„Telšių ŽINIŲ“ redakcijoje apsilankė Viešvėnų seniūnijos gyventoja Rimutė. Ši neabejinga moteris sakė nebegalinti ramiai stebėti savo giminaitės Adulfinos Katkienės, gyvenančios Luokės seniūnijos Viekšnalių kaime, vargano gyvenimo: „Vyro sumušta, gyvenimo nualinta, ligų iškankinta, vaikų ir giminės atstumta – tikras vargo bimbalas. Negaliu likti abejinga tokiam vargui. Užauginusi dešimt vaikų, keletą metų dirbusi kolūkyje, Adulfina šiandien neužsitarnavo jokios socialinės ar daugiavaikės mamos pašalpos. Moteriai reikalinga pagalba, padėkite ją prisišaukti.“
Sunki kasdienybė
Adulfina su vyru užaugino visą būrį vaikų – dešimt. Du yra žuvę, dar dvi atžalos turi negalią.
A. Katkienė ašarodama „Telšių ŽINIOMS“ guodėsi, jog yra mušama savo vyro, su kuriuo šiuo metu jau išsiskyrė ir pasidalijo sugyventu turtu. Tačiau tiek vienas, tiek kitas neturintis kur eiti, tad gyvena bendrame name – atskiruose kambariuose. Moteris tvirtino, jog vyras išgėrinėja ir nuolat priekabiauja. Policijos pareigūnai yra dažni svečiai jų kieme. Jie padeda spręsti jos ir buvusio vyro konfliktus.
Kartu su Adulfina gyvena ir jos mažiausias, negalią turintis sūnus. Keturiolikmetis lanko Vaikų su negale centrą. Kiekvieną pirmadienį moteris jį atveža į Telšius, o penktadieniais pasiima. Visos jos pajamos – už vaiko priežiūrą ir jo šalpos pensija.
Pusseserė Rimutė negali atsistebėti: negi 10 vaikų išauginusiai mamai jokie įstatymai negali suteikti daugiavaikės motinos ar kokios socialinės pašalpos, kol ji nėra pensinio amžiaus? Gal įmanoma jai parūpinti prižiūrintį žmogų? „Adulfinai trūksta paprasčiausių socialinių įgūdžių. Ji sunkiai gaudosi su pinigais, o ką jau kalbėti apie vaistus, jų dozavimą, išvykas pas gydytojus ir pan. Giminaitės gyvenime buvo visko, bet šiandien ji susitvarkė, jau 4 metai nebevartoja alkoholio. Dažniausiai su Adulfina susitinkame autobuse, važiuojančiame link Luokės, pusseserė visada man pasiguodžia, koks sunkus jos gyvenimas: nuolat skriaudžia vyras, ligos kamuoja. Retai lankausi moters namuose, daugiau stebiu jos gyvenimą iš tolo. Keletą kartų su viena giminaite vežėme jai daiktų, rūbų – padedame kaip išgalime. Gal kas galėtų padovanoti skalbimo mašiną, o visų geriausia būtų, kad kas pasiūlytų Telšių mieste jai kartu su jaunėliu išsinuomoti vieną kambarėlį“, – svarstė Rimutė.
Pagalbos A. Katkienė kreipėsi į Luokės seniūniją, tačiau jos darbuotojai patikino, jog daugiavaikei mamai jokia pašalpa nepriklauso. Rimutė sakanti, jog giminaitė šiandien likusi vienui viena – prieš mamą nusiteikusios ir jos dukros, nusigręžė ir seserys.
Pašalpa nepriklauso
Telšių r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vyriausiosios specialistės Adelės Vosylienės teigimu, Viekšnalių kaimo gyventoja A. Katkienė, kaip daugiavaikė mama, išauginusi daugiau nei penkis vaikus, į II laipsnio valstybinę pensiją galės pretenduoti tik nuo 2020 m., kai sukaks pensinis amžius (šiuo metu jai 57 m.). Tokią išmoką nesulaukus pensinio amžiaus galima gauti tik vienu atveju – kai žmogui yra nustatytas 60 proc. nedarbingumas. Tačiau A. Katkienė tokio pažymėjimo kol kas neturi.
Pasak specialistės, socialinė pašalpa Adulfinai taip pat nepriklauso.
2015 m., likus 5 metams iki senatvės pensijos, A. Katkienė galės kreiptis į Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrių dėl šalpos kompensacijos gavimo (šios išmokos dydis šiuo metu 540 Lt). Pasak A. Vosylienės, šią išmoką turi teisę gauti tėvai (įtėviai), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais, iki 18 m., arba motinos, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.
Bandys padėti
Telšių rajono Luokės seniūnijos socialinė darbuotoja Zina Kasmauskienė sakė, kad A. Katkienė ir jos šeima seniūnijai žinoma – visi vaikai ir jų vargai jiems puikiai pažįstami: „Sudėtinga situacija šioje šeimoje: vaikai kažkada buvo atimti, vėliau – grąžinti. Adulfina – problemiška moteris, nesutaria su giminėmis, dukros jau nusigręžė – palaiko tėvą. Neturi ji nei daržo, nei gyvulių neaugina… Ir malkomis aš pati asmeniškai pasirūpinau, prašiau vieno žmogaus, jog duotų jai skolon. Pinigų, kiek žinau, nėra sumokėjusi iki šiol.“
Dėl piniginių išmokų Z. Kasmauskienė patvirtino tą patį kaip ir Telšių r. savivaldybės Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus specialistė. Tačiau dėl A. Katkienę galinčio lankyti žmogaus socialinė darbuotoja tvirtino būtinai pasidomėsianti – bandys parašyti prašymą Telšių socialinių paslaugų centrui, jog moteriai būtų paskirtas socialinio darbuotojo padėjėjas.