Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras – pavyzdinės poliklinikos link

Prieš šešerius metus, sausio 24 dieną, gydytojas akušeris ginekologas Antanas Gudauskas pradėjo vadovauti Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui (toliau – Centras). „Pirmiausia pasakiau kolektyvui, kad atėjau čia dirbti ir man reikalinga komanda. Kas nori – dirbsim taip, kad įstaigos uždirbami pinigai būtų naudojami tvarkingai ir paskirstomi teisingai pagal kiekvieno darbą“, – prisimena A. Gudauskas.
Nauja komanda neprarado nė vieno paciento
Komandą vadovas kūrė iš to paties personalo: „Man visi žmonės yra geri. Nėra prastų darbuotojų – yra blogas vadovas“, – tai Centro vadovo kredo. Liko visi, kurie norėjo dirbti: „Nė vieno nelaikėme, nė vieno nevarėme. Kas išėjo, išėjo su pirmąja banga. Su kita banga medikai, paragavę privataus vadovavimo duonos, sugrįžo į anksčiau paliktą įstaigą.“
Dabar Centre baigia nusistovėti administravimo struktūra ir ūkinio personalo skaičius, tačiau kai kam visuomet atrodo, kad administracijoje yra per daug žmonių. Jei anksčiau čia dirbo 21 darbuotojas, tai šiuo metu dirba 11, ir nė vieno nereikalingo. Centre darbuojasi 7 šeimos gydytojai, 1 terapeutas ir 2 pediatrai, 1 chirurgas, 1 echoskopuotojas, 1 radiologas, 2 akušeriai ginekologai ir 7 odontologai. Tokia komanda aptarnauja daugiau nei 16 tūkst. gyventojų.
Greitosios medicinos pagalbos skyriuje, kuris priklauso Centrui, dabar dirba 4 brigados, viena gydytojo brigada – anksčiau jų buvo kelis kartus daugiau. Dabar ne visada budi gydytojo brigada, dažniausiai budi greitosios medicinos pagalbos slaugytojo brigada.
Prieš pradėdamas vadovauti Centrui, A. Gudauskas pats dirbo Greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Jis ir tvirtai laikosi savo: „Šiandien ši struktūra gali verstis visai be gydytojų, nes mūsų įstaigoje visi slaugytojai ir vairuotojai paruošti pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir sugeba teikti būtinąją medicinos pagalbą, tačiau būtų gerai, kad į iškvietimą važiuotų du slaugytojai ir vairuotojas, nes dažnai pritrūksta „rankų“. Tačiau mažas finansavimas neleidžia tokios prabangos.“
Nauji paslaugų įkainiai per krizę nuskriaudė ir Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą, prie kurio prisirašę daugiau nei 16 tūkst. gyventojų. Laimei, centre gydosi daugiau nei trečdalis rajono vaikų, kurių prisirašymas kompensavo dalį centro nuostolių. Buvę pediatrai persikvalifikavo į šeimos gydytojus ir liko dirbti. Centre pradėjo dirbti dar du jauni šeimos gydytojai, vyras ir žmona Violeta ir Andrius Šilinskai. Nuo 2010 m. rudens dirba jaunas gydytojas odontologas Audrius Mirinavičius. Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos centre pradėjo dirbti mokslus baigusi kineziterapeutė Irma Vagnoriūtė. Sugrįžo pas mus gydytoja Viktorija Sutkuvienė. Dabar gydytojai aptarnauja daugiau nei po 2 000 gyventojų, tad pasiekti, kad nebūtų eilių – sudėtinga.
Į Centrą sugrįžo ir gydytojai, paragavę privačios įstaigos teikiamų privalumų. Su jais grįžo ir jų pacientai, ir per trumpą laikotarpį prisirašė daugiau nei 8 000 gyventojų.
„Kviečiame žmones, norinčius gydytis Centre – pas mus nėra priemokų už įvairias procedūras, paketus, nevaržomas laboratorinių tyrimų skaičius, nėra eilių ultragarso tyrimui“, – sąžiningai pripažįsta A. Gudauskas.
