Šo­kant po­ro­je svar­biau­sia ko­man­di­nis dar­bas

Tel­šių kultūros centro spor­ti­nių šo­kių klu­bo „Vė­lun­ga“ šo­kė­jai Ūla Vė­jū­nė Kir­šy­tė ir Jus­ti­nas Adom­kus – daž­ni įvai­rių šo­kių kon­kur­sų nu­ga­lė­to­jai, sa­vo šo­kiais pa­puo­šian­tys ne vie­ną Tel­šiuo­se vyks­tan­tį ren­gi­nį. Tel­šių ra­jo­no po­pu­lia­riau­sio ir ge­riau­sių spor­ti­nin­kų ap­do­va­no­ji­mo šven­tė­je po­ra yra pel­niu­si „Me­tų per­spek­ty­vos“ no­mi­na­ci­ją.

Šo­kis po­ro­je

Sep­ty­nio­lik­me­tis Jus­ti­nas Adom­kus – Tel­šių „Džiu­go“ gim­na­zi­jos mo­ki­nys. Vai­ki­nui pa­tin­ka spor­tas, o la­biau­siai – krep­ši­nis ir šo­kiai.

Šok­ti Jus­ti­nas pra­dė­jo nuo tre­jų me­tų. Ma­ma pa­ste­bė­jo, jog už­gro­jus mu­zi­kai sū­nus ne­nus­tygs­ta vie­to­je, tad nu­spren­dė jį nu­ves­ti į šo­kių klu­bą „Spin­du­lys“. Ten bu­vo šo­kė­jo kar­je­ros pra­džia, o prie šo­kių ko­lek­ty­vo „Vė­lun­ga“ Jus­ti­nas pri­si­jun­gė še­še­rių.

Jus­ti­nas ir Ūla Vė­jū­nė po­ro­je šo­ka apie tre­jus me­tus. Vis­kas se­ka­si la­bai ge­rai, šo­kė­jai su­ta­ria pui­kiai. Šo­kio pa­slap­čių juos mo­ko „Vė­lun­gos“ va­do­vė Dai­na But­kie­nė, taip pat pa­de­da bu­vęs šio ko­lek­ty­vo šo­kė­jas Ro­kas Ru­sys.

„Man ap­skri­tai pa­tin­ka spor­ti­niai pra­mo­gi­niai šo­kiai, o iš jų la­biau­siai – stan­dar­ti­niai, bet dėl mū­sų po­ros ūgių skir­tu­mo te­ko pa­si­rink­ti Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kius, ku­rie pa­sta­ruo­ju me­tu man pra­dė­jo taip pat pa­tik­ti“, – kal­bė­jo Jus­ti­nas ir pri­dū­rė, jog šok­da­mas jau nu­dė­vė­jo per 30 ba­tų. Vai­ki­no šo­kių rū­bais rū­pi­na­si ma­ma siu­vė­ja, tik pa­sku­ti­nie­ji bu­vo siū­ti „Ai­nos“ stu­di­jo­je Klai­pė­do­je. Pa­sak Jus­ti­no, kiek­vie­nas šo­kė­jas tu­ri siū­din­tis rū­bus at­ski­rai, kad jie ge­rai at­ro­dy­tų, kad su­teik­tų ge­rą įvaiz­dį aikš­te­lė­je. Šiuo me­tu jis tu­ri vie­nin­te­lį ap­ran­gos komp­lek­tą var­žy­boms, o re­pe­ti­ci­joms at­ski­rai.

Jus­ti­nas at­vi­ra­vo, kad sce­no­je nuo ma­žu­mės jaus­da­vo jau­du­lį ir jį te­be­jau­čia iki šiol. Tik da­bar pa­vyks­ta jį šiek tiek su­val­dy­ti: „Kie­no be­pak­laus­tu­mė­te apie jau­du­lį, vi­si at­sa­ky­tų jį jau­čian­tys. Ma­nau, kad jei žmo­gus jo ne­jau­čia, yra ne­ge­ras ženk­las, nes per lai­ką tai su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Pap­ras­čiau­siai prieš įženg­da­mas į aikš­te­lę ban­dau vi­są ne­ri­mą pa­lik­ti už par­ke­to ri­bų, o aikš­te­lė­je at­ro­dy­ti pa­si­ti­kin­čiu sa­vi­mi.“

Šo­kė­jas sa­kė, jog šo­kant po­ro­je sun­kiau­sia yra pa­ti pra­džia. Mat rei­kia lai­ko, kol pri­pran­ti prie ant­ro­sios pu­sės. „Po­ro­je svar­biau­sia ko­man­di­nis dar­bas, kad pa­vyk­tų pa­siek­ti ge­rus re­zul­ta­tus kar­tu. Su am­žiu­mi šo­kis rei­ka­lau­ja vis dau­giau jaus­mo, nes esa­me jau­ni­mo gru­pė­je, tu­ri­me la­biau iš­jaus­ti tai, ką šo­ka­me, to­dėl taip pat yra svar­bus tar­pu­sa­vio ry­šys po­ro­je. La­bai džiu­gi­na ge­ras bend­ra­vi­mas, ge­ras po­žiū­ris vie­nas į ki­tą. Dėl ši­tų es­mi­nių da­ly­kų ga­li­me pa­siek­ti di­de­lius iš­si­kel­tus tiks­lus. Kai po­ro­je yra jau­ki, ma­lo­ni, ge­ra at­mos­fe­ra, ga­li­ma pa­siek­ti ir aukš­tų re­zul­ta­tų“, – pa­sa­ko­jo Jus­ti­nas.

