Nuo lapkričio pradžios moksleivių maitinimą mokyklose perėmė VšĮ „Kretingos maistas“. Žemaičių kantrybė naujam paslaugų teikėjui truko neilgai: antradienį nuoskaudos išlietos Telšių „Džiugo“ gimnazijoje vykusiame susitikime. Į jį atvyko ir Telšių rajono savivaldybės vicemeras Petras Kuizinas.
Būriai jaunuolių atsisako maitintis „Džiugo“ gimnazijos valgykloje ir maistą vadina pasibjaurėtinu. Keletas moksleivių tvirtino apsinuodiję „Kretingos maisto“ patiekalais.
Socialiai remtinų šeimų vaikai jaučiasi diskriminuojami, nes „Kretingos maistas“ už maitinimosi talonus leidžia valgyti tik du patiekalus. O grynaisiais mokančių moksleivių pasirinkimas kur kas didesnis, to paties produkto kaina esą mažesnė.
Vicemeras P. Kuizinas pažadėjo padėti išspręsti problemą. „Vaikai – ne kiaulės ir su jais eksperimentų daryti nevalia“, – teigė jis.
Prabilti išdrįso ir virėja. Ji atskleidė, esą patiekalams ruošti „Kretingos maistas“ naudoja prastos kokybės produktus.
„Džiugo“ gimnazijoje vykusiame susirinkime netilo aistros ir diskusijos. Nuošaly neliko ir savo pretenzijas išreiškė jaunoji karta – moksleiviai, kurie turėtų valgyti „Kretingos maisto“ ruošiamus patiekalus.
Remtinų šeimų vaikai jaučiasi atstumti
Trumpai pagrindines maitinimo paslaugos problemas pristatė „Džiugo“ gimnazijoje kūno kultūros mokytoju dirbantis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono pirmininkas Eugenijus Jesinas.
„Visų pirma valgiaraštis nėra suderintas su gimnazijos vadovu ir slaugytoja. Garnyras valgiaraštyje pateikiamas kaip kavinėje – atskirai, jo kaina nėra nurodoma viešai, taigi atsiskaitymas nelabai skaidrus. Antra didelė problema – maisto kokybė, kiek žinau, ypač užkliūva sriuba. Labai daug mokinių valgykloje nebevalgo, nes netenkina maisto kokybė. Mokyklos valgyklos darbas labai neorganizuotas, susidaro didelės eilės, mokiniai priversti vėluoti į pamokas“, – pagrindines problemas vardijo E. Jesinas.
Nuoskaudos dėl „Kretingos maisto“ paslaugų neslėpė nemokamą maitinimą gaunanti „Džiugo“ gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivė. Merginos teigimu, įmonės politika verčia socialiai remtinų šeimų vaikus jaustis nepatogiai. „Jei mes socialiai remtini, nereiškia, kad esame kitokie ir mus galima išskirti. Valgykloje už talonėlius galime valgyti tik du patiekalus, mokantiesiems pinigus pasirinkimas didesnis. Viena moksleivė, nepasakiusi, kad valgys už taloną, valgykloje paprašė blynų. Įdėjo blynus į lėkštę, bet kai padavė taloną, lėkštę atėmė, buvo pasakyta, kad blyneliai nepriklauso“, – pasakojo mokinė.
Dėl tokio išskyrimo iš kitų moksleivių socialiai remtinų šeimų vaikai jaučiasi diskriminuojami, ribojama jų laisvė rinktis. „Jei nevalgai mėsos, pasirinkimo neturi – liksi alkanas, nes būna, jog abu patiekalai, kuriuos mums leidžiama valgyti, iš jos pagaminti“, – kalbėjo mergina.
