Telšių rajono ūkininko nežinią dėl žemės sklypo nuomos išsklaidė tik Vilniaus valstybės tarnautojai

Telšių rajono Kalnėnų kaime gyvenantis ūkininkas valdo per šimtą hektarų žemės. Greta jam priklausančių sklypų daugelį metų esti apleistų žemės plotų. Paskaitęs apie Telšių rajono savivaldybės tarybos priimtas naujoves dėl apleistų ir nenaudojamų žemės sklypų, ūkininkas nusprendė išsinuomoti Telšių mieste esančias apleistas valdas (maždaug 13 ha). Dėl galimybės išsinuomoti sklypą nukulniavo pas Telšių rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją B. Každailevičiūtę.

S. Lukoševičius teigė, kad valstybės tarnautoja jam pasakiusi: „Mokėk nuomą, dirbk žemę, bet neduosiu jos deklaruoti.“ Tokį sprendimą pagrindė tuo, jog miesto teritorijose esančių sklypų naudmenų deklaruoti negalima. Vyras nemato prasmės mokėti nuomą, tvarkyti daug metų apleistą sklypą ir negauti išmokų už naudmenų deklaravimą.

Vienas iš Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nurodytų principų yra viešumas. Šio principo esmė – valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus, teikti reikiamą informaciją kitiems valstybės tarnautojams ir visuomenei. Tad klausiame Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjos B. Každailevičiūtės, kodėl S. Lukoševičiui dėl naudmenų deklaravimo pateiktas jau minėtas atsakymas. 

Valstybės tarnautoja rašo (red.: kalba netaisyta): „Paaiškinau jam, kad Savivaldybė gali išnuomoti tik laikinam naudojimui (nuo pavasario iki rudens) laisvą žemę, bet išmokų už miesto žemę valstybė nemoka. S. Lukoševičius sakė, kad tokiu atveju jam žemė nereikalinga. Tuo pokalbis ir baigėsi.“

Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas įtvirtina informacijos išsamumo principą, numatantį pareiškėjui pateikti visą pagal teisės aktus teiktiną jo prašymo turinį atitinkančią informaciją. Kai kurie per žiniasklaidą su visuomene bendraujantys valstybės tarnautojai puikiai įgyvendina šią nuostatą. Tačiau B. Každailevičiūtės tikslesnių atsakymų į klausimus reikėjo prašyti pakartotinai.

Paprašyta patikslinti, dėl kokių priežasčių Savivaldybė žemę gali išnuomoti tik laikinai naudoti, B. Každailevičiūtė pradėjo kreipti kalbą kita linkme – apie žemę daržams (red.: kalba netaisyta): „Pagal įstatymus Savivaldybė pasirašyti oficialios žemės nuomos sutarties negali, nes žemės nuomos ir pardavimo funkcijas atlieka Nacionalinė žemės tarnyba. Savivaldybė, kurie žmonės norėdavo žemės laikinam naudojimui, t. y. daržui, kad žemė nebūtų apleista, skirdavo pavasarį po žemės sklypelius ir sudarydavo sąrašus, kam skiriama.“

Pakartotinai paprašyta pagrįsti savo žodžius, kodėl ūkininkui sklypą leido nuomotis tik nuo pavasario iki rudens, B. Každailevičiūtė atsakė vienu sakiniu (red.: kalba netaisyta): „Jeigu būtų reikalinga žemė miesto reikmėms, tai kitais metais nebeleidžiama ja naudotis.“

Ką gi, kamantinėjame Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją toliau: klausiame, kokios paskirties yra sklypas, kurį ūkininkas S. Lukoševičius pageidavo nuomotis, ir ar sutvarkyti visi nuomai reikalingi dokumentai. Valstybės tarnautoja atsakė: „Konkretus žemės sklypas nėra suformuotas, miesto teritorijoje yra ne žemės ūkio paskirties žemė. Laisvos teritorijos mieste yra valstybinė žemė.“ Paklausta, kodėl žemės sklypas nėra suformuotas, atsakė: „Teritorijų detaliuosius planus rengia Architektūros skyrius, todėl konkrečiai atsakyti negaliu.“

Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja B. Každailevičiūtė patvirtino informavusi ūkininką, jog šis pageidaujamo sklypo naudmenų deklaruoti negalės. Tokią savo poziciją pagrindė tuo, kad sklypas yra miesto teritorijoje.

Tačiau žemės ūkio ministro atstovė Ramunė Visockytė pažymi, kad žemės ūkio naudmenas galima deklaruoti nepriklausomai nuo teritorijos ribų.

