Telšių rajono savivaldybės meras V. Ramšas: Dirbame tam, kad kiekvienas išdidžiai galėtų pasakyti – aš telšiškis

Savaitraštis „Veidas“ paskelbė 2010 m. savivaldybių reitingą. Telšių rajono savivaldybei atiteko gana aukšta – šešiolikta – vieta.
Lyginant 2008-ųjų metų reitingus su 2009-ųjų, Telšių rajono savivaldybė šoktelėjo net 32 laipteliais aukštyn! Gyvename vienoje iš didžiausią pažangą padariusių savivaldybių.
Teigiami pokyčiai įvyko Telšių rajonui vadovaujant merui Valdemarui Ramšui, Tarybai, kurios daugumą sudaro partijos Tvarka ir teisingumas nariai. Kas padaryta, kad iš Savivaldybių reitingo galo Telšiai pakilo į savivaldybių, kuriose geriausia gyvenimo kokybė, dvidešimtuką?
„Telšių ŽINIOS“ kalbasi su Telšių rajono savivaldybės meru: apie jo veiklą, Tarybos darbą, apie tai, kad telšiškiai – darbštūs ir pagarbos verti žmonės… Išgirstame, kad viskas daroma dėl miesto ir kaimo gyventojų gerovės.
Konstruktyvus Tarybos darbas
Telšių rajono savivaldybės meras, susipažinęs su savivaldybių reitingu, kukliai ištaria: „Nei meras, nei Taryba nedirba dėl reitingų. Dirbame Telšių žmonėms. Dirbame tam, kad kiekvienas išdidžiai galėtų sakyti, jog yra telšiškis, kad išvažiavęs jaunuolis po studijų norėtų grįžti į Telšius.“
V. Ramšo teigimu, malonu žinoti, kad pagal daugelį kriterijų Telšių rajono savivaldybė atsidūrė šešioliktoje vietoje. Tačiau nuopelnų meras nepuola prisiimti sau – teigia, kad prie įdirbio ženkliai prisideda Taryba, administracijos darbuotojai.
„Labiausiai džiaugiuosi tuo, kad Taryba, kurios kadencija jau baigiasi, dirba konstruktyviai. Posėdžiuose dauguma klausimų sprendžiama dalykiškai, atsakingai, be ginčių, rietenų, nereikalingų politikavimų, noro pasirodyti. Žinoma, ginčytis ir diskutuoti reikia, tačiau tik tiek, kiek reikalinga reikalams spręsti. Išsiginčijame, sulaužome ietis, kaip ir priklauso, komitetuose“, – pasakoja V. Ramšas.
Saugiau gyventi
Savaitraščio „Veidas“ duomenimis, Telšių rajono savivaldybėje 100 tūkst. gyventojų tenka 863,8 nusikaltimų.
V. Ramšo teigimu, vienas iš veiksnių, dėl kurių Savivaldybėje tapo saugiau gyventi – tai įrengtos vaizdo kameros. Prie saugesnio gyvenimo prisideda ir policijos rėmėjai – meras pasidžiaugė jų bei įvairių bendruomenių darbu ir pastangomis.
Pasak mero, mūsų mieste ir rajone saugiau tapo gyventi ir dėl kokybiško beveik prieš dvejus metus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininku tapusio Alfonso Motuzo vadovavimo.
„Džiaugiamės, kad bet kuriuo klausimu galime glaudžiai bendradarbiauti su policija. Dirbti atėjus A. Motuzui, pokyčiai tapo ženklūs. Šio asmens vadovavimas duoda saugumo, rimtumo. Pažiūrėkime, jau vien tai, kad rugsėjį prie mokyklų budi policijos pareigūnai, gerina miesto įvaizdį“, – mano pašnekovas.
Sumažėjo vietų stygius darželiuose
Telšių rajono savivaldybę į aukštesnes pozicijas pakėlė ir tai, kad paskutiniais metais buvo skiriamas nemažas dėmesys ikimokykliniam ugdymui: per trejus metus įsteigtos 6 vaikų grupės.
2007 m. bendrojo lavinimo įstaigų statinių rekonstrukcijai skirta 2,5 mln. Lt, ikimokyklinių įstaigų – 203,2 tūkst. Lt.