Apsinuodijo maistu
Išvardinti priekaištai – tik dalis to, ką moksleiviai nori pasakyti. Vaikai teigė, jog „Džiugo“ gimnazijos valgykloje tiekiami nekokybiški, neestetiški ir blogo kvapo patiekalai: „Maistas yra nevalgomas. Tarkime, bulvių košė padaryta iš supjaustytų, bet ne sutrintų bulvių. Parodžiau tą košę darbuotojoms, paklausiau, ar pačios jos ragavo. Vos neišginė lauk, sako, nepatinka – nevalgyk. Salotas gamina tokias, kokių vaikai nevalgo, be to, jos rūgščios, morkos – juodos spalvos, kaip kokioms kiaulėms. Pirkau dešreles, jas suvalgiau, bet duoda tik pusantros, neprivalgysi. Mėsa – miltų, o ne mėsos skonio. Pasiėmiau šnicelį – nevalgomas. Be to, apverčiau ir pamačiau, kad jis išilgai perpjautas pusiau. Kitą dieną į valgyklą ėjau su mergaite, kuri valgė už pinigus, jos šnicelis buvo dvigubai didesnis – pusiau neperpjautas.“
Kita moksleivė pasiguodė apsinuodijusi po pietų mokyklos valgykloje: „Suvalgiau vištienos kepsnį, jis buvo atšalęs, sausas. Visą naktį vėmiau, pykino, nėjau į mokyklą. Ir ne aš viena apsinuodijau, tokių buvo daugiau. Vieni sirgdami ėjo į mokyklą, kiti – ne. Iš mūsų klasės niekas nebevalgo valgykloje, talonų net nebeimame, jie – socialinės darbuotojos kabinete.“
Mokiniai pastebėjo, jog pakabintame valgiaraštyje perkantiesiems maistą už grynus pinigus prie šaltųjų patiekalų duona įskaičiuojama kartu į kainą, socialiai remtiniems vaikams – atskirai. Taip pat išreikšta nuomonė, jog tas pats patiekalas socialiai remtiniems vaikams kainuoja brangiau: 4,68 Lt – valgantiesiems už talonus ir 3,80 Lt – mokantiesiems grynaisiais.
Moksleiviai taip pat stebisi, kodėl „Džiugo“ gimnazijos valgykloje dirbantys asmenys klausimą suformuluoja šitaip: „Juk tu sriubos nevalgysi, ar ne?“
Vaikai kritikuoja ir prastai organizuojamą valgyklos darbuotojų darbą – norintieji pavalgyti stovi didžiulėse eilėse, vėluoja į pamokas. Dėl to dalis mokinių visą dieną būna alkani ir į valgyklą nueina ne per pertrauką, o pasibaigus pamokoms.
Moksleivės pateikė raštišką atsisakymą valgyti „Džiugo“ gimnazijos valgykloje, kol nepasikeis esama padėtis.
Turbūt svarbiausias nemokamo maitinimo mokyklose tikslas – kad skurdžiau gyvenančių šeimų vaikai galėtų pavalgyti ir negrįžtų alkani į namus. „Džiugo“ gimnazijos darbuotojų pateikti skaičiai rodo, jog penktadienį nemokamo maitinimosi talonėlius pasiėmė mažiau nei pusė mokinių: tik 78 iš 176.
Vaikams nebevalgant valgykloje, gimnazijos bendruomenės nariai pastebėjo išvežant didžiulius nesuvalgyto maisto kiekius.
Trūkumai ir „Germanto“ mokykloje
Į susitikimą atvyko ir „Germanto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja Laima Einikytė. Ji atskleidė, jog problemų dėl maitinimo yra ir šioje ugdymo įstaigoje.
„Mūsų mokyklos valgykloje – nauja įranga, džiaugiamės, bet ne tai svarbiausia. „Kretingos maistas“ vaikus maitina kaip suaugusius žmones, nors žinome, kad pradinukai, tarkime, nevalgo svogūnų. Duoda mokinukams jautienos kepsnį – jis kietas, neįmanoma įpjauti. Trūkumų ir tėvų nusiskundimų labai daug. Mokyklos administracija su valgyklos darbuotojais ir gražiuoju tariasi, ir konfliktuoja. Pateikėme valgyklai reikalavimus, nurodėme trūkumus, išsakėme pageidavimus. Palyginti su tuo, kas vyko praėjusią savaitę, pokyčius matome, bet jie nėra pakankami“, – kalbėjo „Germanto“ pagr.mokyklos mokytoja.
