![](https://tzinios.lt/wp-content/uploads/2018/09/IMG_7581.jpg)
Rugpjūčio 30 d. Telšių rajono savivaldybėje vyko Telšių rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas: apžvelgtos švietimo naujovės, diskutuota apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, pasveikinti pedagogai. Su mokslo metų pradžia visus sveikino Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas.
Aurelija SERVIENĖ
Pranešimai
Apie etatinį mokytojų darbo apmokėjimą kalbėjo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausioji specialistė Regina Pocienė. Jos nuomone, dėl etatinio apmokėjimo neturėtų kilti didelių problemų.
Apie 2018 metų egzaminų vykdymą, rezultatus ir tolesnius pokyčius pasakojo Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Petrauskienė.
Ugdymo organizavimo akcentus, siekiant geresnių rezultatų, išdėstė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė.
Apie efektyvaus gamtos ir technologinių mokslų priemonių panaudojimą ugdymo procese paaiškino Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Arūnas Juška.
Su ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo aktualijomis supažindino Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Dalytė Jonavičienė.
Bendravimo, susiklausymo kolektyvuose, dėl naujos tvarkos išvengti konfliktų linkėjo Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė.
Prioritetai
Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė pristatė 2018–2019 mokslo metų prioritetines kryptis.
Pirmasis prioritetas – mokyklos pažanga savitumo link – tęstinis: turi susiformuoti mokyklos filosofija, savitumo elementai atsirasti daugumoje mokyklos veiklų. Esmė: tėvai ir vaikai galėtų rinktis mokyklą ne tik pagal geografinę jos padėtį, bet ir pagal tai, ką mokykla išskirtinio gali pasiūlyti. Šis prioritetas yra įrašytas ir į strateginį Savivaldybės planą.
„Tos mokyklos, kurios kūrybiškai išnaudoja savo žmogiškąjį potencialą, yra linkusios į didesnį savarankiškumą, pasieks daugiau ir bus labiau vertinamos mokinių ir tėvų. O tai yra pats svarbiausias geros mokyklos požymis“, – sakė D. Mažeikienė
Antroji kryptis – efektyvaus personalo darbo organizavimas. Šiųmečiai darbai verčia ją iškelti į visų metų planų priekį. Finansavimo pasikeitimai, mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimas ir kitos naujovės pareikalaus iš mokyklų, ir iš Savivaldybės per trumpą laiką susitvarkyti daug ūkinių, administracinių, teisinių reikalų. Labai svarbios valstybės siunčiamos užduotys laukia ir savivaldybės politikų, priimant sprendimus dėl neužpildytų komplektų finansavimo, dėl lėšų ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, dėl švietimo pagalbai skirtų lėšų paskirstymo, dėl mokyklų tinklo.
„Tyrimai rodo, kad tėvai dažniausiai renkasi mokyklą pagal tai, kaip joje jaučiasi jo vaikas. Tik šiek tiek daugiau nei pusė visų mokinių Lietuvoje yra patenkinti tuo, kas vyksta mokykloje. Mūsų rajone atliktų apklausų rezultatai panašūs. Socialinė emocinė aplinka, mokyklos mikroklimatas turi didelę reikšmę mokinių mokymosi motyvacijai ir pasiekimams. Be to, kalbama ne tik apie mokinius, bet ir apie visą mokyklos bendruomenę. Emocinę aplinką kurti reikia kasdien ir visiems kartu“, – sakė vedėja.
Įvedus Neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelį, savivaldybės gavo lėšų ir jas paskyrė projektine tvarka. Buvo akredituojamos programos ir jos gavo teisę būti įgyvendinamos. Tai leido padidinti mokinių laisvalaikio užimtumą 10–12 procentų. NVŠ yra ugdymo dalis, ir tam skiriamos lėšos turi būti panaudojamos tikslingai ir efektyviai. Veikla turi būti naudinga vaikui, tenkinanti kiek galima skirtingesnius poreikius. Ji turi būti kokybiška.
„Iki šiol vykdėme per 50 programų. Didžioji jų dalis yra tikrai tinkamos, tačiau yra ir tokių, kurios kelia abejonių. Be to, šis prioritetas keliamas ir formalųjį švietimą papildančioms įstaigoms, ir mokyklose vykdomai NVŠ veiklai“, – tikino D. Mažeikienė.