2008 m. buvo skirta ir atlikta darbų už 5,9 mln. Lt: 3 ikimokyklinio ugdymo įstaigoms skirta 1,8 mln. Lt, mokykloms – 4,1 mln. Lt.
2009 m. buvo gerinama mokyklų materialinė bazė, renovuojamos švietimo įstaigos. Miesto ir rajono švietimo sistemai modernizuoti skirta 3,9 mln. Lt (3 ikimokyklinio ugdymo įstaigoms – 300 tūkst. Lt, mokykloms – 3,6 mln. Lt).
Rezultatai ženklūs: anksčiau ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūkdavo apie 300 vietų, dabar – apie 200. Tačiau ir pastarasis skaičius, mero teigimu, gana sąlyginis, nes tėvai vaikus į eilę užrašo tik susilaukę atžalos. Per tą laiką, kol vaikas užauga ir gali būti vedamas į darželį, šeimoje dažnai įvyksta pokyčių. Tarkime, tėvai persigalvoja ir vaiko į darželį nebeveda.
Telšių rajono savivaldybės meras džiaugiasi, kad šiuo metu tvarkomi vaikų darželiai: „Mastis“ ir „Berželis“, šių metų pabaigoje apie 20 vaikų atžingsniuos į Luokėje kapitaliai atnaujinamą darželį.
„Žinoma, visada norisi daug ir iš karto: kad visos mokyklos būtų renovuojamos iškart. Bet, atsižvelgiant į kelerių metų laikotarpį, pokyčiai matomi bet kurioje mokykloje. Mažai mokyklų, kuriose niekas nebūtų padaryta: vienur sutvarkytas stogas, kitur – langai, korpusas, komunikacijos ar kt.“, – pastebėjo meras.
Kultūrinė pusė
Telšių rajoną valdant V. Ramšui, nuošaly neliko ir kultūrinė gyvenimo pusė – miesto ir kaimo vietovėse organizuojami įvairūs renginiai. 2009 m. kultūros įstaigų pastatams rekonstruoti ir remontuoti skirta 3,9 mln. Lt.
2008 m. kultūros įstaigoms, objektams rekonstruoti ir remontuoti skirta 7,4 mln. Lt. Atlikti Žemaitijos kaimo muziejaus komplekso pastatų stogo remonto (79,3 tūkst. Lt), Telšių kultūros centro Žarėnų filialo patalpų remonto (214 tūkst. Lt), Tryškių seniūnijos kultūros centro pastato rekonstravimo (727 tūkst. Lt), K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos: Kaunatavos, Nevarėnų, Ryškėnų, Tryškių filialų patalpų remonto (131 tūkst. Lt), M. Valančiaus namo rekonstravimo (150 tūkst. Lt) ir kt. darbai.
Skirta lėšų Žemaitės teatro, kultūros centro ir K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos rekonstrukcijai – 5,9 mln. Lt.
2007 m. skirta 352 tūkst. Lt. Nevarėnų kultūros centro elektros instaliacijai pakeisti ir buitinių nuotekų tinklų avarinei būklei likviduoti – 49 993 Lt, Telšių kultūros centro Kirklių ir Kaunatavos, Žarėnų, Degaičių filialų remonto darbams skirta 250 tūkst. Lt, K. Praniauskaitės viešosios bibliotekos filialų seniūnijose remonto darbams – 52 tūkst. Lt.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi muziejumi „Alka“, Žemaitės dramos teatru – ne kiekvienas, net ir didesnis miestas, turi tokius kultūros objektus. Žinoma, tai papildomos išlaidos. Bet ir papildomos galimybės. Reikia ugdyti jaunimą, didinti miesto patrauklumą. Džiugu, kad Ryškėnų kultūros centras gavo geriausio kultūros centro apdovanojimą, prieš keletą metų tokį buvo gavę Nevarėnai. Esame truputį nuskriausti, kad neturime kultūros centro. Bet dedame visas pastangas, kad jį, atnaujintą, turėtume kuo greičiau“, – teigia V. Ramšas.
Naudojasi ES parama
Miestas ir kaimo vietovės sparčiai gražėja dėl ES paramos. 2009 m. pasirašytos 9 projektų finansavimo sutartys, pateikta 17 paraiškų finansinei paramai gauti ir 27 projektiniai pasiūlymai Telšių apskrities viršininko administracijai.