„Nėra geresnio darbo nei dirbti valstybinėje įstaigoje – patikėkit manimi. Privatininkas niekada nesuteiks darbuotojui tiek garantijų, kiek jų duoda valstybinė įstaiga. Aišku, valstybė, skatindama privačią iniciatyvą, nusikrato rūpesčių, bet žmonėms privatininkas niekada nebus geriausias pasirinkimas. Negali valstybė visos naštos, spręsdama sveikatos problemas, sukrauti ant žmonių galvų. Tai galiu teigti iš savo karčios patirties. Aš esu už privačią iniciatyvą ir privačias investicijas, bet tokias, kurios duoda naudos pacientui, darbuotojui ir visuomenei“, – teigia Centro vyr. gydytojas. Jo įsitikinimu, bent viena gydymo įstaiga rajone turi išlikti valstybinė, ir ji turi būti geriausiai aprūpinta ir aparatūra, ir patalpomis, ir specialistais.
Beje, gyd. A. Gudauskas vienas iš pirmųjų Telšiuose turėjo savo privatų ginekologijos kabinetą ir gerai žino privačios įstaigos veiklos privalumus ir trūkumus.
„Visur pasaulyje, kurio daug mačiau, žmonės nori dirbti ir gydytis valstybinėse įstaigose, kur yra garantijos, kur geriausia ir naujausia įranga, kur dirba geriausi specialistai (ir jie geriausiai apmokami), kur vyksta jaunų medikų mokymas ir tobulinimasis. Aš netikiu, kad valdišką iniciatyvą Lietuvoje privatininkai taip užblokuos kaip Amerikoje, – įsitikinęs A. Gudauskas, – kur dešimt milijonų gyventojų neturi jokios medicinos pagalbos. Lietuvoje privatininkai reikalauja tokių pačių sąlygų, kaip ir valstybinei įstaigai, tokių pačių investicijų iš valstybės. Sąlygos seniai jau ne viešųjų įstaigų naudai. Bet kuri įstaiga, gaunanti finansavimą iš Ligonių kasų, turėtų laikytis visų įstatymų, vienodai tenkinti gyventojų viešąjį interesą, ir neturėtų būti imamos priemokos, nes finansavimą gauna iš valstybės per Ligonių kasas tokį, kaip ir viešoji įstaiga. Privatus verslas gali imti priemokas ir tai pacientai toleruoja, o viešasis – ne, ir pacientai nepatenkinti. Tai kaip turi išgyventi viešosios įstaigos? Privatus kapitalas turi ateiti ir sukurti geresnes paslaugų teikimo sąlygas, kokybę ir prieinamumą. Tegul privati asmens sveikatos priežiūros įstaiga pateikia, kiek savo lėšų, ne iš valstybės gautų, ne iš Ligonių kasų, o savo kapitalo investavo, kad gerėtų paslaugų kokybė, prieinamumas ir darbuotojų sąlygos. Kiek skiriasi darbuotojų darbo sąlygos ir darbo užmokestis nuo valstybinės įstaigos? Tuomet galėsime palyginti. Kokį pelną pasiima privačios įstaigos savininkas, privačiose įstaigose dirbantys medikai nesidomi. O reikėtų pasidomėti? Kai visų „valdiškų“ įstaigų darbo užmokesčiai skelbiami, privačių yra tabu. Pinigai gaunami iš tų pačių ligonių kasų. Kodėl?“
Šimtadienio ąžuoliukas prigijo
Pirma, kas vadovui krito į akį, tai buvo darbuotojų administracijos baimė. A. Gudauskas visuomet dalyvavo politikoje, tris kadencijas buvo Telšių rajono savivaldybės tarybos nariu, taigi išlendantis iš aplinkos. Kai kas tokių asmenybių nemyli. Kitaip atrodo pačiam vyr. gydytojui. Jo manymu, kuo pavaldinys aktyvesnis, tuo vertingesnis. Dabar A. Gudauskas jaučia, kad darbuotojai laisvai ir nebijodami gali išsakyti savo nuomonę. Kad baimė atslūgo, jis pastebėjo jau po pirmojo pusmečio: praėjus šv. Valentino dienai, buvo smagiai paminėtas vadovavimo šimtadienis – vadovui pasodintas ąžuoliukas. Tokia darbuotojų iniciatyva, esą sujaudino iki ašarų.
