
Per 2021 metus ugniagesiai gelbėtojai Telšių rajono savivaldybėje užgesino 126 gaisrus. Jų skaičius, lyginant su 2020 metais (132 gaisrai), šiek tiek sumažėjo. Žuvusiųjų gaisruose statistika liūdnesnė: apsinuodiję smalkėmis pernai žuvo trys mūsų rajono gyventojai, o užpernai – du.
Monika GIRDVAINĖ
Dominuoja gaisrai namuose
Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) duomenimis, 2021 metais daugiausiai gaisrų, 55, kilo gyvenamosios paskirties pastatuose. Palyginus su ankstesniais metais, tokių gaisrų sumažėjo 12,7 proc. Ugniagesiams gelbėtojams 2021-aisiais 25 kartus teko gesinti gaisrus, kilusius pagalbinio ūkio pastatuose. 2020-aisiais tokių gaisrų buvo 20. Fiksuojama, kad pernai sumažėjo (nuo 10 iki 5) gaisrų transporto priemonėse.
2021 metais kituose objektuose kilo 24 gaisrai, o atvirose teritorijose ugnis malšinta 17 kartų.
Pastaruosius ketverius metus gaisrų statistikos kreivė eina mažėjančia linkme: 2018 m. mūsų rajone kilo 173 gaisrai, 2019 m. – 161, 2020 m. – 132, o 2021 m. – 126.
Pernai dešimčiai tūkstančių Telšių rajono gyventojų teko 32,6 gaisro.
„Gaisrų praėjusiais metais buvo mažiau, bet žuvusiųjų juose neišvengta. Didelio masto gaisrų, kuriuose reikėtų didesnių pajėgų ir žmogiškųjų išteklių, neturėjome.
Galime sakyti, kad prevencijos akcijos irgi duoda rezultatų – pernai aplankyta daugiau kaip du tūkstančiai būstų. Kartais, atrodytų, elementarūs patarimai žmonėms turi įtakos mažinant bendrą gaisrų skaičių. Kaip ir anksčiau, dalijami dūmų detektoriai“, – apie prevencinį darbą kalbėjo Telšių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Raimundas Šakinis.
Gaisrų priežastys – įvairios
Pernai daugiausiai, 40, gaisrų kilo Telšių mieste, po 12 – Varnių, Luokės, Ryškėnų seniūnijose, po 10 – Tryškių ir Gadūnavo seniūnijose. Kiek mažiau gaisrų (9) gesinta Upynos seniūnijoje, 8 – Viešvėnų, 7 – Degaičių. Mažiausiai gaisrų, po tris, 2021-aisiais Telšių priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos gesino Žarėnų ir Nevarėnų seniūnijose.
Telšių PGT statistika skelbia, kad dažniausia Telšių rajone kilusių gaisrų priežastis – krosnių, židinių, dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai. Dėl šios priežasties kilo 31,7 proc. gaisrų. Nemažai gaisrų fiksuota dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų (16,7 proc.), neatsargaus žmonių elgesio (15,9 proc.) ir dėl pašalinio ugnies šaltinio (18,3 proc.). Rečiau pasitaikiusios gaisrų kilimo priežastys – neatsargus rūkymas, krosnių dūmtraukių gedimai, transporto priemonių elektros instaliacijos ar degalų sistemos gedimai, tyčinė žmonių veikla, žolės, ražienų deginimas, dujų, benzininių prietaisų gedimai, savaiminis medžiagų užsidegimas ir kt.
Visi žuvusieji – neblaivūs vyrai
Praėjusiais metais gaisruose neišvengta ir skaudžių nelaimių – mūsų rajone žuvo trys asmenys.
Pirmasis žmogaus gyvybę nusinešęs gaisras kilo 2021-ųjų vasario 20-ąją Luokės seniūnijos Viekšnalių kaimo Ežero gatvėje. Žuvo 1969 m. gimęs vyras, įtrauktas į socialinės rizikos šeimų sąrašus. Nukentėjusysis rastas gyvenamojo namo kambaryje ant grindų. Nustatyta, kad mirtis ištiko dėl ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu – mirusiojo kraujyje buvo 43,8 proc. karboksihemoglobino. Ant vyro kūno sužalojimų neaptikta.
Nelaimės dieną namuose buvo girtaujama – žuvusiojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,94 proc. (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinkanti sunkų girtumo laipsnį.
Labiausiai tikėtina šio gaisro kilimo priežastis – padegimas (tyčinė žmogaus veika). Gaisro metu apdegė sofa-lova, drabužiai, patalynė, aprūko kambario sienos, lubos.
Praėjusių metų balandžio 17-ąją Viešvėnų seniūnijos Rūdupių kaimo Mildagės gatvėje kilęs gaisras nusinešė 1962 m. gimusio vyro gyvybę. Žuvusysis aptiktas ant grindų gyvenamojo namo kambaryje. Pagal ekspertų išvadas mirtis ištiko dėl ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu – mirusiojo kraujyje rasta 67,3 proc. karboksihemoglobino. Ant mirusiojo kūno smurto žymių nepastebėta. Žuvusiojo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,47 proc. (promilės) etilo alkoholio, gyvam asmeniui atitinkanti sunkų girtumo laipsnį.
Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus rūkymas. Gaisro metu nudegė namo stogas, apdegė namo vidus, vandeniu sulietos visos patalpos.
Po spalio 4-ąją Luokės miestelyje, Varnių gatvėje, esančiame name kilusio gaisro perkasinėjant nuodėgulius rastas žmogaus kūnas sukėlė daug neaiškumų. Manyta, kad kilus gaisrui sodyboje savininkų ir kitų asmenų nebuvo, tad tik atlikus tyrimą paaiškėjo, kad aptiktas dingusio 31-erių luokiškio kūnas. Nustatyta, kad vyras mirė nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu – jo kraujyje buvo 75,9 proc. karboksihemoglobino. Ant žuvusiojo kūno priešmirtinių sužalojimų nenustatyta, kūnas apdegė po mirties. Kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija l,59 proc. etilo alkoholio. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis.
Dažnai teikia pagalbą
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams gelbėtojams dažnai tenka padėti medikams išnešti sunkiasvorius gyventojus, atrakinti duris, gelbėti gyvūnus, nuvalyti kelio dangą po eismo įvykių, atlikti gelbėjimo darbus vandenyje ar ant ledo ir teikti kitokią pagalbą. Pernai telšiškiai ugniagesiai dėl gelbėjimo darbų kviesti 219 kartų.
„Tokie iškvietimai priklauso nuo laikotarpio, orų sąlygų. Pavyzdžiui, per praėjusį savaitgalį, esant itin stipriam vėjui, daug kartų buvo šalinami ant važiuojamosios kelio dalies užvirtę medžiai“, – sakė R. Šakinis.
Viršininkas paminėjo įsimintinesnį gelbėjimo darbą praėjusių metų gruodį – Tryškių seniūnijos Levenčių kaime iš Ubiškės tvenkinio trauktos įlūžusios stirnos. Toli nuo kranto įlūžę ir nugaišę gyvūnai buvo pastebėti tik praėjus kelioms dienoms po nelaimės, tad ugniagesiams teko nemažai paplušėti, kad juos ištrauktų.