Vydūno filosofija: sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas
Skelbiame KŪRYBOS konkursą
Vydūnas – filosofas, didysis lietuvių humanistas, rašytojas, žymus kultūros veikėjas. Tikroji jo pavardė – Vilhelmas Storosta (gimė 1868 m. kovo 22 d. Šilutės r., mirė 1953 m. vasario 20 d.). Jis aukščiausia vertybe laikė žmoniškumą, savo veikla siekė ugdyti sąmoningų ir laisvų žmonių tautą. Šį tikslą pasiekti, anot Vydūno, galima tik ugdant tautos dvasinę kultūrą – mokslą, meną, dorovę. Matydamas tautos išnykimo, nutautėjimo grėsmę, Vydūnas visą gyvenimą paskyrė lietuvių tautinei savimonei žadinti ir ugdyti.
2018-ieji paskelbti Vydūno metais.
Vydūnas baigė mokytojų seminariją, Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus, sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas.
Parašė 12 filosofinių veikalų, per 30 filosofinio turinio dramų, istoriografinių darbų.
1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu.
Vydūnas žadino lietuvių sąmoningumą, ugdė kritinį mąstymą: dėl ko tautai reikia siekti laisvės, kokia yra tautos laisvės prasmė, kaip turi gyventi tautos žmonės, kad būtų gerbiami kitų tautų ir gerbtų save. „Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba. Kur ji sunaikinama, ten tauta nesulaikomai žengia į pražūtį“, – rašė Vydūnas.
Vydūnas keletą metų gyeno Telšiuose – 1920–1923 metais Telšių mokytojų gimnazijoje dėstė literatūrą. Prie Žemaitės dramos teatro vis dar žaliuoja Vydūno sodinti kaštonai.
1920 m. Telšių „Saulės“ gimnazijos direktorius kun. Antanas Simaitis (1887–1959) pakvietė Vydūną dirbti į savo vadovaujamą gimnaziją. Šį kvietimą jis su malonumu priėmė. Dirbdamas tarp žemaičių, Vydūnas daug dėmesio skyrė bendravimui su mokiniais, vadovavo gimnazijos chorui, o ir viena pirmųjų jo Telšiuose diriguojamų dainų buvo „Sunku akmenėliu ant kelio gulėti“.
Nors Vydūnas Telšiuose dirbo tik epizodiškai, bet tarp gimnazijos mokinių paliko didžiulius pėdsakus. Tai buvo lyg naujas atgimimo laikotarpis, užvaldęs didesnę mokinių dalį. Jis mokinių gyvenimą pakreipė į šviesesnes vėžes, sužadino būti dorovingus, nerūkyti, negerti, siekti kūno ir dvasios sveikatos. Savo veikla ir mokytojo darbu sužadino tas šviesias galias, kurios gyvena ir aukština tautą.
Vydūno įtaka Telšių gimnazijoje įsteigti net du būreliai: vegetarų ir sielos kultūrai kelti.
Ir pačiam Vydūnui Telšiai paliko gerą įspūdį, todėl žemaičių sostinės niekada nepamiršo. Džiaugėsi jis, kad su pasodinta kaštonų alėja atgyja ir Lietuva, kad „augdami spręstume“ gyvenimo uždavinį – savo gyvenimo ir visos tautos.
Telšiai – maža Vydūno aktyvios veiklos kruopelytė. Filosofui rūpėjo visa tauta.
Kūrėjas savo filosofiniuose traktatuose, straipsniuose, per paskaitas skelbė, jog sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas – visi šie žmogaus reiškiniai yra aukščiau už visus kitus. Kiekvienas turi suprasti, jog jame yra tikrasis, didysis, žmogus. Kitas dvasinio augimo lygmuo yra tautiškumas. Žmogus privalo jausti ryšį su jį supančia aplinka, kalba, istorija, papročiais.
Šį pavasarį minėdami Vydūno 150-ąsias gimimo ir 65-ąsias mirties metines, raginame atidžiau pažvelgti į jo gyvenimą ir mintis. Skelbiame rašinių, eilėraščių ir piešinių konkursą. Įdomiausius kūrinius publikuosime, autorius apdovanosime. Kviečiame įsijungti ne tik Telšių rajono jaunimą, bet ir įvairaus amžiaus žmones. Svarbi, įdomi, laiku pasakyta mintis gali padėti pamatus didelei ir prasmingai veiklai. Rašinius, kurių apimtis iki 4 000 ženklų, ir piešinius siųskite mums adresu: vilimam@tzinios.lt.
Temos rašiniams ir piešiniams – Vydūno išsakytos mintys:
* Ką žmogus daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus
* Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks jis būna kurdamas
* Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi, kas yra jų darbas, visas jų gyvenimo turinys ir pagaliau jo esmė
* Svarbiausia ir esmingiausia kiekvienos tautos jėga yra jos savigarba
* Gyvenimo nuoboduliu serga tik nuobodūs žmonės
* Tik blaivi tauta gali išlikti
* Kalba tarnauja mokslui, menui ir dorai. Savo kalba žmogus savinasi pasaulį, jo įspūdžius pagaudamas žodžiais. Kalboj žmonių santykiai pasidaro regimais ir girdimais
* Ką darai iš širdies, sukelia gerą nuotaiką ir gerai pavyksta. Kas daro kitaip, tas svyruoja kelyje ir vargiai pasiekia tikslą
* Mokytojo uždavinys – kiekvienos tautos vaiką padaryti gyvybės veiksniu, kūrybos tarnu
* Sąžinė, išmintis, teisingumas, savęs žinojimas – visi šie žmogaus reiškiniai yra aukščiau už visus kitus. Kiekvienas turi suprasti, jog jame yra tikrasis, didysis, žmogus
Laukiame rašinių, eilėraščių ir piešinių. Tikimės, kad Telšių rajono ugdymo įstaigos paragins jaunąją kartą pažinti Vydūno gyvenimo filosofiją. Viliamės, kad vyresnieji taip pat atsilieps į mūsų kvietimą rašyti. Konkursas vyks 4 mėnesius – iki liepos 1 d.
Šaltiniai: www.saltiniai.info, www.gyvenimoGuru.lt, www.biblioteka.gindia.lt, www.mokslolietuva.lt.
Loading ...
