
Praėjusią savaitę Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės pavaduotojas Tomas Lekavičius kreipėsi į kolegas su pasiūlymu padiskutuoti apie šiuo metu vykdomo nuotolinio ugdymo kokybę. „Gyventojai paprašė manęs pasidomėti nuotoliniu mokymu ir išreiškė nepasitenkinimą dėl veikiančios sistemos, – teigė T. Lekavičius. – Dauguma tėvų dirba darbe arba darbuojasi nuotoliniu būdu, tad vaikų konsultacijoms negali skirti visos dienos. Be to, ne visi tėvai turi pedagoginių įgūdžių išaiškinti vaikams užduotis.“
Antanas NEKRAŠIUS
Kvietė diskutuoti
Pasak Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės pavaduotojo, pasidomėjus esama situacija, pastebėta, kad vienos mokyklos susitvarko geriau, o kitos – sunkiau. Mokytojai – esą taip pat skirtingai: vieni komunikuoja su tėvais ir vaikais gana sklandžiai, o kitiems sekasi prastokai.
„Pamokos vyksta pagal tvarkaraštį, koks buvo iki įvedant nuotolinį mokymą, bet mokytojų konsultacijos vyksta tik keletą kartų per savaitę (ne visi mokytojai jungiasi prie vaizdinių priemonių arba sunkiai komunikuoja reikiamais klausimais), – pasakojo T. Lekavičius. – Kartais pamoka dubliuojasi su kitos mokytojos pamokos konsultacija. Visos mokyklos ir mokytojai naudoja skirtingas darbo platformas. Vaikai blaškosi prisijungdami nuo vienos platformos prie kitos. Sunku susekti visą pateikiamą informaciją (per daug skirtingų šaltinių). Siūlyčiau Telšių rajono savivaldybei pasamdyti IT kompaniją, kuri sujungtų mokyklų mokytojus į vieną bendrą mokymosi platformą (internete galima rasti mokamų ir nemokamų virtualių mokymosi aplinkų, skirtų nuotoliniams mokymams). Vienoje sistemoje būtų pateikiamos ir priimamos užduotys, vyktų konsultacijos, viename kalendoriuje matytųsi visa veikla. Kadangi mokytojams darbo krūvis ir atlyginimai nėra sumažinti, tai mokinių konsultacijos (vaizdinėmis priemonėmis ar bent susirašinėjimu) pagal tvarkaraštį turėtų vykti realiuoju laiku. Mokymo procesas nėra nutrauktas, tad mokytojai mokiniams turėtų ne tik užduoti užduotis, bet ir visiškai vykdyti mokymo ir konsultavimo procesą.“
R. Macas: „Šiandieninį ugdymo procesą vertinčiau kokiais 20 proc. iš 100 proc.“
Telšių rajono savivaldybės tarybos nario Remigijaus Maco teigimu, nuotolinis mokymas yra visos Lietuvos švietimo sistemos problema, kuriai spręsti reikalingi ne tik vietinės, bet ir centrinės valdžios sprendimai.
„Akivaizdu, kad tam nebuvome pasiruošę visi, todėl manau, kad tai būtų „namų darbai“ ateičiai, nes nuo rugsėjo 1-osios prasidės nauji mokslo metai, – kalbėjo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto narys. – Šiuo metu ugdymo kokybė priklauso nuo individualių pedagogo savybių. Mokytojas iš pašaukimo prisitaikys dirbti ir šiandieninėmis sąlygomis, tačiau didesnei daliai mokytojų ugdymo procesas nerūpi, rūpi tik atlyginimo didinimas, laisvadieniai ir kitos lengvatos. Šiandieninį ugdymo procesą vertinčiau kokiais 20 proc. iš 100 proc., tai yra blogai, nes didžioji ugdymo proceso našta perkelta ant tėvų pečių. Gerai, kad į namus yra grįžęs sūnus, kuris pernai baigė Žemaitės gimnaziją, tad turiu puikų korepetitorių šeštokei dukrai. Manau, kiekviena mokykla turi informatikos mokytojus, kurie šiuo metu padėtų kolegoms išspręsti technines problemas, tačiau, ko gero, didesnė problema yra pačių mokytojų pasiruošimas dirbti tokiomis sąlygomis.“
Su R. Macu nesutiko Savivaldybės tarybos narė Janina Bucevičė. Visų pirma, anot jos, šiuo metu nuotoliniu būdu dirba ir informatikos mokytojai. Tad padėti jie savo kolegoms negali. Antra, mokytojų, taip pat ir mokinių, niekas nemokė, kaip dirbti nuotoliniu būdu. Be to, sistemos (elektroninės) neatlaiko apkrovos.
