Kokių tikslų vedini keliaujame? Siekdami pažinti pasaulį, aplankyti gražiausias bažnyčias, pamatyti garsiausius meno kūrinius, nusifotografuoti šalia unikalių monumentų, uždėję delną ant prieš šimtmečius sumūrytos akmenų sienos pajusti laiko tėkmę… Tai svarbu, tai stebina ir žavi, tačiau… prisiminimuose išlieka ne vien datos ir monumentai. Nedideli saldūs kelionių džiaugsmai ne mažiau svarbūs, o jei lankotės Sicilijoje – tiesiog privaloma paragauti ledų.
Šaltas, gaivus jau daugelį šimtmečių žmonijos mėgstamas gardumynas atsirado kur kas anksčiau, nei buvo išrasti šaldytuvai. Apie šaltus pieno ir vaisių desertus užsimenama senovės Kinijos šaltiniuose ir karaliaus Saliamono laiškuose. Jais gardžiavosi senovės Romoje ir antikinėje Graikijoje. Tačiau Sicilijos gyventojai šiuo klausimu turi savo nuomonę. Jie įsitikinę, kad ledai išrasti jų saloje, sumaišius Etnos sniegą su medumi ir vaisiais. Tačiau kokie bevyktų ginčai dėl kilmės, šiandien niekas neabejoja, kad itališki ledai – gardžiausi pasaulyje.
Ledai, skirti turistams gundyti, gali būti atskiras kelionės į Siciliją tikslas, pardavinėjami prie pagrindinių jų vaikščiojimo ir susitelkimo vietų. Puošiamas kavinės interjeras. Staliukai stovi gatvėse po gražiais skėčiais, o aplink sukiojasi dailūs padavėjai su ilgomis prijuostėmis puikiai kalbantys angliškai. Prie įėjimo pastatomas gipsinis žmogaus ūgio ledų kūgis, o iškaba „Gelato” pastebima iš tolo. Ledai puikūs! Tokie, kuriuos norėsite nufotografuoti prieš įbesdamas šaukštelį, laižysite su pasimėgavimu, dar ilgai prisiminsite ir pasakosite apie juos grįžę namo.
Tačiau jei jums išpuolė laimė po miestą vaikščioti su kuo nors iš vietinių, jie pasisiūlys palydėti, ten, kur ledai patys geriausi mieste. Leidžiatės vedami vingiuotomis gatvelėmis, kurios ne visada gražios, ir kavinės durys iš aplinkinių namų beveik neišsiskiria, ir padavėjas atrodo lyg eilinis dėdulė. Tyliai sau svarstote: ar įmanoma, kad tame pačiame mieste skirtingose vietose galėtų būti skirtingo gerumo ledai. Nevienodi būna tik tai, kas gaminama skirtingų gamintojų, o ledus juk gamina pieno fabrikuose, o paskui išvežioja po visus „taškus“. Ar į tą kavinę, kur padavėjai gražūs, ar į šitą, neišvaizdžiomis durimis – greičiausiai ledai čia patenka iš to paties fabriko, tuo labiau, kad vitrinose sudėtas panašiai atrodantis, panašių pavadinimų asortimentas.
O štai ir ne! Naminiai ledai (Gelato artigianale) iš tiesų gaminami čia pat, o ne atvežami iš maisto pramonės gigantų. Atstumas tarp gamybos ir pardavimo vietų matuojamas keliais metrais, o parduoda tie patys žmonės, kurie gamina. Tai dažniausiai šeimos verslas, kuriuo užsiima kelios kartos. Dėdulė, kraunantis ledų kauburėlius į vaflinį indelį, tai daro jau keturiasdešimt metų, nuo pat vaikystės, kai po pamokų atbėgdavo padėti savo tėčiui ir seneliui.
Produktų šviežumas – pagrindinis naminių ledų skiriamasis bruožas. Produktai užperkami tik kelioms dienoms, o nuo ledų pagaminimo iki realizavimo praeina ne daugiau nei trys dienos. Kai kuriose vietose dar trumpiau: jei vakare lieka neparduotų ledų, jie nurašomi, ir kitai dienai vėl gaminami šviežutėliai. Naminių ledų sudėtyje – tik švieži produktai: pienas, grietinėlė, cukrus, vaisiai, šokoladas, riešutai.
