Skirta bauda sutrukdė „Kontėnai“ siekti paramos

Telšių rajone, Žarėnų kaime, įsikūrusios bendrovės „Kontėna“ savininkei Sandrai Riepšienei teko gerokai nusivilti –
už, atrodytų, menką nusižengimą (įmonė nebuvo įregistruota į Gamintojų ir importuotojų sąvadą) jai skirta 217 eurų bauda. Penkerius metus gyvuojančios, anksčiau jokių nuobaudų neturėjusios įmonės savininkei skaudžiausia, kad, turėdama nuobaudą, ji negalės siekti paramos.
Monika GIRDVAINĖ
Pažeidimas smulkus – bauda nemaža
Bendrovė „Kontėna“ įkurta 2011-aisiais. Dar 2009 m. S. Riepšienė kartu su šeimos nariais individualios veiklos pagrindu pradėjo gaminti naminę girą.
Laikui bėgant, žarėniškiai ėmė slėgti obuolių ir morkų sūrius, kepti duoną, sausainius, šakočius, sukti kastinį. Pastaruoju metu „Kontėna“ organizuoja kastinio sukimo, šakočio kepimo edukacines programas, įmonės produkcija vežama pardavinėti į didžiuosius šalies miestus.
Per penkerius metus „Kontėna“ nuo 2 darbuotojų išaugo iki 9, įdarbinami vietiniai gyventojai.
S. Riepšienė pasakojo penkerius metus skaidriai auginanti savo verslą, atsakingai tvarkanti buhalteriją, mokanti mokesčius, tačiau jos įmonėje apsilankę Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono inspektoriai rado prie ko prikibti.
Nustatyta, kad „Kontėna“ nėra įtraukta į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, todėl įmonės savininkei buvo surašytas administracinis nurodymas ir taikyta pusė pagal įstatymą numatytos minimalios baudos – 217 eurų.
„Visus metus sąžiningai mokami mokesčiai, darbuotojams laiku išmokami atlyginimai, atrodė, laikomasi visų reikalavimų, o pritaikyta bauda tarsi nusikaltėlei. Sakyčiau, kad blogai tvarkėme atliekas, naudojome kenksmingus produktus, padarėme žalą žmogui ar gamtai, o dabar nuo to, kad įmonė nebuvo įregistruota sąvade, juk nei fiziškai, nei morališkai niekas nenukentėjo. Mano akimis, pažeidimas tikrai smulkus, tačiau skirta bauda kaip smulkiesiems verslininkams – didelė“, – skundėsi S. Riepšienė.
Negalės siekti paramos
Žarėniškė nuogąstavo, jog skaudžiausia šioje istorijoje yra tai, kad, gavus nuobaudą, šiais metais įmonė nebegalės siekti Europos Sąjungos paramos. Moteris tam jau ruošėsi, buvo tvarkomi dokumentai. Gavus paramą, planuota pirkti naujų įrenginių, plėsti ir modernizuoti gamybą, sukurti dar 2–3 naujas darbo vietas. S. Riepšienė, teigdama, kad įstatymų laikytis būtina, iš dalies pripažįsta savo kaltę, tačiau, jos nuomone, skiriant baudą galėtų būti atsižvelgiama ir į žmogiškąjį faktorių.
„Mes nežinojome, kad turime įsiregistruoti į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, apie tai niekur nebuvome net girdėję. Sutinku, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau užfiksavus nusižengimą pirmą kartą, galėjo mus įspėti, o ne iš karto taikyti baudą. Akivaizdu, kad žmogiškasis faktorius valstybinėse įstaigose neegzistuoja, o įstatymus priimantys asmenys žino tik popieriaus lapą ir rašiklį“, – nepasitenkinimą reiškė verslininkė.
S. Riepšienė pasakojo, kad šis atvejis – ne pirmas kartas, kada jos įmonė susiduria su valstybės tarnautojų priešiškumu, įstatymų spragomis. Per penkerius metus pašnekovė teigia įsitikinusi, kad Lietuvos įstatymai visiškai nepalankūs verslui kurti, o smulkieji verslininkai ne tik nepalaikomi, kaip kad skelbiama, bet dar ir smukdomi.
Nubaudė pagal įstatymą
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Administravimo ir teisės skyriaus vyriausiojo specialisto Artūro Konderausko pasiteiravome, ar vietoje baudos S. Riepšienei negalėjo būti taikomas įspėjimas, kodėl neatsižvelgta į tai, kad įmonė anksčiau neturėjo jokių nuobaudų. Specialistas teigė, kad S. Riepšienė nubausta Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) numatyta tvarka. Įspėjimas pagal tą straipsnį nėra numatytas.
„Švelnesnę baudą, negu numatyta ATPK, gali skirti tik teismas. Pareigūnas skirti švelnesnės baudos negali, nes tokių įgaliojimų neturi. Registrą numato įstatymas, pareigūnai tik tikrina, kaip įstatymų ir reikalavimų laikomasi. Juk niekam nekyla klausimų, kai už viršytą greitį ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra skiriama bauda“, – taip situaciją komentavo A. Konderauskas.
Reaguodamas į priekaištus dėl informacijos stokos verslininkams, specialistas sakė, kad konsultacijos įvairiais aplinkosauginiais, taip pat ir pakuočių klausimais, yra teikiamos telefonu arba priimant lankytojus agentūroje. Konsultacijos teikiamos visiems, kurie kreipiasi, o nežinojimas, kaip žinoma, nuo atsakomybės iš tiesų neatleidžia.