Telšių Žemaitės gimnazijos abiturientė Julija Mažonaitė pakvietė mokyklos bendruomenę į savo pirmąją fotografijos ir poezijos parodą. Ji eksponuojama gimnazijos antro aukšto fojė.
Paroda be pavadinimo, bet idėja buvo padaryti ją kaip spintą, kurioje sukabintos ant pakabų kaip rūbai nuotraukos ir eilėraščiai. Tai tarsi bičiulių įsileidimas į savo privačią erdvę, nes dažniausiai spintų turinio mes kitiems nerodome, tai pernelyg asmeniška, o Julija tarsi atveria savo vidinį pasaulį kitiems gyvenimo dalyviams.
Paroda nedidelė, jauki, nes žiūrovas yra labai jaukioje erdvėje, grojant muzikai, gali sklaidyti nuotraukas, skaityti tekstus ir pabūti su savimi, pabūti Julijos pasaulyje. Nuotraukos nespalvotos, daugumoje jų užfiksuotas kontrastas tarp šviesos ir tamsos ir derantys tekstai prie jų.
Julija fotografuoja tai, kas jai gražu, stengiasi fiksuoti judesį ir jausmą. Fotografuoja dėl to, kad nemoka piešti ir labai pavydi savo mamai dailininkei grafikei Daivai Mažonienei, nes iš jos nepaveldėjo dailininkės talento.
Į fotografiją pažvelgti kitaip, giliau Juliją paskatino jos fotografijos mokytojas Audrius Skukauskas. Jis visus metus kantriai laukė, kad Julija išpildys savo duotą pažadą – surengs parodą.
Pasak A. Skukausko, labai svarbu mokytojui yra pastebėti tokius išskirtinius, kitaip mąstančius mokinius, suteikti jiems erdvę saviraiškai, paskatinti juos kūrybiniam darbui.
Elė KAKANAUSKIENĖ