Buvo paminėtos ir vyr. gydytojo vadovavimo metinės. Atsirado tradicija per šv. Valentino dieną supažindinti kolektyvą su metine Centro ataskaita: kiekvienas vedėjas atsiskaito už savo padalinį, o paskui – švenčia.
Pirmais metais etnografinis ansamblis mokė šokti užmirštas polkas ir fokstrotus. Kitais metais patys su etnografiniu ansambliu surengė programą. Centre tampa įprasta sveikinti visus jubiliatus. Visi Centro darbuotojai gimtadienio proga sveikinami tinklalapyje. Čia galima rasti ir pagerbtus darbuotojus pagal darbo stažą įstaigoje. Jubiliejaus proga darbuotojai pagerbiami ir vyr. gydytojo raštais.
A. Gudausko iniciatyva įstaiga kompiuterizuota. Visi gydytojai darbo vietose turi kompiuterius. Administracija taip pat. Šiuo metu gauta Europos Sąjungos parama toliau kompiuterizuoti ir gerinti programas, prisijungti prie e. medicinos sistemos.
Greitosios medicinos pagalbos skyriuje įdiegta kompiuterinė iškvietimų registracija. Čia matomi skambinančių asmenų telefonų numeriai ir įrašomi pokalbiai. Palengvėjo dispečerių darbas. Visose greitosios medicinos pagalbos automobiliuose įrengta palydovinė automobilių sekimo įranga. Tai leidžia matyti, kur ir kuri mašina yra ir kaip geriau ir greičiau pasiekti pacientą, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba.
Centras gerina darbo sąlygas
Gydytojų atlyginimų vidurkis praėjusių metų pabaigoje Centre buvo 4324 Lt, bet tie šeimos gydytojai, kurie aptarnauja daugiausiai gyventojų, uždirba gerokai daugiau. Centro slaugytojų darbo užmokesčio vidurkis vidutiniškai siekia 2197 litus, o dirbančių su šeimos gydytojais yra gerokai didesni. Papildomai Centras užsidirba atlikdamas profilaktinius tikrinimus ar teikdamas paslaugas kitoms įstaigoms – fluorografijos, ultragarso tyrimus, mokamas paslaugas, patvirtintas Savivaldybės tarybos, pervežimus specialios paskirties automobiliais.
Centras pertvarkė savo ūkį: „Sudėjome kontrolinius vandens ir elektros skaitiklius, tad mokame gerokai mažiau, nei anksčiau. Kūrename pigiausiu kuru – durpių briketais, ir nešąlame“, – pasakoja vyr. gydytojas.
Atnaujintas greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobilių parkas. Visos mašinos naujos, aprūpintos naujausia įranga. Savo lėšomis įsigijome tris naujus automobilius.
Sveikatos apsaugos ministerija skyrė dar du naujus GMP automobilius. Dar šiais metais planuojame pirkti naują automobilį, kuris kainuos 190 tūkst. litų.
Centras atsisakė rūbinės. Įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Centro darbuotojai džiaugiasi Europos Sąjungos struktūrinių fondų pagalba; Savivaldybė padengė visas projektavimo išlaidas ir prisidėjo įgyvendinat projektą. Paramos suma siekia 2 459 055,07 Lt.
Telšių poliklinikoje atliktas remontas už 500 tūkst. Lt, Tryškių ambulatorijoje – už 138 tūkst. Lt, Žarėnų ambulatorijoje – už 81 tūkst. Lt, Nevarėnų ambulatorijoje – už 137 tūkst. Lt, Kaunatavos medicinos punkte (MP) – už 56 tūkst. Lt, Lieplaukės MP – už 90 tūkst. Lt, Vembūtų MP – už 45 tūkst. Lt, Degaičių MP – už 73 tūkst. Lt, Ryškėnų MP perkeltas į seniūnijos patalpas ir atliktas remontas už 52 tūkst. Lt.
Visiems šeimos gydytojų kabinetams nupirkti kompiuteriai, o ambulatorijoms – net po du kompiuterius gyventojų registracijai ir paslaugų apskaitai, nauji baldai, medicinos įranga. Iš pagrindų pasikeitė Odontologijos skyriaus patalpos – kiekviename kabinete įrengta oro kondicionavimo sistema, yra dušas, rentgeno kabinetas, poilsio kambarys, registratūra, panaikintos koridoriaus pertvaros, daugiau šviesos.
