Socialinės pašalpos – Telšių rajono savivaldybės savarankiška funkcija

„Nuo birželio 1 d., įsigaliojus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimams, atsirado daug naujovių, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėja Lendra Bukauskienė. – Nors informacija buvo plačiai viešinama, deja, ne visi apie tas naujoves dar žino. Todėl šiandien, kada atsiranda permokų arba žmonės ateina tvarkytis dokumentų kitam socialinės pašalpos gavimo periodui, susiduria su įvairiais teisiniais reikalavimais, kurių jie neįvykdė.“ Pasak vedėjos, nuo birželio 1 d., pradėjus taikyti griežtas sankcijas, net ir 10 Lt permoka, kuri dažniausiai atsiranda, nes paramos gavėjas laiku neinformavo apie papildomai gautas pajamas ar įsigytą turtą, gali tapti priežastimi, dėl ko jam sustabdomas pašalpos teikimas.

„Pirmą kartą taip sugriežtintos paramos gavimo sąlygos, o jų nesilaikantiesiems taikomos dar griežtesnės sankcijos, – kalbėjo L. Bukauskienė. – Kadangi iki tol paramos gavėjai mėgavosi liberalia socialine politika – tokie pokyčiai jiems tapo labai didele staigmena. Ypač tiems, kurie tinkamai nevykdė savo pareigų, t. y. laiku nepranešė apie pasikeitusias pajamas, turtą ar pasikeitusią šeimyninę sudėtį ir pan.“ Vienas iš pavyzdžių – žmogus, gaunantis socialinę paramą, pardavė metalo laužą ir gavo 200 Lt. Apie šias papildomas pajamas per mėnesį jis neinformavo. Atėjęs tvarkytis dokumentų kitam socialinės pašalpos gavimo periodui, jis privalo pateikti savo pajamų ir turto deklaraciją, kurioje ir matyti tie gauti papildomi 200 Lt. Tada jam skaičiuojama permoka ir bendrai su gauta kompensacija už šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį susidarė apie 3 000 Lt. Asmenys, neteisėtai gavę paramą, privalo ją grąžinti, ir dar Savivaldybės administracijai suteikta teisė taikyti sankcijas: ateinančius mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikams, o kompensacijų neteikti.

Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus vedėjos pavaduotojos Dainoros Gedmintienės, socialinės paramos skyrimo praktikoje pastebėta, kad asmenų dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. „Pavyzdžiui, jeigu dviejų asmenų šeimos nulinės pajamos, jie gauna 630 Lt, plius maisto paketai, o jei neturi viršpločio – gauna šimtaprocentines kompensacijas ir už šildymą… Tai ar beverta eiti dirbti? – svarstė D. Gedmintienė. – Svarbiausia tokie asmenys labai dažnai mėgsta pasišaipyti iš dirbančiųjų.“ Tačiau, anot vedėjos pavaduotojos, nuo birželio 1 d. įsigaliojusios įstatymo pataisos tokiems piktnaudžiavimams užkerta kelią. Žmonės įsidarbinti yra skatinami numatant, kad visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus, buvo socialinės pašalpos gavėjai ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gauna 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos. Iki šiol tokia tvarka galiojo tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų. Be to, priimtos įstatymo pataisos nustatė, kad tokiais atvejais, jei šeimos pajamos ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamas pajamas (350 Lt), savivaldybė turės teisę skirti tokiai šeimai ir nustatyto dydžio socialinę pašalpą. Tarybos sprendimu numatytos aplinkybės, kurioms esant gali būti išimties tvarka skiriama socialinė pašalpa, kai šeima yra ypač sunkioje materialinėje padėtyje.

Nuo birželio 1 d. piniginė socialinė parama neskiriama, jei paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta. Toks asmuo, kreipdamasis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų, turės būti 3 mėn. registruotas Darbo biržoje.

Taip pat pagal buvusią tvarką socialinę pašalpą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Po priimtų pakeitimų socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama: antraisiais metais – 20 proc., trečiaisiais – 30 proc. ir t. t. Pašalpa mažinama bus nuo 2014 m. birželio 1 d.

„Paramą stengiamės skirti tikslingai – tik tiems žmonėms, kuriems jos tikrai reikia, be to, žmonės skatinami dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, – teigė L. Bukauskienė. – Pašalpa turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui.“

„Iki šiol mes turėjome aklai vadovautis įstatymu, – sakė D. Gedmintienė, – tačiau nuo sausio 1 d. socialinė pašalpa bus skiriama iš savivaldybės biudžeto, todėl mes galėsime dar labiau sugriežtinti kai kuriuos reikalavimus. Naują tvarką tvirtinti planuojame pateikti gruodžio 30 d. įvyksiančio Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu.“ Pagal ją kiekvienoje seniūnijoje numatoma įsteigti socialinių reikalų komisijas, kurios vertins gyventojų, prašančių socialinės paramos, prašymus, kviesis juos į posėdžius, svarstys, esant reikalui, važiuos atlikti buities tyrimų. Komisijos sudėtį tvirtins seniūnai. Joje turėtų būti iniciatyvūs vietiniai bendruomenės nariai, seniūnaičiai ir pan.

