Žymus lietuvių kompozitorius M. K. Čiurlionis yra pasakęs: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.“ Keturių profesionalių muzikančių ansamblis „All‘ antico“ atliekama muzika to ir siekia. Kolektyve – muzikuojančios nuo vaikystės telšiškės Asta Radzienė (fortepijonas), Gedimina Paulikaitė (smuikas), Algirda Viskačkienė (smuikas) ir Jolanta Juozapavičienė (fleita). Ansamblio koncertinė veikla kol kas nėra labai intensyvi, tačiau muzikantės tikisi, kad ateityje muzika galės dažniau džiuginti klausytojų širdis ir sielas. Ne veltui ansamblio moto – „Tegul muzika pasiekia širdis ir išlieka ilgam!“
Sėkmingas debiutas
Ansamblis susibūrė 2012 metų žiemą. Į muzikos mokyklą pas mokytoją Astą Radzienę atėję teatro darbuotojai paprašė iliustruoti spektaklį, kuriame turėjo skambėti senovinė muzika. Moteris sutiko ir pakvietė prisijungti talentingas drauges, taip pat neabejingas klasikinei muzikai. Idėjai įgyvendinti naujai suburtam ansambliui buvo skirti tik keli mėnesiai. Nors ir įspraustos į griežtus laiko rėmus, atlikėjos spėjo paruošti muzikinę programą ir Tarptautinę teatro dieną Telšių Žemaitės dramos teatre sėkmingai debiutavo spektaklyje „Aksomo klostėse – epochos šnabždesys“.
Smagus nuotykis virto rimta muzikine veikla
Iš pradžių kolektyvo narėms šis muzikinių jėgų suvienijimas buvo tarsi smagus nuotykis, kuris, praėjus spektaklio premjerai, nesibaigė. Muzikantės suprato, kad joms yra smagu groti kartu. Kiekviena iš jų per savo muzikinę veiklą sukaupė didelį bagažą nuostabių kūrinių. Todėl nusprendė, kad jais nepasidalinti su kitais senosios muzikos gerbėjais būtų savanaudiška, ir toliau tęsė ansamblio veiklą, siekdamos atskleisti senosios muzikos grožį ir savitumą, suvirpinti sielas gyvos muzikos garsais.
Ansamblio repertuarą daugiausiai sudaro XVI–XVIIIa. muzika. Atliekami J. Quantzo, A. Vivaldžio, J. S. Bacho, S. Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. „Mums malonu padirbėti ir profesionaliai groti rimtąją muziką. Atliekame tokius kūrinius, kurių neužtenka tik skaityti iš natų. Juos groti yra tam tikras iššūkis“, – prisipažino ansamblio narė J. Juozapavičienė.
Telšių rajone nėra daugiau kolektyvų, atliekančių rimtąją muziką. Šis žanras Žemaitijoje nelabai populiarus, bet reikalingas, suteikia sielai peno. Ansamblio muzika skirta brandesniems klausytojams – tiems, kurie klauso, kuriems patinka, kurie vertina gyvą atlikimą. „Labai dažnai tenka girdėti: „Aš nemėgstu tų simfonijų.“ Norisi tokio žmogaus paklausti, ar jis kada nors buvo muzikiniame teatre. Dauguma atsako, kad nebuvo, neįdomu. Tačiau norint pasakyti, kad nemėgsti, reikia bent kartą pasiklausyti. Tada nuomonė dažniausiai pasikeičia. Viena yra matyti ir girdėti per televizorių, visai kas kita – gyvai“, – atvirai kalbėjo J. Juozapavičienė.
Nuoširdumas sau ir klausytojams
Siekdamos neapvilti nei publikos, nei savęs, moterys daug laiko skiria repeticijoms. Po jų muzikantės jaučia ne tik nuovargį, bet ir emocinį pakylėjimą. J. Juozapavičienė džiaugėsi, kad nė viena nėra pasakiusi, jog „nebegrojam, pavargau, atsibodo“. Kadangi repertuaras gausus, repeticijų metu natas tenka suskirstyti į dvi dalis: vienoje būna sudėti tie kūriniai, kuriuos būtina pagroti, o kitoje – tie, kurie dar gali palaukti savo eilės.
Atlikėjoms smagu, kad koncertuose klausytojai jas labai palankiai priima. „Mums teikia malonumą tai, kad žmonės, klausydamiesi senosios muzikos, džiaugiasi. Stengiamės groti iš širdies. Juk jei jos neįdėsime, to nepajus ir klausytojas“, – įsitikinusi J. Juozapavičienė.
Ansamblio narėms svarbi ne tik muzikos kokybė, bet ir sceninė išvaizda. Todėl koncertuodamos vilki klasikinio stiliaus nėriniuotas sukneles. Muzikantės mano, kad žiūrovams yra maloniau jausti harmoniją tarp atliekamos muzikos ir atlikėjų aprangos. Tai moterims padeda lengviau įsijausti, pajusti atliekamų kūrinių laikotarpio dvasią.
Žvilgsnis į ateitį
Artimiausioje ateityje telšiškės planuoja klausytojus pradžiuginti muzikinėmis programomis, kurias sudarys romansai ir kalėdinės melodijos. Jos bus šiek tiek šiuolaikiškesnės. Ansamblio narės taip pat tikisi surengti savo solinį koncertą teatre ar amfiteatre, o kitais metais dalyvauti senosios baroko muzikos festivaliuose. Čia savo atliekama muzika leis įsiklausyti ir pajusti tai, kas tikra ir amžina.