Ambulatorijose naujai įrengti odontologijos ir šeimos gydytojo kabinetai. Visiems remontuojamiems medicinos punktams nupirkti nauji baldai ir medicinos įranga. Nerimdaičių ir Gedrimų medicinos punktams nupirkti nauji baldai ir medicinos įranga.
Be to, įsigyti keturi lengvieji automobiliai. Automobiliai „Škoda Oktavia“ skirti ambulatorijoms. Vienas automobilis „Škoda Superb“ liko Telšiuose. „Po remonto ir pacientams, ir darbuotojams jaukiau ir maloniau ateiti į mūsų Centro įstaigas“, – sako vyr. gydytojas Antanas Gudauskas.
„Mums rūpi kiekvieno telšiškio, ypač gyvenančio kaime, sveikata. Darome ir darysime viską, kad gyventojai norėtų ateiti į mūsų Centrą. Jie čia ras kvalifikuotus gydytojus, kokybiškas paslaugas. Stengsimės, kad pacientas pas gydytoją patektų per kuo trumpesnį laiką“, – kalbėjo vyr. gydytojas.
Centre rūpinamasi ne tik pacientu, bet ir darbuotojų gerove. A. Gudauskui pradėjus vadovauti, įrengtas poilsio kambarys personalui. Sutvarkyta posėdžių salė. Čia yra televizorius ir visa, ko reikia darbuotojams trumpai pailsėti.
„Kas dirbs, jei darbuotojai sirgs?“ – klausia A. Gudauskas. Sunegalavęs darbuotojas čia turi teisę būti pavaduojamas, o per gimtadienį yra atleidžiamas nuo darbo. Apmokamos visos kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimosi išlaidos. Darbuotojai nevaržomai gali naudotis bendrais automobiliais – ne tik nuvykti pas ligonius, bet prireikus ir savo asmeniniais reikalais. „Man svarbu, kad darbuotojai jaustų, jog kiekvienas yra labai svarbus komandos narys“, – sako vyr. gydytojas.
Vadovo galvos skausmas – kaimo gyventojų aptarnavimas ir greitoji medicinos pagalba
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras išlaiko net 14 kaimo medicinos punktų bei 3 ambulatorijas. Blogiausia, kad kaimo punktams neskirta atskiro finansavimo – jų išlaikymas įskaičiuotas į bendrą šeimos gydytojo kainą.
Kaimo gyventojui aptarnauti dabar papildomai skiriama priemoka (42,96 Lt). Tačiau už kaimo gyventoją Centrui UAB „Telšių sveikata“ moka tik 1,7 proc. (9 Lt), UAB „Telšių šeimos klinika“ 3,3 proc. (17,16 Lt) nuo gaunamo priedo už kaimo gyventojus.
Vyr. gydytojo A. Gudausko skaičiavimais, jei už punkte prirašytą kaimo gyventoją privatininkai Centrui mokėtų bent 60 proc. (25,60 Lt) kaimo gyventojui skirtos sumos – kiek privalu mokėti ir pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos priimto sprendimo rekomendacijas, su kaimo punktais įstaigai nekiltų jokių finansinių problemų. Ir atlyginimai būtų neprasti, ir išlaikymas geras, ir remontui liktų. Privatūs gydytojai ar privačios gydymo įstaigos sumoka vos 5,0 proc. punktams išlaikyti reikalingos sumos, ir tai yra didžiausias vyr. gydytojo A. Gudausko galvos skausmas.
Kai kurie privatūs gydytojai, kaip Albertas Kojelė, Irena Miškinienė, Laima Marija Šilgalienė, iš viso Centrui nemoka, nors jų prirašyti gyventojai naudojasi punkto darbuotojų paslaugomis. Jie teigia, kad patys gydytojai ar slaugytojos nuvažiuos suleisti vaistus ir kad visas paslaugas kaimo gyventojams jie atliks patys.
