Baltijos kelias – 650 km ilgio dvimilijoninė susikibusių žmonių grandinė, 1989 m. rugpjūčio 23 d. sustojusi sujungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną, nutiesusi laisvės kelią ir parodžiusi nenugalimą laisvės troškimą, apsisprendimą bei vieningumą.
Rugpjūčio 23 d. telšiškiai Baltijos kelio 23-iąsias ir Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, 73-iąsias metines minėjo gamtos apsuptyje, skambant gyvai, jaunimo atliekamai muzikai.
Ketvirtadienio pavakarę Masčio ežero pakrantėje skambančios dainos apie Lietuvą bei kitas Baltijos šalis ir plevėsuojančios visų trijų valstybių vėliavos ragino kraštiečius susiburti ir kartu paminėti reikšmingą šventę šalies istorijoje.
Mintimis apie laisvės kovotojų, stalinizmo ir nacizmo aukas, tautiečių laisvės troškimą bei Baltijos šalių vieningumą dalijosi Telšių kultūros centro režisierė Alina Mišeikytė ir Telšių rajono mokinių parlamento narys, Žemaitės gimnazijos prezidentas Martinas Baltuonis.
Šiais metais renginio organizatoriai panoro užtvirtinti šalies istorijos ir tradicijų tęstinumą, todėl Baltijos kelio dienos minėjime buvo galima išvysti ne vieną jauną veidą, neabejingą valstybės įvykiams.
Muzikos kalba apie tautos nepriklausomybės siekimą ir laisvės jausmą kalbėjo Telšių jaunimo muzikos grupė „The light band“. Ji, atlikdama paskutinį savo koncertinį numerį – a. a. maestro Vytauto Kernagio dainą „Mūsų dienos kaip šventė“ – paragino susirinkusiuosius pakilti nuo suolų ir susikibus rankomis, kaip anuomet, kartu dainuoti, įrodyti telšiškių vienybę ir pagerbti kovojusiuosius už Baltijos šalių nepriklausomybę.
Renginio organizatoriai nuogąstavo, jog valstybinės šventės minėjime taip ir neteko išvysti nė vieno rajono valdžios atstovo, politiko ar kandidato į LR Seimą. Susidaro nuomonė, jog šis svarbus tautos įvykis reikšmingas tik kultūros darbuotojams ir miesto gyventojams.