„Nežinau, kodėl jie (red.: „Kretingos maistas“) laimėjo tą konkursą, kodėl atėjo. Mes turėjome ypač gerą maitinimą, dabar jaučiame skirtumą ir esame nepatenkinti. Vaikai nebevalgo, maistas nekokybiškas, neestetiškas, šaltas, tėvai skambina, nepasitenkinimą išreiškė ir per visuotinį tėvų susirinkimą…“ – tvirtino pedagogė.
Vaikų pusėn stoja tėvai
E. Jesinas pastebėjo ir kitų trūkumų „Kretingos maisto“ veikloje: „Pagal sutartį, kuri sudaryta su Savivaldybe, „Kretingos maistas“ turi užtikrinti darbo vietas seniems darbuotojams, tačiau mūsų mokykloje iš 4 tokių liko 2 – manau, kad pažeistos sutarties sąlygos. Viena moteris, kuri pareiškė kritiką dėl maisto kokybės ir pasakė, kad jai sąžinė neleidžia vaikams duoti tokio maisto, tą pačią dieną buvo atleista. Išvaikomi gerai dirbę, kokybiškai mokinius aptarnavę darbuotojai, ir manau, kad ne tik mūsų mokykloje tie, kurie nepaklūsta, išvaromi.“
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Žemaitijos regiono pirmininkas atskleidė ir pastebėtą skirtumą tarp buvusio ir esamo paslaugų teikėjų kontroliavimo: „Anksčiau Visuomenės sveikatos centro darbuotojai ne tik šildytuvą liesdavo, bet ir atsukdavo čiaupą norėdami tikrinti šiltą vandenį. Dabar, atėjęs patikrinti, darbuotojas tik perbraukė ranka per šildytuvą ir – gerai. Manau, jei nėra šilto vandens, nepakankamai išplaunami indai, gali atsirasti bakterijų, kilti infekcijų.“
Moksleiviams siekia padėti ir „Džiugo“ gimnazijoje besimokančios merginos tėvelis. Vyras negaili savo laiko ir pastangų varstydamas įvairių įstaigų duris, bet pagalbos teigė nesulaukęs.
„Jei aš gaunu mažas pajamas, mano vaikas turi būti kaip kiaulė? Kodėl valgantieji už talonus išskiriami iš kitų vaikų? Tai atskirkime bažnyčias, šaligatvius – viena puse vaikščios skurdesni, kita – turtingesni. Kur tik nebuvau, siunčia nuo vienų durų prie kitų. Nuėjau į Vaiko teisių apsaugos skyrių, specialistė man pasakė: „Jei tu nepatenkintas, duok vaikams pinigų – tegu valgo už juos“, – pasakojo moksleivės tėvas.
Kas pirmesnis, tas gudresnis?