„Gyventojų, gaunančių socialines pašalpas, sąrašus komisijai teiks Socialinės paramos ir rūpybos skyrius, – kalbėjo vedėjos pavaduotoja. – Kadangi komisijoje bus vietiniai žmonės, o ypač kaimiškose vietovėse visi vienas kitą pažįsta, todėl jie nesunkiai galės įvertinti, ar paramos prašančiam asmeniui pašalpa išties yra reikalinga.“ Mieste socialinių reikalų komisijos funkcijas atliks Socialinės paramos ir rūpybos skyriaus darbuotojai. Kilus bet kokiems neaiškumams ar įtarimams dėl galimo piktnaudžiavimo socialine parama – komisijos vyks pas gyventojus atlikti buities tyrimų, pareikalaus Gyventojų pajamų ir turto deklaracijos, kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Valstybinę darbo inspekciją dėl patikrinimo.

Taip pat, anot D. Gedmintienės, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu planuojama patvirtinti šeimų, kurios labiausiai tikėtina, jog gali piktnaudžiauti socialine parama, suskirstymą į 3 rizikos grupes. Pagal kriterijus, numatytus naujojoje tvarkoje, pirmiausia komisijos tikrins didžiausią riziką turinčius asmenis, po to vidutinę ir tik paskiausiai turinčiuosius mažiausią riziką.

2012 m. rajono socialinei pašalpai iš valstybės biudžeto buvo skirta 11,998 mln. Lt. Per metus dėl sugriežtintos socialinės paramos skyrimo įstatyminės bazės sutaupyta daugiau kaip 2 mln. Lt lėšų, tiksliau – tai 2013 m. socialinė pašalpa „suvalgė“ apie 9,7 mln. Lt.

„Seimas nutarė socialinės pašalpos teikimo funkciją savivaldybėms perduoti kartu su 2012 m. dydžio pinigų krepšeliu, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. – Tokiu atveju mūsų Savivaldybei kitais metais bus skirta 12,2 mln. Lt.“ Pasak S. Urbono, šių metų rodikliai leidžia manyti, kad kitais metais taip pat bus sutaupyta per 2 mln. Lt socialinei paramai skirtų lėšų. O kadangi socialinės pašalpos teikimas tampa savarankiška Savivaldybės funkcija – visos sutaupytos lėšos liks rajono biudžete. Kur jos bus panaudotos, anot Savivaldybės administracijos direktoriaus, dar anksti kalbėti. Tačiau visų pirma tos lėšos būtų skiriamos įvairioms socialinėms reikmėms, kita dalis – pagal Savivaldybės poreikį. Pavyzdžiui, žinant, jog biudžetinių įstaigų darbuotojų 2013 m. darbo užmokesčio fondas buvo vos 10,6 mėn. – dalį pinigų būtų siūloma skirti kitų metų įstaigų darbuotojų algoms užtikrinti.

Apie tai, „kokio skonio saldainį“ nuo kitų metų teks atsikąsti Lietuvos savivaldybėms, prieš keletą savaičių įvykusioje Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos visuotinėje Telšių ir Tauragės apskričių savivaldybių seniūnų sueigoje pasakojo Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danguolė Račkauskienė. Šilalės rajonas – vienas iš penkių vadinamųjų pilotinių rajonų, kuriuose socialinės paramos išmokų teikimą savivaldybės vykdo kaip savarankišką funkciją.

„Tai buvo politinis sprendimas (tapti pilotine savivaldybe, – red.), todėl reikėjo tiek politinio, tiek administracijos palaikymo, – sueigos metu kalbėjo Šilalės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja D. Račkauskienė. – Iš pradžių sudarėme darbo grupę, kuri parengė socialinės paramos išmokų teikimo tvarką. Mūsų tikslas ir siekis buvo, kad socialinė parama būtų skiriama tam, kam jos reikia, bei užkirsti kelią visiems piktnaudžiavimams.“ Valstybės tarnautoja pasakojo, kad kiekvienoje seniūnijoje buvo sudarytos socialinės paramos skyrimo komisijos, kurios pernai rinkosi 283 kartus ir svarstė per 3 200 gyventojų prašymų. Komisijos nariai – seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ir kiti, anot Socialinės paramos skyriaus vedėjos, švarūs ir nebijantys pasakyti teisybės žmonės. Esą tokios komisijos labai efektyvios, nes kada susėda kaimynas prieš kaimyną ir vienas iš jų prašo socialinės paramos, o kitas, esantis komisijoje, žino, kad šis kažkuo verčiasi, – greit paaiškėja visa teisybė.

Jei komisijai svarstant gyventojų prašymus skirti socialinės paramos išmokas kildavo kažkokių neaiškumų – į posėdžius pasikviesdavo ir pačius prašančiuosius bei apsilankydavo jų namuose. 2012 m. buvo apie 600 tokių atvejų. Didelį darbą socialiniai darbuotojai dirbo ir surašydami buities tyrimo aktus.

Kai kurių gyventojų buvo prašoma pateikti turto deklaracijas, lankomas kiekvienas Darbo biržoje prisiregistravęs asmuo, apklausiami kaimynai. Esą paaiškėjus piktnaudžiavimams – taikytos griežtos sankcijos. Be to, dėl tokios griežtos kontrolės daugelis šilališkių patys atsiėmė prašymus skirti socialinės paramos išmokas.

D. Račkauskienės teigimu, per keletą metų tokiu būdu buvo sutaupyta daugiau nei pusė socialinėms išmokoms skiriamų pinigų: 2011 m. pašalpoms skirta 8,7 mln. Lt (900 šeimų, skirta 0,5 mln. Lt per mėnesį), 2012 m. – 4,5 mln. Lt (700 šeimų, skirta 300 tūkst. Lt per mėnesį) 2013 m. – mažiau nei 4 mln. Lt (500 šeimų, skiriama 200 tūkst. Lt per mėnesį).