Telšių mieste ir rajone išrinkti jau visi seniūnaičiai – iš viso 41. Visuomeniniais pagrindais, tai yra be darbo užmokesčio, dirbančių seniūnaičių kadencija truks ketverius metus.
Giedra AKAVICKIENĖ
Teises ir pareigas numato LR vietos savivaldos įstatymas
Seniūnaičius – gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus renka seniūnaitijų gyventojai. Seniūnaičių teisės ir pareigos reglamentuotos LR vietos savivaldos įstatyme. Pagal šį įstatymą seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose turi teisę tiesiogiai dalyvauti rengiant ir svarstant savivaldybės institucijų sprendimų projektus, kai sprendžiami klausimai yra susiję su jo atstovaujamos gyvenamosios vietovės bendruomenės viešaisiais reikalais.
Be to, seniūnaičiai dalyvauja svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka; dalyvauja pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijoje; dalyvauja organizuojant gyventojų apklausas ir gyventojų susitikimus su savivaldybės tarybos nariais, meru, seniūnu, savivaldybės administracijos direktoriumi arba šio įgaliotu atstovu, kitais savivaldybės ir valstybės institucijų ir įstaigų atstovais; dalyvauja seniūnaičių sueigoje.
Pasibaigus kalendoriniams metams, per du mėnesius seniūnaitis privalo savo seniūnaitijos gyventojams pateikti praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą ir veiklos kryptis kitiems kalendoriniams metams.
Seniūnaičiai skatina gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją, rūpinasi aplinkos apsauga. Jų rūpestis ir labiausiai pažeidžiami bendruomenės nariai (socialinę riziką patiriančios šeimos, nepilnamečiai, vieniši asmenys, neįgalieji ir kiti). Seniūnaičiai organizuoja sveikatinimo, kultūros ir sporto renginius, kuriuose ir patys aktyviai dalyvauja, taip pat organizuoja bendruomenės saugumo užtikrinimo priemones, jose dalyvauja, puoselėja savo gyvenamosios vietovės materialųjį ir nematerialųjį paveldą.
Kaip jau minėta, atsakingas ir garbingas seniūnaičio darbas yra neatlyginamas, nebent padėkos žodžiais iš gyventojų ir valdžios atstovų. Siekiant padengti smulkias išlaidas, pavyzdžiui, telefono pokalbius, Telšių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi Seniūnaičių išlaidų, susijusių su jų veikla, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarką, pagal kurią seniūnaičiams su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama išmoka – 65 eurai per ketvirtį.
Rezultatai priklauso nuo paties žmogaus
Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas teigė, jog iš septynių išrinktų seniūnaičių trys yra nauji, o keturi perrinkti antrai kadencijai. Kadangi neseniai buvo įteikti pažymėjimai, tai, suprantama, naujieji nespėjo dar pasižymėti. Tuo tarpu kalbant apie praėjusios kadencijos seniūnaičių darbą, Č.Ubartas papasakojo, kad, pavyzdžiui, visada tardavosi, kurias gatves žvyruoti (Telšių seniūnijai priklauso 47 gatvės su žvyro danga). Laukiančioje sueigoje kartu bus aptariamas biudžetas, lėšų panaudojimas, gatvių būklė ir pan.
Telšių seniūno nuomone, miesto ir kaimų seniūnaičių darbo specifika kitokia. Mieste neturime bendruomenių, susikūrusių teritoriniu pagrindu.
Viešvėnų seniūnas Sigitas Motuzas pabrėžė, kad seniūnaičio veiklos rezultatai priklauso nuo paties žmogaus, ar jis aktyvus. Juk, pasak seniūno, formaliai seniūnaitis nė už ką neatsako.
„Labai gerai, jei seniūnaitis sutaria su bendruomenės pirmininku, o jei konfliktuoja – neduok Dieve“, – sakė S. Motuzas.
Viešvėnų seniūnijoje žmonės išrinko keturis seniūnaičius, konkurencijos nebuvo. Beje, norint tapti seniūnaičiu nėra reikalavimų, gali būti nė mokslų nebaigęs, o paskui galėsi dalyvauti renkant seniūną.