Išklausęs nusiskundimus, žodį tarė Telšių r. savivaldybės vicemeras P. Kuizinas. Jis sutiko, jog socialiai remtinų šeimų vaikams negali būti sudarytos skirtingos sąlygos: „Patiekalai turi būti vienodi visiems mokiniams, nes talonėlis taip pat yra pinigai. Vaikų skirstymas – tikras absurdas.“
Vicemeras priminė, jog konkursas maitinimo paslaugoms pirkti suorganizuotas po to, kai Valstybės kontrolė Telšių r. mokyklose rado pažeidimų: „Valstybės kontrolė pastebėjo, kad pažeistas įstatymas – sutartis su paslaugų teikėju negali būti ilgesnė kaip 3-eji metai, tad su senaisiais tiekėjais sutartys nutrauktos. Mokykla turėjo organizuoti konkursus naujiems maitintojams nustatyti. Dalis ugdymo įstaigų tai padarė. Kitos mokyklos paprašė Savivaldybės viešųjų pirkimų tarnybos rengti konkursus, nes joms pačioms tai buvo per sunku. Taip ir atsitiko, kad į dalį mokyklų atėjo „Kretingos maisto“ įmonė.“
P. Kuizinas teigė pasidomėjęs viešųjų pirkimų procedūra: „Visi viešieji pirkimai vykdomi elektroninėje erdvėje. Paskelbus konkursą maitinimo paslaugoms mokyklose teikti, tą pačią dieną, 21 val., „Kretingos maistas“ atsiuntė pasiūlymą. Mūsų rajono įmonės, kurios iki šiol teikdavo paslaugas mokyklose, pasiūlymus pateikė po 6–8 d. Paskui paaiškėjo, kad tos įmonės pasiūlė tokias pat sąlygas kaip ir „Kretingos maistas“. O ši įmonė laimėjo vien todėl, kad pasiūlymą pateikė pirma.“
E. Jesinas į šiuos P. Kuizino žodžius atkirto: „Senųjų valgyklų vedėjos ėjo pas V. Kleivą prašydamos sudaryti sąlygas likti dirbti toliau. Meras patikino, kad viskas yra gerai. Moterys nusiramino. Kyla klausimas: gal „Kretingos maistas“ buvo pasiruošęs ir laukė žinutės pateikti sąlygas? O vedėjos buvo nuramintos ir sąlygas atnešė tik po savaitės“.
Telšių r. savivaldybės vicemeras kalbėjo, kad nutraukti sutartį su „Kretingos maistu“ nebūtų lengva: „Sutartis su paslaugų teikėju kiekviena mokykla pasirašė savarankiškai. Sutartis – rimtas dalykas, ir negalime dėl kažkieno negalavimo imti tą sutartį ir nutraukti. Sutartį būtų galima peržiūrėti ar nutraukti sukaupus daug pažeidimų. Pažeidimus nustatyti gali tam tikri specialistai ir įmonės, turinčios licenciją: maisto ir veterinarijos tarnyba, visuomenės sveikatos centras, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“
Atleido iš darbo
Į susitikimą atvyko ir virėja, kuri perėjo dirbti į įstaigą „Kretingos maistui“ perėmus buvusios valgyklos administracijos veiklą. Darbas minėtoje bendrovėje truko labai trumpai – moteris teigė, kad dėl išsakytos kritikos jai buvo liepta išeiti iš darbo. Norėdama apsaugoti vaikus, virėja nepabūgo atskleisti kai kurių faktų.
„Mokiniams vežamas labai blogas maistas, išskyrus paukštieną – ją vaikai gali valgyti“, – pasakojo buvusi virėja. – Dirbant senajai vedėjai, viskas buvo aukščiausios rūšies, o dabar toks maistas suvežtas… Mėsa labai blogos kokybės – raudoname skystyje konservuotos atraižos. Sumalus išeina kaip skysta košė vaikams, reikia dėti batoną, miltus arba manus, krakmolą ir kelis kiaušinius – neįmanoma suformuoti šnicelio. Parnešiau katei ir ta susirgo nuo šnicelio. Ateina mokiniai ir sako: „Įdėkit mums, teta, ko nors skanaus.“ O ką tam vaikui įdėti? Porcijos mažos, muštos paukštienos – vos 70 g. Į žemaičių blynus dedama jautiena – jaučio kremzlės, sumalus išeina pliurė.
Blyneliams miltai – kaip pelenai, neįmanoma iškepti, kiaušinis nededamas, tai kaip tą blynelį skanų iškepsi?
Pasakiau nusiskundimus generaliniam direktoriui, tą pačią dieną atvažiavo moterys iš „Kretingos maisto“, liepė rašyti pareiškimą ir eiti lauk iš darbo.“
Virėja sakė, jog patiekalai, kurie nesuvalgomi tą pačią dieną, pardavinėjami toliau. Šnicelio esą niekas nepirko, antrą dieną jo kaina pabrango keliasdešimčia centų, neišpardavus trečiąją dieną, jį liepta sumalti į kitus patiekalus.
