2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais. Ta proga vasario 21 dieną Žemaitės dramos teatro Kolonų salėje Telšių r. savivaldybės kultūros centras organizavo seminarą tema „Tautinis kostiumas“. Jo metu daug kalbėta apie penkių Lietuvos regionų tautinių kostiumų skirtumus. Seminaro dalyviams pateikta teorinė bei vaizdinė medžiaga.
Aurelija SERVIENĖ
Seminarą „Tautinis kostiumas“ vedė Kultūros centro etnografė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių apskrities pirmininkė Sigita Dacienė. Moteris pabrėžė, jog už tradicijų, mūsų tautiškumo išsaugojimą turime būti dėkingi savo močiutėms. „Šiandien mes galime džiaugtis išsaugoję tradicijas ir didžiuotis vilkėdami tautinį kostiumą. Kai išvykus svetur atstovauji savo šaliai, pasipuošęs tautiniu kostiumu, jautiesi tikrai labai išdidžiai“, – kalbėjo S. Dacienė.
Ji seminaro dalyviams pateikė teorinės bei vaizdinės medžiagos. Seminaro metu ypač akcentuota, jog tautinis kostiumas – mūsų tautos simbolis, mūsų protėvių nagingumo įrodymas, jų grožio sampratos atspindys.
Lietuvoje yra 5 regionai ir visų jų tautiniai kostiumai turi išskirtinių bruožų. Aukštaitijoje moterų sijonai languoti, Žemaitijoje – dryžuoti. Dzūkuose rūbų spalvos tamsesnės, būdingos languotos prijuostės, o vyrai dzūkai puošiasi juostomis. Išskirtinėmis prijuostėmis gali puikuotis tik suvalkiečiai. Mažosios Lietuvos atstovus iškart atskirsite pagal vyrų tautinį kostiumą – mūvi kojines ir juosiasi siuvinėtais diržais.
O Žemaitijos moterų rūbuose vyrauja raudona spalva, liemenės būtinai plisuotos po krūtine. Labai svarbu ir skaros, jų ant galvos surišdavo net po 3 ar 4, viena ant kitos. Žemaičių vyrų rūbas juostas diržu, dominuoja tamsios spalvos. Skrybėlės papuoštos povo plunksnomis. Žemaitiško tautinio kostiumo dalis – lininiai marškiniai, siuvinėti raudonais siūlais.
S. Dacienė ragino visus puoštis tautiniu kostiumu ir džiaugtis vertingu mūsų protėvių palikimu.