„Seniūnaičiai neturi biudžeto, ką jie gali padaryti bendruomenės labui“, – svarstė Viešvėnų seniūnas S. Motuzas, pažymėdamas, kad jam nesvarbu, iš ko gautų prašymą, laišką apie problemą – ar iš seniūnaičio, ar iš pilietiško gyventojo.
Telšiškė Nijolė Kasparavičienė Telšių seniūnijos Luokės seniūnaitijos seniūnaite išrinkta pakartotinai. Jai tenka padėti spręsti gyventojams įvairius klausimus, nukreipti juos į atitinkamas institucijas. N.Kasparavičienė nuolat dalyvauja įvairiuose renginiuose, mugėse, glaudžiai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, stebi projektus, ar jie vykdomi skaidriai.
Antrai kadencijai gyventojų išrinkta Ryškėnų seniūnijos Ryškėnų seniūnaitijos seniūnaitė Jūratė Jankauskienė teigė, jog tik reikia noro. Ji dirba darbe, o didelę dalį laisvalaikio skiria visuomeninei veiklai.
Su didžiausiu noru J. Jankauskienė dalyvauja visose bendruomenės šventėse, renginiuose. Randa bendrą kalbą, aptaria veiklas ir su seniūnu, ir su klebonu, ir su bendruomenės pirmininku. Seniūnaitei nesvetima nei kultūra, nei sportas. 2023 metais Jūratės šeima pelnė sportiškiausios šeimos titulą.
Viešvėnų seniūnijos Rūdupių seniūnaitijos seniūnaitė Rima Kačinskienė yra ir bendruomenės pirmininkė, išrinkta antrai penkerių metų kadencijai. Ji įsivaizduoja, kad seniūnaitės darbas bus panašus kaip ir bendruomenės pirmininkės.
„Kaimo žmonės nusprendė, kad aš turiu būti, išrinko, jaučiu atsakomybę“, – sakė R. Kačinskienė. Pasak jos, surengti adventinę ar kitą šventę nėra paprasta be pinigų, neretai gelbėja draugystė.
Žarėnų seniūnijos Feliksavo seniūnaitijos seniūnaitis Raimundas Jančauskis kalbėjo, kad gyvenamosios vietovės bendruomenei atstovauja nuo pat pradžių, kai buvo pradėti rinkti seniūnaičiai. Pastarąjį kartą rinkimuose dalyvavo įkalbėtas seniūno.
„Ką gali šiais laikais nuveikti, seniūnaičio darbas nemokamas, man garbės nereikia, turiu savo darbų“, – sakė R. Jančauskis, ūkyje turintis 70 melžiamų karvių.
Vis dėlto R.Jančauskis ne be reikalo kaimo žmonių renkamas seniūnaičiu. Jo sąskaitoje – daug nuveiktų gerų darbų. Pasirodo, rudenį gausiai užderėjo bulvės, tad ūkininkas derliumi dalinasi su tais senoliais, kuriems sunku pragyventi iš pensijos. Seniūnaitis pats jiems nuveža bulvių į namus, o ateinanti prižiūrėti moteris senoliams pagamina valgyti.
Žmonės į Feliksavo seniūnaitį kreipiasi ir norėdami išspręsti ginčus namuose. R. Jančauskis minėjo vieną šeimą: pas tėvą grįžus gyventi dukrai, prasidėjo nesutarimai dėl arklio.
Vienu metu kinkyti arklį ir su reikalais važiuoti būtinai prireikia ir tėvui, ir dukrai.
Tėvas skųsdavosi, kad dukra net paslepia pakinktus. Konfliktų spręsti pas juos vykdavo seniūnaitis, pasikvietęs ir Žarėnų seniūną. Galų gale problemos baigėsi nugaišus ginčo objektui.
Dažnai Feliksavo seniūnaitis R. Jančauskis gauna gyventojų prašymų pasirūpinti keliais, tuomet informaciją perduoda kelius valančiam asmeniui arba seniūnui. Pasitaiko, kad jei skubus atvejis, ūkininkas ir pats nuvalo kelią savo traktoriumi.