„Kretingos maisto“ komentaras
„Esame labai nustebę, kad nebuvome informuoti bei pakviesti į lapkričio 13 d. organizuotą susitikimą, kuriame mokyklos atstovai, vaikai bei jų tėveliai išreiškė pastabas dėl mūsų veiklos. Tik žinodami, kas kelia nerimą pedagogams, vaikams ir jų tėveliams, galėsime atsakyti į jiems kylančius klausimus, ieškoti kompromiso“, – tikino „Kretingos maisto“ vykdančioji direktorė Alisa Norkuvienė. – Labai svarbu tai, kad valgyklų pasiruošimą maitinti įvertino Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji patikrino visas naujai įrengtas valgyklas, išdavė maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo pažymėjimus ir taip leido dirbti.“
Pašnekovė tvirtino, kad „Kretingos maistas“ maistui gaminti visose aptarnaujamose valgyklose naudoja tik aukščiausios rūšies bei kokybiškas maisto žaliavas: „Griežtai atrenkame maisto produktų tiekėjus ir kontroliuojame jų tiekiamų maisto žaliavų kokybę. Įmonė savo iniciatyva, rūpindamasi vaikų sveikata, daro daugiau, negu to reikalauja įstatymai, todėl moksleivių maistui naudoja tik šviežiausius aukščiausios kokybės produktus. Pavyzdžiui, naudojame tik sviestą, bet ne tepų riebalų mišinį, grietinę, bet ne jos ir riebalų mišinį, žuvies patiekalams – tik jų filė ir t. t. Įmonė daug dėmesio skiria sveikam paruošimo būdui, vaikams kasdien siūlome ir tausojančių patiekalų. Maistui pagardinti beriami tik natūralūs prieskonių mišiniai, jokių skonio stipriklių, kuo natūralesni produktai.“
„Kretingos maisto“ vykdančioji direktorė, paklausta, kodėl socialiai remtiniems vaikams nesuteikiama galimybė valgyti tokius pat patiekalus kaip kitiems, atsakė: „Mes visuomet skiriame daug dėmesio sveikai ir pilnavertei mitybai. Kai pradėjome organizuoti maitinimą Telšių r. mokyklose, pamatėme, kad gaunantys socialinę paramą vaikai buvo įpratę rinktis savo nuožiūra vieną pamėgtą patiekalą, pvz., cepelinus. Tačiau tam, kad mokiniai gautų pilnaverčius ir būtent jų amžiaus grupei subalansuotus pietus, patiekalą turi sudaryti sriuba, karštas patiekalas su garnyru ir salotomis, gėrimas bei vaisiai. Todėl mes už nustatytą Savivaldybės sumą sudarėme 2 variantus pilnaverčių kompleksinių pietų, iš kurių socialiai remtini moksleiviai gali pasirinkti.“
Nors mokyklos bendruomenė teigė priešingai, vaikams, anot A. Norkuvienės, maitinimas teikiamas pagal su mokyklų vadovais suderintus valgiaraščius.
„Kretingos maisto“ atstovė pažymėjo, kad įmonė vertina savo darbuotojus: „Vertiname ir branginame darbščius, patikimus ir sąžiningus žmones, nes jie yra vaikų maitinimo paslaugos pagrindas. Nuo jų priklauso, ar moksleiviai bus tinkamai pamaitinti. Pradėjus teikti maitinimo paslaugas naujame rajone, visuomet siūlome pereiti į mūsų kolektyvą iki šiol dirbančioms darbuotojoms. Tačiau jei per pirmąsias darbo dienas darbuotojai nesusitvarko su mūsų darbo kokybės reikalavimais ar piktybiškai kenkia įmonei ir nenori dirbti sąžiningai, su jais atsisveikiname. Labai daug investuojame į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymus. Nuoširdžiai tikimės, kad netrukus mūsų pastangos bus įvertintos.“
Loading ...