Per 2008–2010 m. pateiktos 35 projektų paraiškos, kurių vertė – 69,2 mln. Lt. Pasirašytos 22 finansavimo bei administravimo sutartys, kurių vertė – 39,2 mln. Lt.
2011–2013 m. rengiama 16 projektų, kurių vertė – 37,1 mln. Lt.
„Iš ES lėšų gerinama gyvenimo kokybė mieste ir rajone: inžinerinių tinklų, vandens kokybė, nuotekų, lietaus kanalizavimas ir kt. Vykdant projektus atsiranda darbo įmonėms, sukuriamos darbo vietos“, – galimybe naudotis ES parama džiaugėsi V. Ramšas.
Nedarbas ir migracija
Sprendžiamos šiandieną labai aktualios problemos: nedarbas ir emigracija. „Visi mūsų veiksmai nukreipti į tai, kad žmonės norėtų likti Tėvynėje, o išvažiavę norėtų grįžti. Siekiame, kad grįžę iš užsienio ir užsidirbę, lizdą suktų ir gyvenimo židinį kūrentų Telšiuose“, – sako pašnekovas.
Meras apgailestavo, jog valstybė nieko nedaro, kad stabdytų gyventojų migraciją. „Žiūrint iš kitos pusės, prieš porą dešimtmečių mes kovojome už laisvę rinktis. Taigi sprendimas – emigruoti ar ne – viena iš laisvės formų. Tačiau, kaip bebūtų, mes, Savivalda, stengiamės, kad tautiečiai norėtų grįžti į Tėvynę“, – tikina V. Ramšas.
Nedarbo rodiklis Telšių rajono savivaldybėje gana didelis. Siekiant jį mažinti, 2009 m. viešųjų darbų programai skirta 563,1 tūkst. Lt.
„Viešųjų darbų programos vykdomos kasmet. Per sezoną įdarbinama keli šimtai žmonių iš Darbo biržos. Žinoma, tai nėra išsigelbėjimas, bet nors kažkiek bedarbių gauna pragyvenimo šaltinį“, – sakė meras.
Finansuoja jaunus medikus
Panaikinus Telšių apskrities viršininko administraciją, Savivaldybės žinioje liko Telšių regioninė ligoninė. „Labai džiaugiamės, kad perėmėme ne bet kokią ligoninę, o turinčią regioninį statusą. Mūsų ligoninė labai stipri, dalyvauja europiniuose projektuose, atnaujinami skyriai, perkami įrenginiai. Tai padeda priimti didesnį kiekį ligonių, o kuo daugiau jų aptarnaujama, tuo įmokos didesnės į ligonių kasas“, – sako meras.
Stengiamasi nors kiek sušvelninti jaunų medikų stygių. Todėl jau treti metai Savivaldybė vykdo jaunų specialistų finansavimo programą. 2009 m. buvo pasirašytos sutartys su trimis būsimais gydytojais, pareiškusiais norą po studijų dirbti Telšių rajono sveikatos priežiūros sistemoje.
Vykdomi visuomenės ir aplinkos sveikatinimo projektai (110 tūkst. Lt), iš ES Struktūrinių fondų gauta parama Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui modernizuoti ir paslaugų kokybei gerinti (2,3 mln. Lt), atlikta Varnių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro modernizacija.
Giria gyventojus
Per praėjusius keletą metų Telšių miestas ir rajonas neabejotinai pasikeitė – pagražėjo. Vien kelių priežiūros darbams 2007–2009 m. panaudota daugiau nei 8,3 mln. Lt. Iš šių pinigų rekonstruotos miesto ir rajono gatvės, keliai, atliktas gatvių ženklinimas, pastatyti kelio ženklai ir kt.
Tai, kad miestas ir kaimo vietovės gražėja, pastebi ir mūsų Telšių rajono savivaldybės meras. Jis ne tik džiaugiasi pokyčiais, bet ir giria gyventojus, kurie savo darbu prisideda prie rajono įvaizdžio kūrimo. „Nors dabar gyvenimas nėra lengvas, žmonės skiria didžiulį dėmesį aplinkai tvarkyti. Pažiūrėkime, kaip gražiai išpuoselėtos sodybos vasarą, kaip nuostabiai išpuošiami namai per didžiąsias metų šventes! Prieš dešimt metų galėjome tik pasvajoti, o dabar tai tapę realybe“, – liaupsių gyventojams negailėjo V. Ramšas.