja ekonominę laisvę Lietuvos savivaldybėse
Sudarant savivaldybių indeksą buvo siekiama aprėpti pagrindines veiklos kryptis, kuriančias ekonominę laisvę bei formuojančias bendrą laisvės supratimą. Pirma, matuojama, kaip savivaldybė veikia gyventojo atžvilgiu. Vertinama, ar sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams (tai savo ruožtu užtikrina žemesnes kainas vartotojams).
Taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis, kuriose vertinamos savivaldybės sudaromos sąlygos privačiam sektoriui bei konkurencijai. Antra, indekse vertinamas savivaldybės indėlis kuriant palankią aplinką investuotojams ir verslo plėtrai. Esą savivaldybės turėtų stengtis užtikrinti kuo geresnę mokestinę aplinką, panaikinti barjerus, trukdančius naujoms įmonėms žengti į rinką, bei suteikti visą aktualią informaciją. Trečia, į vertinimą įtraukiamas ir savivaldybės gebėjimas tinkamai organizuoti savo veiklą – administravimas. Šioje veiklos vertinimo srityje ypatingai dėmesys skiriamas efektyviam turto valdymui bei veiklos skaidrumui.
Aukščiausiais balais LLRI tyrime vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.
Kitaip tariant, indeksas matuoja ekonominę laisvę Lietuvos savivaldybėse, kur atsispindi svarbiausi gyvenimo kokybę lemiantys veiksniai. Lietuvos savivaldybių indekso rezultatai parodė, jog tos savivaldybės, kurios pasižymi aukštesniu įvertinimu, yra geriau ekonomiškai išsivysčiusios. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, jog ekonominę laisvę didinantys sprendimai padeda pasiekti aukštesnę gyvenimo kokybę.
Parengta pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.