Socialinio draudimo aktualijos

Šiuo metu visuomenėje dažnai yra minimas „Sodros“ pavadinimas. Vyksta daug pakeitimų. Pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus nuo šių metų liepos 1 dienos keičiasi motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo tvarka. Taip pat nuo liepos 1 dienos keičiasi ir draudėjų, turinčių 5 ir daugiau apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo pranešimų ir ataskaitų teikimo tvarka. Apie šiuos ir kitus dalykus kalbamės su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus direktore Alma Šimkiene.
– Kokie pokyčiai laukia motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų?
– Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama apdraustajam asmeniui vaiko priežiūros atostogų metu. Dabartiniu metu motinystės (tėvystės) pašalpa mokama, kol vaikui sueis dveji metai, pirmus metus mokama 90 procentų, o antrus metus – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio.
Nuo 2011 m. liepos 1 d. apdraustasis turės pasirinkti: ar jis norės gauti pašalpą, kol vaikui sueis vieneri metai, ar kol sueis dveji metai.
Vieneriems metams vaiko priežiūros atostogų išeisiantys ir papildomų pajamų per tuos metus negausiantys mama ar tėtis gaus 100 procentų kompensuojamųjų pajamų dydžio išmoką. Tuo metu pasirinkus dvejus metus trunkančias atostogas, pirmaisiais metais bus mokama 70 procentų kompensuojamųjų pajamų ir ši suma atitinkamai mažės, jei pašalpos gavėjas gaus papildomų draudžiamųjų pajamų, tai yra bus mokama dalinė motinystės (tėvystės) pašalpa. Antraisiais metais pašalpa sieks 40 procentų buvusių pajamų, tačiau dirbti jau bus galima be jokių apribojimų.
– Kaip bus apskaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa?
– Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, bus apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negalės viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų keturių dydžių sumos.
Jeigu apdraustasis, kuris buvo ar yra išleistas vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis vieneri metai, turės draudžiamųjų pajamų, kurių dydis mažesnis už motinystės (tėvystės) pašalpą, jam bus mokamas šios pašalpos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų skirtumas. Jeigu apdraustasis bus pasirinkęs gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, pašalpa nuo vaiko vienerių iki dvejų metų bus mokama nežiūrint to, kad asmuo dirba ir turi draudžiamųjų pajamų.
Be to, mokant tiek motinystės pašalpą, tiek motinystės (tėvystės) pašalpą, į draudžiamąsias pajamas nebus įtraukiamos pajamos, gautos pagal autorines sutartis už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų dienos.
– Ar keisis pašalpos mokėjimas tėveliams, auginantiems kelis vaikus?
– Auginant kelis vaikus, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis negalės viršyti 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu apdraustasis, gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, įgis teisę gauti motinystės arba motinystės (tėvystės) pašalpą dėl kito vaiko gimimo, jam bus mokamos abi šios pašalpos, tačiau bendra pašalpų suma negalės būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpos bus mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos.
Jeigu apdraustajam gims du ir daugiau vaikų ir jis bus šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa bus didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau mokama bendra pašalpų suma negalės būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Taip pat motinystės pašalpa nebebus didinama gimus dvynukams ar trynukams, priklausomai nuo vienu metu gimusių vaikų skaičiaus.
– Kokie pokyčiai laukia draudėjų?
– Nuo šių metų liepos 1 dienos draudėjai, turintys 5 ir daugiau apdraustųjų asmenų, socialinio draudimo pranešimus SD, SAM privalės teikti tik per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS). Pranešimai turės būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu.
Maloniai kviečiame draudėjus, kilus neaiškumams, kreiptis į mus. Tikrai padėsime, pakonsultuosime.
– Gyventojai, kuriems artėja pensinis amžius, raginami iš anksto pasirūpinti būsima pensija. Kodėl yra kaupiami duomenys apie stažą? Argi „Sodra“ neturi duomenų apie žmogaus darbą?
– „Sodros“ duomenų bazėje informacija apie fizinių asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą pradėta kaupti nuo 1994 m. sausio 1 d., todėl informacijos apie gyventojų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą iki tos datos, nėra.
Skiriant valstybinio socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo pensijas pagrindinė sąlyga yra valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas. Kiekvienai pensijos rūšiai stažo reikalavimai yra skirtingi. Valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti tiek vyrams, tiek moterims būtina turėti ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Neturint tokio stažo, pensija neskiriama. Minimalaus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai netekto darbingumo pensijai gauti nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių. Kuo vyresnio amžiaus asmuo, tuo didesnis valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, reikalingas šiai pensijai skirti, pavyzdžiui, jei asmuo, kurio amžius iki 22 metų, pripažįstamas nedarbingu, pensijai skirti reikalingas minimalus stažas – 2 mėnesiai; jei pripažintam nedarbingu asmeniui – 44 metai, minimalus stažas – 6 metai ir t. t.
– Kokius dokumentus reikia pateikti?
– Pagrindiniai dokumentai, įrodantys iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, yra darbo knygelė ir socialinio draudimo pažymėjimas. Šiuos dokumentus reikia pristatyti į „Sodros“ teritorinį skyrių.
Jei darbo knygelė dingusi, valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas gali būti įrodomas stažo pažymomis, kurias išduoda buvusi darbovietė arba archyvas. Minėtais dokumentais asmuo gali pasirūpinti pats. Tačiau jei dėl tam tikrų priežasčių to padaryti negali, jis turi teisę prašyti, kad trūkstamų pensijai skirti dokumentų iš archyvų ar buvusių darboviečių pareikalautų „Sodros“ teritorinis skyrius.
Pensijai skirti šiuo metu taip pat reikalingos buvusių darboviečių išduotos pažymos apie asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per laikotarpį nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. Jei dokumentai saugomi archyve, tokią pažymą arba archyvinių dokumentų kopijas išduos archyvas.
Jei nėra galimybės dokumentais įrodyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.
– Kaip skiriamos pensijos, jei asmuo nepateikia visų reikalingų dokumentų?
– Tokiais atvejais, kai asmuo iš karto nepateikia visų stažą ar pajamas įrodančių dokumentų, pensija gali būti skiriama pagal „Sodrai“ jau pateiktus dokumentus. Vėliau, pateikus papildomus dokumentus, naujo dydžio pensija pradedama mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį pensininkas padavė prašymą skirti pensiją (su visais kitais būtinais dokumentais), pirmosios dienos.
Išsamesnę informaciją apie pensijai paskirti reikalingų dokumentų (duomenų) kaupimą galima gauti „Sodros“ Telšių skyriuje. Mūsų darbuotojai patars, kur kreiptis dėl pažymų apie stažą ar pajamas gavimo, arba padės juos gauti iš archyvų ar buvusių darboviečių.
– Dėkoju už pokalbį.