Tuo tarpu pramoniniu būdu gaminamų ledų saugojimo terminas – keli mėnesiai. Jų sudėtyje yra sauso pieno miltelių, vaisių sulčių koncentratų, o taip pat ir tokių priedų kaip dažikliai, kvapikliai, emulgatoriai, stabilizatoriai. Gamybos proceso metu į juos įplakama nemažai oro, todėl jie atrodo puresni ir lengvesni, tačiau neapsigaukite, jų riebumas kur kas didesnis, nei naminių ledų.
Sicilijoje daugiau nei pusė visų suvalgomų ledų pagaminta ne maisto pramonės milžinuose, o mažose ir labai mažose ledainėse.
Karštą dieną puiki alternatyva grietinėlės ledams yra šerbetai, paįvairinantys kulinarines salos keliones. Iš esmės tai yra užšaldytos ir sutrintos vaisių sultys. Gaivūs, rūgštoki, jie geriau malšina troškulį ir yra mažiau kaloringi. Šerbetai – tai skaidri kaip kristalas šviežių sulčių esmė, išplaunanti iš burnos karštą nuovargį bei visas per dieną susikaupusias dulkes.
Jei keliaujate rugsėjo viduryje, užsukite į Čefalu (Cefalu). Čia kasmet vyksta tarptautiniai šerbeto festivaliai. Per keturias šventės dienas vyksta daugybė renginių, o kiekvienas norintis gali pasigaminti šerbetą iš savo atsinešto vaisiaus. Komisija, sudaryta iš ledų gamintojų ir žurnalistų ragauja profesionalų ledų gamintojų kūrinius ir renka nugalėtojus. Šerbetų sudėtyje citrinų ir klevų sirupas, lazdyno riešutai, pistacijos, migdolai, parmidžiano sūris, arbūzas, bazilikas… O gal pageidausite paragauti ledų, skirtų meditacijai? Artišoko, pomidorų, juodųjų alyvuogių ledų? Tik atrodo, kad sugalvoti naują receptą nėra nieko sudėtingo: pakeitei įprastą ingredientą nauju, paspaudei ledų aparato mygtuką ir džiaukis puikiu rezultatu. Nėra taip paprasta. Amato virtuozai atsižvelgia į daugelį niuansų, tokių kaip ideali tekstūra, tam tikras tirpsmo taškas ir skonio atsiskleidimas jame. Turi reikšmės net regionas, kuriame išaugintos pistacijos, jau nekalbant apie tai, kokia svarbi žolė, kurią ėdė karvės, prieš duodamos pieną gaminti ledams.
Sicilijoje populiarus dar vienas gaivinantis desertas – granita. Tai pusiau šaldytas smulkintas vaisinis ledas su cukrumi, kur kas tirštesnis už šerbetą. Granitos konsistencija skirtingose Sicilijos vietovėse skiriasi, o jos pavadinimas neatsitiktinai asocijuojasi su granatais: šiam desertui būdingi ledo kristaliukai, primenantys smulkias granatų sėkleles. Vakaruose, Palerme, granita yra grubiausios struktūros. Ją gaminant naudojamas gatavas ledas, nugramdytas nuo šaldiklio sienelių. Rytinėje Sicilijos dalyje granita kur kas švelnesnė ir panašesnė į šerbetą, pagaminama šaldant ledų gaminimo mašinoje. Granitai pagaminti naudojami mandarinai, mėtos, kriaušės, persikai, arbūzai… vaisių sezonas Sicilijoje niekada nesibaigia. Tačiau kiekvienas regionas didžiuojasi tik jam būdingu granitos skoniu: Palerme ji citrininė, Mesinoje labiau mėgstama pagaminta iš kavos, Etnos apylinkėse – neprilygstama pistacijų granita, o Katanijoje – iš skrudintų trintų migdolų (būtinai įmaišomas vienas kitas karčiojo migdolo riešutėlis, pasižymintis ryškesniu aromatu). Tik Katanijai būdinga šokoladinė granita, gaminama iš juodosios kakavos.
Išties, visa Italija, ir ypač Sicilija – tikras ledų rojus. Mėgautais jai pradedama nuo pat ryto: tipiški sicilietiški vasaros pusryčiai – bandelė, įdaryta ledais. Sudėtingiausia užduotis ją suvalgyti neišsitepus veido. Statistika skelbia, kad kasmet kiekvienas italas suvalgo po devynis litrus ledų. O pastaraisiais metais net atsiranda ledų, skirtų šunims. Juk ir mylimiems augintiniams karštyje norisi atsigaivinti.
Loading ...