Ar sies atei­tį su šo­kiais, vai­ki­nas kol kas dar svars­to, gal­būt stu­di­juos šo­kio me­ną.

Šo­kis Ūlos Vė­jū­nės gy­ve­ni­me

Jus­ti­no šo­kių par­tne­rė – pen­kio­lik­me­tė Ūla Vė­jū­nė Kir­šy­tė, Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos mo­ki­nė. Pag­rin­di­nis mer­gi­nos po­mė­gis – šo­kiai, taip pat ji mėgs­ta pieš­ti, klau­sy­tis mu­zi­kos ir leis­ti lai­ką lau­ke.

Ūlos Vė­jū­nės gy­ve­ni­me šo­kis at­si­ra­do dar dar­že­ly­je, kur ji pra­dė­jo lan­ky­ti šo­kių pa­mo­kė­les, ir tai jai la­bai pa­ti­ko. Šok­da­vo ir dar­že­ly­je, ir na­muo­se, to­dėl tė­vai nu­spren­dė, kad rei­kė­tų pra­dė­ti šok­ti ir ko­lek­ty­ve. Taip Ūla Vė­jū­nė pri­si­jun­gė prie „Vė­lun­gos“.

Šo­kė­ja ge­rų žo­džių ne­gai­li va­do­vams D. But­kie­nei ir R. Ru­siui, džiau­gia­si ko­lek­ty­vo na­riais – įdo­miais, links­mais žmo­nėms, su ku­riais kiek­vie­ną die­ną su­si­tin­ka šo­kių sa­lė­je. Mėgs­ta­miau­si šo­kių sti­liai – spor­ti­niai ir gat­vės.

„Šo­kių ba­te­liai dė­vi­si la­bai grei­tai, tad tu­riu vie­nus var­žy­boms, ki­tus re­pe­ti­ci­joms. Per vi­sus vie­nuo­li­ka šo­ki­mo me­tų ba­te­lių esu nu­dė­vė­ju­si tik­rai dau­giau nei 30 po­rų. Rū­bus iš­si­rink­ti yra la­bai sun­ku, nes su­kne­lė tu­ri gra­žiai at­ro­dy­ti sce­no­je ir, aiš­ku, tu­ri man pa­tik­ti. Tu­riu dvi la­bai gra­žias su­kne­les, su ku­rio­mis šo­ku tiek kon­kur­suo­se, tie pa­si­ro­dy­muo­se“, – pa­sa­ko­jo Ū. V. Kir­šy­tė. Sun­kiau­sia šo­kant, pa­sak pa­šne­ko­vės, yra di­de­lis fi­zi­nis krū­vis, rei­kia daug pa­si­ruo­ši­mo, tiek fi­zi­nio, tiek psi­cho­lo­gi­nio, ta­čiau pra­džiu­gi­na ge­ri re­zul­ta­tai var­žy­bo­se.

Nors atei­ties Ūla Vė­jū­nė ne­ža­da sie­ti su šo­kiais, bet vi­sa­da džiau­gia­si sa­vo ap­si­spren­di­mu šok­ti spor­ti­nius šo­kius: „Čia įgi­jau daug pa­tir­ties, stip­ry­bės, at­kak­lu­mo, už­si­spy­ri­mo, su­si­pa­ži­nau su dau­gy­be nuo­sta­bių žmo­nių. Šo­kiai su­for­ma­vo ma­ne – ma­no cha­rak­te­rį, mąs­ty­se­ną, ir tuo la­bai džiau­giuo­si.“

Lai­mė­ji­mai

Jus­ti­nas Adom­kus (gim. 2005 m.) ir Ūla Vė­jū­nė Kir­šy­tė (gim. 2007 m.) 2022 me­tų Lie­tu­vos Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių pir­me­ny­bė­se jau­ni­mo D kla­sė­je pel­nė ket­vir­tą­ją vie­tą, Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių rei­tin­go var­žy­bo­se „Šiau­liai 2022“ – ket­vir­tą­ją vie­tą, tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se „Bal­tic open cham­pions­hips 2022“ – pir­mą­ją vie­tą, Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių rei­tin­go var­žy­bo­se „Pa­va­sa­rio žie­dai 2022“ – pir­mą­ją vie­tą, spor­ti­nių šo­kių var­žy­bo­se Lie­po­jo­je (Lat­vi­ja) „Vė­ju Rit­mi 2022“ jau­ni­mo C kla­sė­je – tre­čią­ją vie­tą, tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se „Kau­nas open 2022“ jau­ni­mo C kla­sė­je – tre­čią­ją vie­tą, tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se „Lit­hua­nian open 2022“ – penk­tą­ją vie­tą, Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių rei­tin­go var­žy­bo­se „Rum­bos tau­rė 2022“ – ket­vir­tą­ją vie­tą, Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių rei­tin­go var­žy­bo­se „Šiau­liai 2023“ – tre­čią­ją vie­tą.