Kai kuriuose kaimuose pas privačiai dirbančius gydytojus prisirašę daugiau nei 30 proc. gyventojų, tačiau jiems atėjus į Centrui priklausantį medicinos punktą, nevalia atsisakyti suleisti vaistų ar pan. „Negali skriausti pacientų dėl to, kad politikai ir administratoriai nesutaria, o mes, aptarnaudami kaimo gyventojus, „priversti“ uždirbti pinigus privatininkams. Privačią gydymo įstaigą pasirinkę kaimo gyventojai turėtų žinoti, kad jų įstaiga nesirūpina jiems teikiamų paslaugų prieinamumu ir kokybe ir kad įstaigai svarbu pasiimti pinigus, o darbą tegu dirba kiti, pavyzdžiui, medicinos punktų darbuotojai, kuriems privačios gydymo įstaigos už atliktas paslaugas nemoka nei cento.
Tad Centrui tenka rinktis: arba mokėti minimalius atlyginimus kaime dirbančioms slaugytojoms, kurios privatininkams dirba veltui, arba skriausti Centro šeimos gydytojus, uždirbančius pinigus, kai privačių įstaigų gydytojai gauna kaimui skirtus priedus nekokybiškai teikdami paslaugas. Ir viena, ir kita yra neteisinga.
Blogai, kad ir vietos politikai kartais nesidomi gydymo įstaigos problemomis. Apiręs greitosios medicinos pagalbos mūrinukas, yra avarinės būklės, anot vyr. gydytojo, ir yra tinkamas tik nugriauti. Nors Telšiai turi labai gražią gaisrinę, šalia kurios sočiai vietos greitosios medicinos pagalbos pastato statybai. „Aš daug metų kalbu Savivaldybės tarybos nariams, kad pastačius naują GMP pastatą šalia gaisrinės, šitos dvi tarnybos puikiai bendradarbiautų, bet jie manęs negirdi“, – sako vyr. gydytojas A. Gudauskas.
Jau dvejus metus kalbame apie GMP pastato kapitalinį remontą arba naujo pastato statybą toje pačioje vietoje, nes čia ruošiamas statybų detalusis planas. Viskas be atsako. Reikia pamatyti, kokiomis baisiomis sąlygomis dirba GMP darbuotojai. Artėja 2011 metų Savivaldos rinkimai. Medikų bendruomenei reikia susitelkti ir politikus vieną kartą priversti pažadus tesėti.
„Manau, kad išmokę žmones dirbti šiuolaikiškai ir suteikę šiuolaikiškas priemones turime galvoti apie darbuotojų sveikatą, darbo sąlygas, taip pat apie tai, kas ir kur dirbs ateityje“, – sako vyriausiasis gydytojas.
Centro vadovas – nerami siela
A. Gudauskas yra iš tų medikų, kurie nenusėdi vietoje: jam buvo įdomu ir moteris gydyti, ir greitosios medicinos pagalbos skyriuje dirbti, įgijo ir echoskopuotojo licenciją. Mokėsi aspirantūroje Maskvoje, atliko kruopštų mokslo darbą „Telšių rajono kaimo moterų ginekologinių susirgimų epidemiologija“. Darbas tęsiamas. Įdomu, kokie bus rezultatai praėjus dvidešimtmečiui.
A. Gudauskas vienas iš pirmųjų į rajoną parvežė ultragarsinio tyrimo įrangą, kurios jam reikėjo ginekologinių susirgimų atrankiniam tyrimui. Gydytojui teko Maskvoje mokytis operacinės ginekologinės laparoskopijos, o įgūdžius tobulinti Amerikoje, Las Vegaso ir Čikagos ginekologinėse klinikose.
Anuomet jis bendradarbiavo ir dabar bendrauja su švedų kolegomis pagal lytiškai plintančių ligų programas. Šia tema skaito pranešimus užsienyje. Tačiau pasiūlius tokią programą sukurti apskričiai, sulaukė nuostabos, o ne palaikymo.
Studijuodamas aspirantūroje gydytojas turėjo svajonę Telšiuose sukurti kompiuterizuotą pavyzdinę polikliniką. Dabar, atrodo, ši svajonė gali įsikūnyti. Juolab kad per vyriausiojo gydytojo A. Gudausko vadovavimo šimtadienį pasodintas ąžuoliukas ir šias dvi sunkias telšiškiams žiemas nenušalo.
A. Gudauskas stažavosi Amerikoje, Švedijoje. Du metus mokėsi tarptautinės biznio vadybos pagrindų ir įgijo vadybininko specialybę.
