Prieš keletą metų šalyje stipriai išplitę Sosnovskio barščiai nesitraukia, nors ir metamos nemažos pastangos jiems naikinti.
„Telšių ŽINIOS“ domisi, kokia situacija Telšių rajone: ar šio invazinio augalo plitimą pavyksta suvaldyti?
Aurelija SERVIENĖ
Sosnovskio barščių naikinimo darbai
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, Sosnovskio barščiai, pasinaudojus valstybės parama, šiuo metu naikinami Vilniaus ir Šiaulių miestų bei rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybėse.
Didžiausias 64 ha plotas, kuriame naikinami šie invaziniai augalai, yra Kėdainių rajono savivaldybėje.
Visose minėtose savivaldybėse intensyvūs Sosnovskio barščių naikinimo darbai vykdyti jau dvejus metus. Siekiant optimalaus rezultato daugelyje savivaldybių naudojamos kompleksinės naikinimo priemonės: purškimas specialiais herbicidais, kol augalas yra dar nedidelis ir siekia 10–20 cm (išskyrus vandens telkinių pakrančių juostas), šienavimas – naikinimas nupjaunant nuo herbicidų nežuvusius augalus su žiedynais, kol jie dar nesubrandinę sėklų, bei kasimas.
Sosnovskio barščius galima išnaikinti
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2021 metais skyrė finansavimą Sosnovskio barščiams naikinti Telšių rajone. Finansavimas buvo skirtas tik valstybinėje žemėje augantiems Sosnovskio barščiams naikinti.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vedėjos Kristinos Jankauskienės teigimu, projektas įgyvendinamas jau trejus metus, o bendras naikinamas plotas sudaro apie 1 ha. Invazinei rūšiai naikinti yra naudojamos cheminės priemonės. Jomis nupurškus Sosnovskio barščius po maždaug 20 dienų yra vykdomas jų šienavimas.
Prie vandens telkinių, kur negalima naudoti cheminių priemonių, atliekamas kasimas ir šienavimas.
„Šiuo metu, po trejų metų nuoseklaus darbo, yra matomas Sosnovskio barščio individų sumažėjimas 50–70 proc., likę neužauga iki tokio dydžio, kokie užauga nenaikinamame plote, todėl tikimasi, kad po dvejų metų (projektas vykdomas iš viso penkerius metus) šiose vietose Sosnovskio barščių neliks“, – sakė vedėja.
Telšių rajono 2021–2025 m. veiksmų plane Sosnovskio barščių naikinimas numatytas Degaičių, Luokės, Tryškių, Upynos, Varnių seniūnijose.
„Turbūt didžiausia Sosnovskio barščių koncentracija matoma Luokės seniūnijoje. Ten šiuo metu naikinami 4 plotai, išsidėstę Luokės miestelyje. Išvada daroma tokia, kad Sosnovskio barščius galima išnaikinti, jei tai daroma ne tik valstybinėje, bet ir privačioje žemėje lygiagrečiai. Be to, tai nėra vienkartinis naikinimas. Turi būti nuoseklus darbas, todėl norint pasiekti teigiamų rezultatų reikia dar kelerių metų darbo“, – tvirtino K. Jankauskienė.
Apie Sosnovskio barštį
Žmonėms Sosnovskio barštis pavojingas dėl stipraus jo sultyse esančio alergeno – furanokumarino, kuris atsidūręs ant odos gali sukelti net 1–3 laipsnio nudegimus. Šie augalai pavojingiausi saulėtą dieną, kai jie būna pasidengę rasa.
Sosnovskio barščiai įprastai auga pamiškėse, pakelėse, nenaudojamose pievose, šalia melioracijos griovių, upių bei ežerų pakrantėse. Dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms kasmet net prieš tai naikintuose plotuose augalas dažnai atželia. Jis itin greitai plinta, vienas individas gali subrandinti net iki 100 tūkst. sėklų. Nekontroliuojamai želdami Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą, išstumia vietinę florą.
Naikinant Sosnovskio barščius reikia, kad visas kūnas būtų apsaugotas neperšlampamais drabužiais bei avalyne. Būtina mūvėti pirštines, užsidėti apsauginę kaukę, akinius, respiratorių – taip užtikrinant, kad augalo sultys nepalies odos.
Sosnovskio barštis 2016-aisiais paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi. Iki 3–5 metrų aukščio užaugantis augalas į Lietuvą atvežtas apie 1950 metus ir augintas kaip pašarinis augalas gyvuliams.