Sil­pna­re­gys­tei no­sį šluos­to iš­ko­vo­tos per­ga­lės

„Į var­žy­bas vy­kau po trau­mos. Jei ne ji, ti­kiu, bū­čiau pa­ki­lu­si ke­liais laip­te­liais aukš­čiau. Bet svar­biau­sias lai­mė­ji­mas – su­grį­žęs no­ras spor­tuo­ti“, – sa­ko dziu­do im­ty­ni­nin­kė.

Žvelg­da­ma at­gal Mo­ni­ka sa­ko gai­li­si pra­ras­tų me­tų be spor­to. Mat lai­kas, kai bu­vo nuo jo ati­trū­ku­si, nie­ko įkve­pian­čio ne­at­ne­šė: „Pa­ty­riau, kad be spor­to kas­die­ny­bė yra skur­di. Jei ne­spor­tuo­čiau, ma­no ap­lin­ka tik­rai ne­bū­tų pa­vy­dė­ti­na.“ Nors pus­me­tį dėl trau­mos Mo­ni­ka pa­skirs gy­dy­mui, vi­sai spor­to ap­leis­ti ne­ga­li. „Rei­ka­lin­ga kas­dien stip­rin­ti pil­vo pre­są, da­ry­ti pri­tū­pi­mus, pri­žiū­rė­ti ir mi­ty­bą, kad iš­lik­čiau sa­vo svo­rio ka­te­go­ri­jo­je“, – sa­ko ji.

„Mo­ni­ka – pa­vyz­din­ga stu­den­tė ir spor­ti­nin­kė. Ji sėk­min­gai run­gia­si ne tik at­le­tų su ne­ga­lia var­žy­bo­se. Ne kar­tą ta­po ša­lies čem­pio­ne, nu­ga­lė­jo įvai­rio­se tur­ny­ruo­se. Kai iš­si­gy­dys trau­mą ir ga­lės spor­tuo­ti, ne­abe­jo­ju, kad nu­džiu­gins pui­kiais re­zul­ta­tais“, – sa­kė Mo­ni­kos tre­ne­rė, LSU dės­ty­to­ja Lo­li­ta Du­dė­nie­nė.

„Nuo vai­kys­tės no­rė­jau bū­ti fi­zi­nio ug­dy­mo mo­ky­to­ja. Džiau­giuo­si, kad pa­vyks­ta su­de­rin­ti stu­di­jas ir spor­tą. Die­ną lan­kau pa­skai­tas, o va­ka­re lau­kia tre­ni­ruo­tės. Jau­čiu dės­ty­to­jų ir kur­so drau­gų pa­lai­ky­mą. La­bai įdo­mios pa­skai­tos, prak­ti­nės pra­ty­bos, jau su­si­pa­ži­nau su leng­vą­ja at­le­ti­ka, gim­nas­ti­ka ir ki­to­mis spor­to ša­ko­mis“, – pa­sa­ko­ja Mo­ni­ka.

Ji sa­ko, kad sva­jo­nė ka­da nors star­tuo­ti pa­ra­lim­pi­nė­se žai­dy­nė­se vis dar iš­lie­ka. Per­spek­ty­vi spor­ti­nin­kė pas­ta­ruo­ju me­tu ro­dė pui­kius re­zul­ta­tus: „IBSA Grand Prix“ Hei­del­ber­ge (Vo­kie­ti­ja) var­žy­bo­se va­sa­rį svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 70 kg ji bu­vo penk­ta ir iš­ko­vo­jo 120 pa­ra­lim­pi­nio rei­tin­go taš­kų. Jei ne trau­ma, Mo­ni­kai ne­daug trū­ko, kad pa­tek­tų tarp še­šių spor­ti­nin­kių, ku­rios ga­lė­jo star­tuo­ti žai­dy­nė­se. Šiuo me­tu rei­tin­ge ji už­ima de­šim­tą vie­tą pa­sau­ly­je.

