Telšių meno mokyklos styginis ansamblis, vadovaujamas mokytojos Gediminos Paulikaitės, dalyvavo Plungėje vykusiame Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte „Rudens akvarelė M. K. Čiurlioniui“.
Šių metų Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – aštuonioliktasis. Vienoje jo dalių – Žemaitijos krašto muzikos ir meno mokyklų jungtinio styginių orkestro koncerte – smuikais giežė mokytojos G. Paulikaitės vadovaujamas styginis ansamblis: Gerda Višniauskaitė, Milda Viktorija Katarskytė, Urtė Višniauskaitė, Augustė Kaminaitė, Gabrielė Žutautaitė.
Pasak mokytojos, tokia patirtis – groti orkestre, kuriame daugiau kaip 100 žmonių iš visos Žemaitijos: Plungės, Kretingos, Palangos, Šilutės, Rietavo, N. Akmenės – labai vertinga.
Festivalyje smuikininkės kartu su mokytoja atliko 11 kūrinių (M. K. Oginskio, D. Foster, J. Williams, J. Schrammel, M. K. Čiurlionio, B. Dvarionio, J. Strauss ir kt.), kurie truko apie valandą, kartu akompanavo ir solistams (E. Lukšas, D. Balsys, S. Kveckytė, K. Mejeris, R. Užgalytė).
G. Paulikaitė negaili gerų žodžių savo mokinėms: „Didelis džiaugsmas, kad vaikai groja, kad sugebu sudominti, kad patinka, o savo kelią jie pasirinks patys…“
Telšių meno mokyklos styginis ansamblis – aktyvus miesto renginių dalyvis, kaip tik šiuo metu jau ruošiasi Mokytojų dienos minėjimui Mažojoje bažnytėlėje. O netrukus, prieš naujuosius metus, jau gaus programą, ką teks mokytis groti kitame Tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje.
Mokytoja Gedimina su mokiniais šiame festivalyje dalyvauja nuo pirmųjų jo dienų – aštuonioliktą kartą. Labai didžiuojasi savo mokiniais ir dėkoja tėveliams, su kuriais palaiko glaudų ryšį, kad vaikus veda muzikos keliu. Pedagogė įsitikinusi, jog tokie renginiai pastūmėja vaikus pajausti simfoninės ir klasikinės muzikos gražumą: „Jeigu jie ir nepasirinks muzikinio kelio, bet patirtis ir supratimas liks – bus raštingi koncerto klausytojai.“
Su smuiku nuo septynerių nesiskirianti Gedimina, turinti 40 metų pedagoginio darbo stažą, pastebi, jog festivalyje kaskart grojančiųjų gretos senka, mokiniai nebepajėgūs sugroti sudėtingesnių kūrinių.
„Groti orkestre nėra lengva užduotis. Labai svarbu save girdėti, klausytis draugo, kartu atlikti štrichus, vienodai suintonuoti, vienodai kvėpuoti ir jausti, stebėti dirigentą – tai labai kolektyvinis darbas, – pasakojo pašnekovė. – Ir jei kam atrodo, jog tarp šimto grojančiųjų orkestre esi mažas ir gal būt ne toks svarbus yra tavo taisyklingas grojimas, viskas – priešingai. Aš galvoju, kad jūs už mane pagrosite, kitas galvoja, kad aš už jį pagrosiu, ir taip visi galvodami rezultate nieko nebesugrosime. Visada savo mokiniams sakau, kad grokite taip gerai, kad jūs net nemokėtumėte groti blogai. Mane taip mokino dėstytojas, taip darau ir aš. Tokie įgūdžiai labai padeda.“