Atrodo, žinių pakaktų, tačiau nerami siela traukia mokytis. A. Gudauskas 2009 m. baigė studijas Kauno technologijos universiteto Viešojo administravimo katedroje ir įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį. „Žinių niekada nebūna per daug“, – sako Centro vadovas. Jis mokytis saktina ir Centro darbuotojus.
Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras 2009 m. pradėjo įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Pasvalio, Biržų ir Telšių pirminio lygio sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų bei vadovų kvalifikacijos, žinių bei gebėjimų lygio kėlimas, siekiant atitikti visuomenės poreikius“. Projektas remiamas, įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ VP1-1.1-SADM-06-K priemonę „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas viešajame sektoriuje“.
Įgyvendinat projektą, siekta plėtoti esamus ir tobulinti naujus Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro personalo gydytojų, slaugytojų, laborantų, vairuotojų, administracijos darbuotojų, techninio personalo profesinius, asmeninius ir socialinius įgūdžius įvairiose srityse.
„Mokymų įgyvendinimas paskatino Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų norą ir gebėjimą nuolat tobulėti bei kurti savo ir įstaigos bendruomenės gyvenimą“, – sako Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro vyr. gydytojas A. Gudauskas.
Įgijus žinių, sustiprėjo Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro administracijos darbuotojų gebėjimai, ypač žmonių išteklių valdymo, lyderystės ir efektyvaus vadovavimo, strateginio ir operatyvinio planavimo, rinkodaros ir paslaugų teikimo, kompiuterinio raštingumo srityse.
Įgyvendinat projektą baigtos šios tobulinimosi programos:
* administracijos darbuotojai: Kaip sėkmingai organizuoti susirinkimą. Naujoji viešoji vadyba ir valdymo modernizavimas. ES šalių patirtis (Prancūzijos sveikatos sistema). Kokybės valdymas. Finansų valdymas. Viešojo sektoriaus apskaitos finansinės atskaitomybės standartai. Finasinės informacijos panaudojimas priimant sprendimus. Efektyvaus vadovavimo padaliniui pagrindai. Sveikatos politika ir vadybos vaidmuo nacionalinėje sveikatos sistemoje;
* gydytojai: Rinktiniai kardiologijos klausimai. Nemigos diagnostika ir gydymas. Skausmo gydymas. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai. Darbo medicina;
* gydytojai ir slaugos specialistai: Šiuolaikinė specializuota reanimacinė pagalba. Skubioji medicinos pagalba vaikams. Paliatyvi priežiūra. Skubioji medicines pagalba. Emocijų ir motyvacijos psichologija;
* slaugos specialistai: Psichologinė pagalba pacientui ir šeimai. Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis ir priklausomybės;
* slaugos specialistai ir techninis personalas: Pasirengimo veikti masinių sužalojimų ir terorizmo atvejais.
Įgyvendinat paskutinį projekto etapą iki 2011 m. birželio mėnesio darbuotojai dar kels savo profesinę kvalifikaciją: Psichosomatiniai sutrikimai, diagnostika ir gydymas. Informacinių technologijų mokymai (darbas su kompiuteriu). Retorika (vadovams). Pagalbos kvietimų valdymas (GMP dispečerinė tarnyba). Asmeninių įgūdžių vystymas ir sėkmingas jų panaudojimas. Tarnybinis etiketas. Pagyvenusių žmonių turinčių psichikos sveikatos sutrikimų slaugos ypatumai.
„Įgytos žinios ir nauji įgūdžiai neabejotinai padės efektyviau ir kokybiškiau dirbti pasikeitusiomis rinkos ekonomikos sąlygomis gana specifiniame sveikatos priežiūros paslaugų sektoriuje. Išaugę gebėjimai stiprina darbuotojų gebėjimų potencialą, paslaugų paslankumą ir kokybę, tai padeda pritraukti klientus“, – sako A. Gudauskas.
Mūsų įstaigoje mokymus baigė 104 darbuotojai. Iš viso kartu su Pasvalio ir Biržų pirminės sveikatos priežiūros centrais mokymus sėkmingai baigė ir įgijo Europos darbo rinkoje pripažįstamus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus net 438 darbuotojai.