„Žemės ūkio naudmenų deklaravimas aptartas Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171“, – sako R. Visockytė ir pažymi: „Pagal šias taisykles, akcentuojamos ne teritorijų ribos, bet žemės ūkio naudmenos. Jei yra žemės ūkio naudmenos, jos gali būti deklaruojamos, tačiau svarbu keletas aspektų. Už plotus, ne mažesnius kaip 0,1 ha, už kuriuos pareiškėjas prašo paramos pagal Kaimo plėtros priemones, išmokos mokamos, kai šie plotai atitinka reikalavimus, nustatytus atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais. Naudmenos turi būti įdirbamos ir prižiūrimos. Jei patikros vietoje metu nustatoma, kad prašoma paramos už medžiais, krūmais ir piktžolėmis apaugusius plotus, t. y. plotai neatitinka GAAB aprašo 1.4 ir 1.6 reikalavimų, ir juose nėra vykdoma žemės ūkio veikla, pareiškėjui taikomos sankcijos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo nuostatos.“

Žemės ūkio ministro atstovė tvirtina, kad miestų teritorijose (t. y. priskirtose miestų teritorijoms tiek iki 1995 m. birželio 1 d., tiek po tos datos) žemės sklypai gali būti išnuomojami tik iki to laiko, kol pagal teritorijų planavimo dokumentus jie bus panaudoti ne žemės ūkio paskirčiai (tai vienintelis skirtumas nuo žemės nuomos kaimo teritorijose).

Sprendimą išnuomoti žemės sklypus, išskyrus tuos žemės sklypus, kurie perduoti patikėjimo teise kitiems subjektams, turintiems teisę juos išnuomoti, priima ir valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą norintis išsinuomoti asmuo turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą.

Siekdamos padėti savo skaitytojui ūkininkui S. Lukoševičiui, „Telšių ŽINIOS“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus vedėją Saulių Leščiauską. Supažindintas, kokį konkrečiai sklypą Kalnėnų kaimo gyventojas pageidauja nuomotis, jis informavo: „Pagal Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. T1-360 patvirtintą Telšių miesto bendrąjį planą, Jūsų pateiktame plane apibrėžtame 13 ha plote numatyta bendro naudojimo teritorija ir rezervacinė mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija (planuojama urbanizuoti teritorija).“

Tačiau, kaip pažymi Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus vedėjas, miestų teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, žemė vis vien gali būti suteikiama laikinai naudotis pagal Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu, nuostatas ne ilgiau kaip iki tol, kol jos prireiks kitoms reikmėms, numatytoms bendrajame plane: „Taigi, minėtas 13 ha žemės plotas gali būti suteiktas laikinai naudotis iki tol, kol šio žemės ploto prireiks Telšių miesto bendrajame plane numatytoms reikmėms.“

Išsiaiškinome, jog ūkininko S. Lukoševičiaus pageidaujamas išsinuomoti sklypas gali būti naudojamas žemės ūkiui. Tačiau ar už naudmenų deklaravimą ūkininkas galės gauti išmokas – juk sklypas nėra žemės ūkio paskirties?

Atsakymą pateikia žemės ūkio ministro atstovė R. Visockytė, analizuodama Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą. Jame, kaip minėta, numatyta, kad miestų teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, žemė gali būti suteikiama laikinai naudotis (pagal minėto aprašo nuostatas) ne ilgiau kaip iki tol, kol jos prireiks kitoms reikmėms, numatytoms bendrajame plane. Žemės ūkio ministro atstovės teigimu, „ši nuostata reiškia, kad minima žemė yra žemės ūkio paskirties ir gali būti suteikta laikinai naudotis kaip tokia, tačiau kadangi ji pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus planuojama naudoti ne žemės ūkio veiklai, suteikiama naudotis tik iki to momento, kol pagal bendrąjį planą jos prireiks kitoms reikmėms (ne žemės ūkio veiklai). Įvertinus tai, nėra priežasčių, kodėl tokios laikinai naudojamos žemės ūkio naudmenos negalėtų būti deklaruojamos, jei atitinka visus kitus reikalavimus.“

Žemės ūkio ministro atstovė taip pat pažymi vieną dėl deklaravimo svarbų aspektą: pareiškėjas, deklaruojantis valstybinę žemę, turi turėti valstybinės žemės naudojimą pagrindžiančius dokumentus. „Taip pat svarbu, kad pareiškėjas būtų įvykdęs visus jam keliamus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. jei Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), pvz., atsirinktų tokį pareiškėją patikrai vietoje, tai, pvz., iki nustatytų terminų (spalio mėn.) jis turėtų sutvarkyti nupjautos žolės ritinius, jei tokių turėtų. Tai reiškia, kad pareiškėjas turėtų disponuoti laikinai suteikta naudotis žeme iki tol, kol NMA pripažins jį kaip įvykdžiusį keliamus reikalavimus (aišku, jei toks pareiškėjas į NMA patikras nepateks, tai disponavimo žeme trukmė tampa ne tokia svarbi)“, – informuoja R. Visockytė.

Pašnekovė pateikia ir papildomą kai kuriems skaitytojams galbūt praversiančią informaciją – valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims gali būti nuomojami pirmumo teise be aukciono. Ši nuostata galioja ūkininko ūkį įstatymų numatyta tvarka įregistravusiesiems arba turintiesiems dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.