– Fe­de­ra­ci­ja rū­pi­na­si ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių ak­ty­via fi­zi­ne veik­la, aukš­tu meist­riš­ku­mu. Vai­kai nuo da­rže­lio mo­ki­no­si spe­cia­li­zuo­to­se mo­kyk­lo­se – Ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių ug­dy­mo cen­tre, ku­ria­me be pa­grin­di­nių dis­cip­li­nų, ak­ty­viai įtrau­kia­mi spor­tuo­ti, da­ro­mos įvai­rios mankš­tos, po pa­mo­kų lan­ko spor­to bū­re­lius. Taip mo­ki­niai spor­tą pa­mils­ta nuo ma­žų die­nų, jiems su­ku­ria­ma pa­lan­ki ter­pė spor­tuo­ti to­liau.

Vai­kai nuo ma­žu­mės spor­tuo­da­mi su ta pa­čia ne­ga­lia tu­rin­čiais drau­gais ne­jau­čia dis­kri­mi­na­ci­jos, o šian­dien vai­kai su ne­ga­lia jau in­teg­ruo­ja­mi į svei­kų­jų gru­pes, spor­to mo­kyk­lo­se yra su­kur­tos žmo­nių su ne­ga­lia gru­pės. Pri­klau­so­mai nuo ne­ga­lios ly­gio, da­lis spor­ti­nin­kų kuo pui­kiau­siai in­teg­ruo­ja­si į svei­kų­jų spor­ti­nin­kų ra­tą.

Esu įsi­ti­ki­nęs, kad ne­ga­lią tu­rin­tis as­muo spor­tuo­jan­tis ir da­ly­vau­jantis į­vai­riau­sio ly­gio var­žy­bo­se, kaip Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė, sėk­min­gai in­teg­ruo­ja­si į vi­suo­me­nę. Vė­liau to­kiems as­me­nims leng­viau įsi­dar­bin­ti, at­ras­ti sa­vo vie­tą po sau­le. Pats bai­gęs ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių mo­kyk­lą iš­au­gau ne­tu­rė­da­mas bė­dų dėl so­cia­li­za­ci­jos. Ta­pau Lie­tu­vos ak­lų­jų spor­to fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tu.

Spor­tas – so­cia­li­nis reiš­ki­nys, vie­ni­jan­tis tam tik­rą žmo­nių gru­pę. Spor­tuo­jan­tis žmo­gus ne tik fi­ziš­kai stip­rė­ja, bet kar­tu ug­do­mos jo dva­si­nės ver­ty­bės – va­lia, są­mo­nin­gas tiks­lo sie­ki­mas. Spor­tuo­jant liū­dė­ti ir gal­vo­ti apie sa­vo ri­bo­tu­mą nė­ra ka­da. Spor­tuo­ji ir da­rai, o ne gal­vo­ji: „Aš ne­įlip­siu, ne­nu­ei­siu“. Tu­rin­čius ne­ga­lią žmo­nes ska­ti­na­me jung­tis į mū­sų ben­druo­me­nę spor­tuo­ti, juos pa­lai­ko­me. Taip iš­si­ple­čia aki­ra­tis.

Na, o Mo­ni­ka Aže­lio­ny­tė – dar jau­na spor­ti­nin­kė. Nors šie­met ji tu­rė­jo re­a­lų šan­są pa­kliū­ti į pa­ra­lim­pi­nes žai­dy­nes, ti­ki­me, jai dar pa­vyks tą pa­da­ry­ti ki­ta­me cik­le. Nu­si­vil­ti dėl šių­me­tės ne­sėk­mės ne­ver­ta.

• Lie­tu­vos ak­lie­ji ir sil­pna­re­giai spor­ti­nin­kai yra pa­ro­lim­pi­nių žai­dy­nių, pa­sau­lio bei Eu­ro­pos čem­pio­na­tų nu­ga­lė­to­jai ir pri­zi­nin­kai gol­bo­lo, dziu­do, leng­vo­sios at­le­ti­kos spor­to ša­ko­se, taip pat yra pel­nę gar­bin­gų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ap­do­va­no­ji­mų už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir spor­tui.