Tačiau R. Macas su pastabomis nesutiko. Neva daliniai lūžiai nuotolinių pamokų metu nėra didelė problema. „Esmė – pačių mokytojų pasirengimas dirbti tokiomis sąlygomis, – dėstė Tarybos narys. – Dirbu nuotoliniu būdu ir matau, kaip vyksta pamokos. Yra keletas mokytojų, kuriuos girdžiu kas antrą dieną, matau jų vedamas pamokas nuotoliniu būdu, kaip jie suvaldo mokinius, ir tai išeina neblogai. O kitų rimtų dalykų mokytojų neteko girdėti, gaunamos tik užduotys į TAMO, ir tėvai, giminės dirba už mokytoją.“
„Manau, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija padarys išvadas ir po karantino pradės mokymus, – tęsė J. Bucevičė. – Vaikai turi vadovėlius, gauna nuorodas į sistemas, kuriose jie gali rasti reikiamą informaciją ir dirbti savarankiškai. O jei nedirba be Jūsų, tėvų, priežiūros, tai blogai, vadinasi, neišmoko dirbti patys, niekieno nestebimi arba manipuliuoja tėvais, kad greičiau atliktų užduotis arba, dar geriau, kad tėvai atliktų už juos. Mokykite juos dirbti savarankiškai, nes ateis laikas, kai šalia nestovės nei mokytojas, nei tėvai. O dabar tėvai namie, tai kodėl su vaiku nepadirbėjus?“
R. Macas nenusileido. Esą Telšiuose sistemos atlaiko krūvius. Problema ta, kad kitame ekrano gale mokytojo nematyti, nes nėra pasiruošęs priemonių, medžiagos nuotoliniu būdu dirbti. „Taip, vaikai turi vadovėlius ir gauna užduotis, tik kaip tas užduotis atlikti, jeigu jie nėra temos išėję? Istoriją, geografiją galime kartu paskaityti, o matematiką? – klausė Tarybos narys. – Mokytojas atsiuntė atlikti matematikos užduotis, kurių mokiniams neišdėstė, ir daryk, kaip nori. Na, ir ką, kreipiausi į draugą matematiką, kuris nuotoliniu būdu vaikui išaiškino temą. Tai kam mokytojo bereikia? Kad ištaisytų ir naują užduotį duotų, kad vėliau ieškočiau korepetitoriaus, ir toliau ratas suktųsi?“
O „Varnių fronte“ problemų nėra
„Pastebėjau, kad kai kurie kolegos esančiai problemai nebando ieškoti sprendimo, bet tik bando surasti žodį NE, kad tik nereikėtų spręsti problemos <…>, – diskusijas tęsė T. Lekavičius. – Nepasitenkinimas esama padėtimi yra iš mokytojų ir iš tėvų. <…> Visiems techniniams procesams yra skirta administracija. Ji gali konsultuotis ir samdyti IT specialistus iš nepanaudotų lėšų veikloms, kurios nevyksta karantino metu (užklasinė veikla, mokinių pavėžėjimo paslauga, komunaliniai mokesčiai mokyklose: elektra, vanduo ir t. t.). Arba bandyti spręsti su Savivaldybės ir mokyklų informatikais (žinoma, jei užtenka pajėgumų ir kompetencijos). Specialistai galėtų panaudoti neapkrautą platformą ir apmokyti mokytojus naudotis naujomis šiuolaikinėmis priemonėmis.“
„Tomai, gerbiu Tave už iniciatyvas, gerus norus, bet pabūkime realistais, – ragino kolegą R. Macas. – Kasmet pagal poreikį trūksta pinigų užklasinei veiklai, tėvai būrelių vadovams kas mėnesį primoka iš asmeninių lėšų už neformalųjį vaikų ugdymą, mokinių pavėžėjimo paslaugai lėšos suplanuotos, jeigu neklystu, iki rudens, dėl skolų už mokyklų komunalinius mokesčius kiekvienais metais yra peržiūrimas biudžetas, taip kad… pinigų nėra. Iš kur jų paimti, minčių neturiu. Kaip jau anksčiau rašiau, manau, kad didžiausia problema – ne IT specialistų trūkumas. Mes visi buvome tam nepasiruošę, Lietuva buvo tam nepasiruošusi, visas pasaulis buvo tam nepasiruošęs. Tai namų darbai ateičiai.“
Optimizmo diskusijoje įliejo Tarybos narys Linas Šedvilas: „Noriu pasidžiaugti, kad bent Varniuose negirdėjau jokių nusiskundimų. Apklausiau gimnazijos vadovybę, keletą mokytojų, ir niekas nepasakė, kad „yra blogai“. Pradžioje buvo nesklandumų, bet žmonės apsiprato ir, pasak jų, šiuo metu viskas stojo į savo vėžes. Aišku, problema yra ta, kad trūksta kompiuterių (pvz., šeimoje keturi vaikai ir reikia 4 kompiuterių, arba tėvai – mokytojai ir dar augina tris vaikus – tai jau reikia 5 kompiuterių) <…>. Taip kad bent jau „Varnių fronte“ problemų neturime.“
Na taip, Švietimo komitetas, kurio sudėtyje tik viena ponia Janina turi kompetencijų kalbėti apie švietimą, sėdėdamas ant patogių sopkučių postringauja apie mokytojų pasirengimą, IT sistemas ir visus kitus dalykus, kylančius tikrai sudėtingu laikotarpiu. Virtuvės lygis ir išmintis. Va tokie politikieriai formuoja politiką. Juokas, jei ne ašaros. Girdėjau, Macas dar kažkuo kitkuo nori būti. Manau, reiktų jam nusiraminti ir likti ilgam ten, iš kur savo išmintį dalija
Sitas ufonautas, jau sugalvojo planeli, kaip patustint biudzeta. Pasamdys jis IT imone, su atkateliu, padaryti tai, ka. mokytojau pasidare pries 2 savaites. Vieni geriau, kiti gal nepataike ir buvo sunkumu pradzioje. Geriau investuokit i paciu mokytoju infrastruktura, zinias ir draugavima su technologijom. O vaikai pasiims tiek kiek kiekvienas gali ir nori.